Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1A-83-557/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39023-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
S. G., J. V.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-557/2019

Teisėja E. Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39023-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato D. K. ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-11-20 nuosprendžio, kuriuo:

S. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš G. Š.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš G. P.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. V.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. J.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš S. R.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš P. D. J.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš Z. P.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

S. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198 (1) straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš G. P.) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šiuos nusikaltimus,

J. V. nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš G. P.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. V.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. J.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš S. R.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš P. D. J.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš Z. P.) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas J. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-08-11 iki 2017-08-12 ir nuo 2017-08-16 iki 2017-08-18 bei suėmimo laikas nuo 2017-08-18 iki 2018-01-18 įskaitytinai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. B., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. nuteistas už tai, kad jis 2017-07-14, apie 19.00 val., paskambino į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir telefonu atsiliepusiai G. Š. prisistatęs Tauragės ligoninės chirurgu pranešė melagingas žinias, kad neva jos dukra pateko į avariją, yra sunkiai sužalota bei sužalojo mergaitę ir gydymui reikia 5 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos įvykdyti nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. Š. išgirdus melagingas žinias, pablogėjo sveikata ir ji buvo pristatyta į Tauragės ligoninės reanimacijos skyrių, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajai G. Š. priklausantį turtą – pinigus.

2. Be to, S. G. ir J. V. nuteisti už tai, kad jie ir K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2017-08-01, apie 13.58 val., paskambinus į G. P. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju Regimantu Gelčiu bei melagingai nurodžius, kad neva jos anūkas papuolė į eismo įvykį, dėl kurio yra kaltas, be to, sunkiai sužalojo žmogų ir operacijai bei tam, kad atlygintų turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, reikia pinigų – 3 000 Eur, nukentėjusiajai G. P. nurodžius, jog turi 1 500 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš G. P., tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, perskambinus į G. P. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu paimti apgaule išviliotą 1 500 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį turtą – 1 500 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, dėl įgyto turto paskirstymo;

2.1. tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, paskambinus į G. P. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžius, kad neva nukentėjusiajam pablogėjo sveikata bei kad reikia dar pinigų, nukentėjusiajai G. P. sutikus duoti dar pinigų, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, dar kartą nuvykti į (duomenys neskelbtini), bei paimti pinigus iš G. P., tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu paimti apgaule išviliotą 600 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį turtą – 600 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, dėl įgyto turto paskirstymo;

2.2. tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, paskambinus į G. P. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius nukentėjusiajai G. P. su taksi į (duomenys neskelbtini) nuvežti 1 400 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. nuvykti į (duomenys neskelbtini) prie žiedo, esančio link (duomenys neskelbtini), ir iš su taksi atvykusios moters paimti 1 400 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį turtą – 1 400 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus J. V. dėl įgyto turto paskirstymo.

2. Be to, S. G. ir J. V. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2017-08-02, apie 13.00 val., paskambinus į V. V. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius daktaru R. K. bei melagingai nurodžius, kad jos duktė nukrito nuo laiptų ir susižalojo bei krisdama sužalojo mergaitę, kuriai reikalinga atlikti operaciją, todėl gydymui reikalingi pinigai – 2 000 Eur, nukentėjusiajai V. V. nurodžius, jog turi 2 000 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš V. V., tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol J. V. nuvyko nurodytu adresu, siekdamas paimti apgaule išviliotą 2 000 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtą – 2 000 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus J. V. dėl įgyto turto paskirstymo.

3. Be to, S. G. ir J. V. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2017-08-09, apie 10.59 val., paskambinus į A. J. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius klinikų vyr. gydytoju A. P. bei melagingai nurodžius, kad jos dukterėčia nukrito nuo laiptų ir krisdama sužalojo kitą mergaitę, todėl gydymui reikalingi pinigai, nukentėjusiajai A. J. nurodžius, jog turi tik 500 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš A. J., tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol J. V. nuvyko nurodytu adresu, turėdamas tikslą paimti apgaule išviliotą 500 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą – 500 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus J. V. dėl įgyto turto paskirstymo.

4. Be to, S. G., J. V. nuteisti už tai, kad jie ir S. B., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: S. B. 2017-08-11, apie 10.00 val., paskambinus į S. R. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius gydytoju A. S. bei melagingai nurodžius, kad jos giminaitė yra sunkiai sužalota ir gydymui reikalingi pinigai, nukentėjusiajai S. R. nurodžius, jog turi 1 770 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš S. R., tuo pačiu metu S. B. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol J. V. nuvyko nurodytu adresu, turėdamas tikslą paimti apgaule išviliotą 1 770 Eur sumą, tačiau nusikalstamos veikos įvykdyti nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų nukentėjusiosios namuose, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, nukentėjusiajai S. R. priklausantį turtą – 1 770 Eur.

5. Be to, S. G. ir J. V. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2017-08-15, apie 12.00 val., paskambinus į P. D. J. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius gydytoju K. bei melagingai nurodžius, kad jos dukra nukrito nuo laiptų ir krisdama sužalojo kitą mergaitę, todėl gydymui reikalingi pinigai, nukentėjusiajai P. D. J. nurodžius, jog turi tik 250 Eur ir auksinį žiedą, kurio vertė 100 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš P. D. J., tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol J. V. nuvyko nurodytu adresu, turėdamas tikslą paimti apgaule išviliotą 250 Eur sumą ir auksinį žiedą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai P. D. J. priklausantį turtą – 350 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus J. V. dėl įgyto turto paskirstymo.

6. Be to, S. G., J. V. nuteisti už tai, kad jie ir S. B., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: S. B. 2017-08-15, apie 14.00 val., paskambinus į Z. P. naudojamą fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius gydytoju A. S. bei melagingai nurodžius, kad jos anūkė nukrito nuo laiptų ir krisdama sužalojo kitą mergaitę, gydymui bei tam, kad mergaitės tėvai nesikreiptų į policiją, reikalingi pinigai – 3 000 Eur, nukentėjusiajai Z. P. nurodžius, jog turi tik 1 950 Eur, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus J. V. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš Z. P., tuo pačiu metu S. B. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol J. V. nuvyko nurodytu adresu, siekdamas paimti apgaule išviliotą 1 950 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą – 1 950 Eur, po kurių užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus J. V. dėl įgyto turto paskirstymo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas advokatas D. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018-11-20 nuosprendį ir paskirti nuteistajam S. G. švelnesnę bausmę.

8.1. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei skirdamas bausmę S. G., netinkamai nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidė teisingumo principą bendrindamas ir paskirdamas bausmę.

8.2. Teismo nuomone, S. G. prisipažinimas kaltu dėl šešių nusikalstamų veikų padarymo ir dalinis savo kaltės pripažinimas dėl sukčiavimo prieš G. P. nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokia teismo išvada, gynybos nuomone, yra nepagrįsta. Apklausiamas teisme kaltinamasis S. G. pripažino įvykdęs visas nusikalstamas veikas, tik nepripažino nusikaltimus įvykdęs organizuota grupe, be to, nepripažino, kad sukčiavimo būdu užvaldė visą pinigų sumą iš nukentėjusiosios G. P.. Teismas nuosprendyje organizuotą grupę eliminavo, be to, dėl dalies nusikalstamos veikos prieš G. P. S. G. išteisino. Tokiu būdu S. G. buvo nuteistas už tas veikas ir tokia apimtimi, dėl kurios visiškai pripažino savo kaltę. Teisminio nagrinėjimo metu gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų atsiprašė. S. G. savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu, nepripažindamas tiktai nusikaltimų padarymo organizuota grupe. Todėl, apelianto manymu, S. G. kaltės pripažinimas turi būti laikomas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8.3. Skirdamas bausmę teismas nusprendė vadovautis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant. S. G. nuteistas dėl septynių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šio straipsnio sankcijoje yra numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8.4. Nors BK 63 straipsnio redakcija, kuri taikyta bendrinant bausmes, nenustato, kokio dydžio minimali bausmė turi būti pridedama, tačiau bendrinant kelias tuo pačiu nuosprendžiu paskirtas bausmes, kai jos yra iš dalies sudedamos, turi būti paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, taip ir tinkamai individualizuota. Šiuo atveju nagrinėtoje byloje paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka bausmės paskirties, neatsižvelgta į tai, kad S. G. jau yra paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

8.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas. Todėl, gynėjo nuomone, nuteistajam S. G. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pažeidžia minėtą principą ir yra per griežta.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo sušvelninti jo teisinę padėtį. Nurodo, kad yra vedęs, turi 6 vaikus ir žmona laukiasi septinto vaiko (tai patvirtinantys duomenys, taip pat jo charakteristika iš seniūnijos į bylą nebuvo pateikti (pasiteiravęs seniūnijoje jis sužinojo, kad prašymas pateikti jo charakteristiką nebuvo gautas), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis savo kaltę visiškai pripažino, tai rodo, kad jis nevengia atsakomybės ir neturi jokio pagrindo daryti naujus nusikaltimus, nusikalto nepagalvodamas, kad pinigai gali būti paimti sukčiavimo būdu, ir labai gailisi, kad pasidavė neigiamai brolio įtakai (brolis jam sakė, jog būtent iš draugo giminaičių (močiutės) reikia paimti pinigus ir kad jis nebijotų).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Iš nuteistojo S. G. gynėjo ir nuteistojo J. V. apeliacinių skundų matyti, jog nuteistieji S. G. ir J. V. neginčija jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Nors apeliantų prašymai susiję su bausmės švelninimu, tačiau dalis jų skiriasi arba akcentuojamos kitos aplinkybės, individualiai reikšmingos kiekvienam nuteistajam, todėl apeliacinės instancijos dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako atskirai.

Dėl nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinio skundo

11. S. G. gynėjas, prašydamas sušvelninti nuteistajam S. G. paskirtą bausmę, šį savo prašymą argumentuoja dviem aspektais, t. y. tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; 2) nuteistajam S. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir neatitinka bausmės paskirties.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors kaltinamasis pripažino padaręs šešias nusikalstamas veikas ir iš dalies pripažino vieną nusikalstamą veiką (sukčiavimą iš G. P.), tačiau teismas tai nelaiko visišku kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, todėl nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada S. G. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad apklausiamas teisme kaltinamasis S. G. pripažino įvykdęs visas nusikalstamas veikas, tik nepripažino nusikaltimus įvykdęs organizuota grupe ir kad sukčiavimo būdu užvaldė visą pinigų sumą iš nukentėjusiosios G. P.. Teismas nuosprendyje organizuotą grupę eliminavo ir dėl dalies nusikalstamos veikos prieš G. P. S. G. išteisino. Taigi S. G. buvo nuteistas už tas veikas ir tokia apimtimi, dėl kurių visiškai pripažino savo kaltę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. gailėjosi nusikaltęs ir atsiprašė nukentėjusiųjų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat savo kaltę pripažino, nepripažino tik nusikaltimų padarymo organizuota grupe, tai ir nepasitvirtino. Šie apelianto argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsti.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas be pagrindo nepripažino S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė 2017-04-25 nutartis Nr. 2K-108-697/2017). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tai yra pripažino esmines pripažintas įrodytomis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę neigė tik dėl jam pareikštų įtarimų/kaltinimų, kurie nepasitvirtino, t. y. nepripažino, kad nusikalto veikdamas organizuota grupe ir kad sukčiaudamas užvaldė visą pinigų sumą iš nukentėjusiosios G. P.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pašalino S. G. ir kitų kaltinamųjų veiką kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, be to, konstatavo, jog nepasitvirtino visa apimtimi S. G. ir kitiems nusikaltimo bendrininkams inkriminuotas kaltinimas dėl sukčiavimo prieš G. P.. Taigi, kaip teisingai nurodo S. G. gynėjas apeliaciniame skunde, S. G. buvo nuteistas už tas veikas ir tokia apimtimi, dėl kurių savo kaltę pripažino visiškai. Šie duomenys rodo, kad S. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai nurodė jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nesistengė sumažinti savo veikos apimties. Todėl negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog S. G. parodymų negalima laikyti visišku kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas S. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15. Tačiau net ir pripažinusi S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisėjų kolegija nemato pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. G. jam inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė būdamas anksčiau net 12 kartų teistas, iš jų ne kartą už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus, visus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas S. G. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 7 tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), S. G. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas S. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikaltimus, išskyrus pirmąjį (pasikėsinimą sukčiauti prieš G. Š.), padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir S. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 12 kartų kartus teistas, iš jų ir už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, visus nusikaltimus padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, Kybartų pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį S. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijos vidurkiui.

17. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam S. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų S. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

18. Nuteistojo S. G. gynėjas apeliaciniams skunde teigia, kad S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka bausmės paskirties, neatsižvelgta į tai, kad S. G. jau yra paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Nesutikdama su šiuo apelianto skundo argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad bendrindamas S. G. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas pasirinko patį palankiausią nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, prie S. G. paskirtos griežčiausios bausmės – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų) pridėjo po nedidelę dalį iš jam paskirtų bausmių už kitus analogiškus, tik skirtingos apimties 6 nusikaltimus, nustatydamas gautinę subendrintą bausmę 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Parinkdamas pridedamų bausmių proporcijas, kurios, kaip matyti, yra artimos minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių) ir nustatydamas galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, bausmės paskirties nepažeidė, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir S. G. paskirtą subendrintą bausmę. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ankstesniu nuosprendžiu S. G. buvo paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, į tai teismas neatsižvelgė, visiškai neturi įtakos nustatant S. G. konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį nagrinėjamoje byloje, t. y. individualizuojant bausmę.

19. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo S. G. asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. G. už padarytus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundo

20. Kaip matyti iš nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio visumos, apeliantas prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir labai gailisi, kad pasidavė neigiamai brolio įtakai, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, taip pat į tai, kad jis turi 6 vaikus, žmona laukiasi septinto vaiko ir jis vienintelis šeimos išlaikytojas.

21. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

22. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo (J. V. padarė 6 nusikalstamas veikas) padarymą J. V. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas J. V. už padarytus šešis tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, artimas šio straipsnio sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 6 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 9 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka nebaustas, dirba (vykdo individualią veiklą), išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog J. V. praėjus tik dviem dienoms po paleidimo iš sulaikymo, kai buvo sulaikytas darantis ketvirtą nusikalstamą veiką, vėl padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, taigi sulaikymo faktas nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad J. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje nustatytam jos vidurkiui, ir kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

23. Pažymėtina, kad nuteistojo J. V. padarytos veikos (šeši nusikaltimai, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai) yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas net 9 kartus teistas, iš jų ne kartą už nusikaltimus nuosavybei. Nors J. V. deklaruoja vykdantis individualią veiklą, tačiau byloje nėra duomenų apie oficialias jo pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos. L. V. tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. V. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Nuteistojo J. V. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis ne kartą buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šie ir kitos rūšies nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė, nes, kaip matyti, šioje byloje J. V. buvo teisiamas net dešimtą kartą. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, J. V. praėjus vos porai dienų po paleidimo iš sulaikymo, kai buvo sulaikytas darantis ketvirtą nusikalstamą veiką, padarė dar du analogiškus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas šioje byloje (tai paneigia deklaratyvų apelianto J. V. teiginį, kad jis nusikalto nepagalvodamas, kad pinigai gali būti paimti sukčiavimo būdu). Taigi akivaizdu, kad nei sulaikymo faktas šioje byloje, nei ankstesni teistumai nesulaikė J. V. nuo naujų nusikaltimų darymo. Šie duomenys rodo, kad J. V. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnių nei realus laisvės atėmimas bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

24. Nors nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą.

25. Apelianto J. V. skundo argumentas, jog jis dirba ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas (turi 6 vaikus, žmona laukiasi septinto vaiko), yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie oficialias jo pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, todėl laikytina, jog siekis prasimanyti pinigų pragyvenimui lėmė tai, jog jis ėmėsi nusikalstamų veikų, kurios, kaip matyti ir iš ankstesnių J. V. teistumų, yra savanaudiškos. Pažymėtina, jog ir pats J. V. 2018-01-18 įtariamojo apklausos metu pripažino, kad daro nusikaltimus, norėdamas išlaikyti savo šeimą, t. y. nurodė: „Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailiuosi, aš taip pasielgiau, nes norėjau išlaikyti savo šeimą.“ (t. 9, b. l. 125), taip pripažindamas, jog pragyvena iš nusikalstamų veikų.

26. J. V. apeliaciniame skunde per griežtos bausmės jam paskyrimas argumentuojamas ir tuo, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, kad jis nusikalto nepagalvodamas, jog pinigai gali būti paimti sukčiavimo būdu, ir labai gailisi, kad pasidavė neigiamai brolio įtakai (brolis jam sakė, jog būtent iš draugo giminaičių (močiutės) reikia paimti pinigus ir kad jis nebijotų). Taigi, pasak apelianto J. V., būtent jo brolis (S. G.) buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius. Tačiau pagal apylinkės teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes (jų apeliantai neginčija), tiek J. V., tiek S. G., tiek kiti nuosprendyje nurodyti asmenys buvo aktyvūs nusikaltimų bendravykdžiai (J. V., kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, vykdydamas brolio nurodymus, paimdavo pinigus iš nukentėjusiųjų ir išsiųsdavo nurodytiems asmenims; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. V., be kita ko, nurodė: „Aš supratau, kad turiu apsimesti neva nukentėjusios giminaičiu ir paimti pinigus. <...> Kai kalbėdavau telefonu su broliu ir jis duodavo nurodymus man, aš fane girdėdavau, kaip kitas asmuo S. draugas <...> kalba su apgaudinėjamu asmeniu ir bando jį įtikinti duoti pinigų. Aš supratau, kad S. draugas apgaudinėja būtent tą moterį, pas kurią turiu aš nuvykti ir paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus. <...> Viską sugalvojo mano brolis S. su savo draugu, kurio aš nežinau, aš buvau vadinamos „kojos“, kuris nueina paima pinigus ir juos išsiuntinėja nurodytiems asmenims. Kaip S. ir jo draugas buvo pasiskirstę darbais tiksliai nežinau, bet supratau, kad jo draugas kalba su moterims telefonu ir iš jų apgaulės būdu išvilioja pinigus, brolis susisiekia su manimi ir aš nueinu į jo nurodytą adresą apimti pinigų. Kiek man žinoma brolis turėjo ir kitų vadinamų „kojų“, kurių aš nepažįstu.. <...> Aš brolio skambučius ir gautas žinutes iš karto ištrindavau, kad žmona nepamatytų ir nesužinotų, kad aš su S. bendrauju ir darau nusikaltimus.“ (t. 9, b. l. 124–125) (pacituoti J. V. parodymai paneigia jo skundo argumentą, kad jis nusikalto nepagalvodamas, jog pinigai gali būti paimti sukčiavimo būdu, juolab, kad jis ir neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo). Taigi nors nusikaltimų bendrininkų veiksmai ir buvo skirtingos apimties, tačiau J. V. vaidmuo darant nusikaltimus nebuvo antraeilis, jis nuo nusikalstamos veikos pradžios akivaizdžiai suvokė, kad nusikalstamas veikas daro bendrai su S. G. ir kitais asmenimis, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam J. V. paskirta bausmė nėra adekvati jo, kaip nusikaltimo bendravykdžio, veiksmams.

27. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam J. V. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (6 nusikalstamos veikos), padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo J. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti nuteistojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis