Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas girtas, 2012 m. balandžio 14 d., apie 03 val. 25 min., viešoje vietoje Šilalės m., J. Basanavičiaus g. 3, prie kavinės „Beila“, pašalinių asmenų akivaizdoje, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, apstumdė R. T., baugino įspirsiąs į kojas ir tokiais veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

2012 m. balandžio 16 d. Tauragės AVPK Šilalės rajono PK priėmė nutarimą, kuriuo A. L. už ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 100 Lt bauda.

2012 m. balandžio 25 d. A. L. padavė skundą Šilalės rajono apylinkės teismui dėl 2012 m. balandžio 16 d. Tauragės AVPK Šilalės rajono PK nutarimo panaikinimo.

2012 m. gegužės 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atmetė A. L. skundą. Nutartyje konstatuojama, kad išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus byloje yra įrodyta, jog A. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 174 straipsnį, tačiau su taikyta nuobauda nesutinka. ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės: tinkamas elgesys viešosiose vietose, viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad buvo pažeista viešoji tvarka, žmonių rimtis, byloje užfiksuotai situacijai trūksta viešumo elemento, — duomenų, kad necenzūrinius žodžius girdėjo pašaliniai, t. y., pažeidimo vietoje esantys asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo N502-2066/2010 nutartis).

Pažeidimo faktą šioje administracinėje byloje patvirtina tik 2 policijos pareigūnai, taip pat nenustatyti kiti įvykio liudininkai, kadangi jokių pašalinių žmonių tuo metu tikrai nebuvo. Tai gali paliudyti ir patys policijos pareigūnai.

Taip pat pažymi, kad Tauragės AVPK Šilalės rajono PK pareigūno nutarimas dėl baudos skyrimo už nedidelį chuliganizmą yra priimtas nesilaikant ATPK 257 straipsnio nuostatų. Kaip anksčiau minėjo, šioje byloje nebuvo apklausti pašaliniai asmenys, kurie patvirtintų viešosios tvarkos pažeidimą.

ATPK 284 straipsnis numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau šiuo atveju neištirtos visos aplinkybės, dėl ko buvo nepagrįstai priimtas nutarimas.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, visiškai neatkreipė dėmesio į skunde nurodytas aplinkybes, neišsiaiškino, ar tai buvo viešosios tvarkos pažeidimas, nenustatė tikslias pažeidimo aplinkybes, taip pat neatkreipė jokio dėmesio į nepagrįstai ilgą (54 val.) jo sulaikymo policijoje laiką. Nebuvo labai girtas (išėjus iš kavinės buvo 1,66 prom.), sulaikius policijai, girtumas jam visiškai dingo, nes išsigando dėl sulaikymo. Kai pasakė, kad nepasirašys, nes jie nepaaiškino už ką yra sulaikomas, policijos pareigūnai pagrasino, kad sulaikys ilgam. Jo draugas R. T. taip pat buvo sulaikytas neteisėtai, ir išsigandęs pasirašė pateiktus dokumentus neskaitydamas, kad tik būtų paleistas. Apylinkės teismas konstatuoja, kad jis su savo draugu prie kavinės stumdėsi ir garsiai šūkavo necenzūriniais žodžiais pašalinių asmenų akivaizdoje, tai neatitinka įvykusio įvykio aplinkybių. Nebent, teismas mano, kad pašaliniai asmenys buvo du policininkai, sėdėję automobilyje ir laukę momento nubausti bet ką, bet kokiu atveju, kad įrodytų savo budėjimo laiką, darbo rezultatus ir pasiteisintų prieš policijos vadovybę. Nesuprantamas apylinkės teismo teiginys, kad policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi dėl jo pažinojimo ar nepažinojimo fakto. Darytina išvada, kad jeigu būtų pažinoję, nebūtų buvęs užfiksuotas administracinis pažeidimas. Policininkų tarnybiniai pranešimai yra identiški, nes jiems reikėjo tik vieno — įrodyti pažeidimą ir pateisinti jo sulaikymą. Teismo posėdžio metu policininkai D. Gestautas ir G. Liutkus nurodo, kad jie matė, kaip iš kavinės išėję neblaivūs jaunuoliai, eidami garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (kokius tiksliai necenzūrinius žodžius vartojo nepaminėjo, nes jis ir jo draugas jų nesakė), stumdėsi ir spardėsi, nors nutarime Nr. 93N-1582798-12 nurodo, kad jis apstumdė R. T. ir tik baugino jam įspirsiąs į kojas, šiuo atveju nėra tiksliai nustatytos aplinkybės, be to neaišku, kaip galėjo policininkai ką nors girdėti sėdėdami tarnybiniame automobilyje. Šiuo atveju policijos pareigūnai teismo posėdžio metu sako netiesą, kad pateisintų savo neteisėtus veiksmus. Taip pat teismo posėdžio metu buvo apklausti visi liudytojai tame tarpe ir O. R., tačiau apie jo duotus parodymus teismo nutartyje nėra paminėta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. kaltė, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. A. L. veika kvalifikuota ir nuobauda paskirta, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Protokole nurodyta, jog A. L. veika pasireiškė tuo, kad jis 2012 m. balandžio 14 d. apie 03.25 val. viešoje vietoje Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 3 prie kavinės „Beila“, pašalinių asmenų akivaizdoje, garsiai šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais apstumdė R. T., baugino įspirsiąs į kojas. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, nurodydamas, jog jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, pažįstamo nebaugino, tačiau tokie jo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Šilalės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

A. L. padarytą administracinį teisės pažeidimo įrodo teismo posėdyje liudytojais apklaustų pareigūnų G. Liutkaus, D. Gestauto, A. Levicko parodymai (b. l. 45-46), G. Liutkaus ir D. Gestauto tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), girtumo nustatymo rezultatai (b. l. 18), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 7-8), paties A. L. rašytinis paaiškinimas, bei R. T. rašytinis paaiškinimas (b. l. 10, 35).

Policijos pareigūnai G. Liutkus, D. Gestautas tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad apie 03.25 val. būnant prie kavinės „Beila“ esančioje Šilalėje J. Basanavičiaus g. ties pastatu Nr. 3, iš minėtos kavinės išėjo du neblaivūs piliečiai, jie tarpusavyje pradėjo vienas kitą stumdyti, garsiai šūkauti ir keiktis įvairiai necenzūriniais žodžiais, pradėjo vienas kitam smūgiuoti kojomis, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, įžūliais veiksmais rodydami nepagarbą lauke stovintiems pašaliniams asmenims. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnai K G. Liutkus, D. Gestautas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, iš byloje esančio paties A. L. paaiškinimo matyti, kad dėl savo chuliganiško elgesio nuoširdžiai gailisi. Prieštaravimų liudytojų G. Liutkaus, D. Gestauto parodymuose nėra, apeliantas ir liudytojai - policijos pareigūnai nepažįstami. Šie liudytojų parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti jį apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų G. Liutkaus, D. Gestauto nuosekliais ir logiškais parodymais nėra. Tuo tarpu liudytojo O. R. parodymais teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi jie yra susiję su A. L. asmeniniais ryšiais, todėl gali būti suinteresuotas jam padėti išvengti atsakomybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. L. kaltės padaryti. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad nepagrįstai nebuvo apklausti visi įvykio liudytojai, atmestinas.

Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai beveik identiški, neduoda pagrindo abejoti policijos pareigūnų objektyvumu. Teismo nuomone, identiški tarnybiniai pranešimai nagrinėjamu atveju parodo ne pareigūnų šališkumą, o vienodą padėties vertinimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka, žmonių rimtis, nes byloje užfiksuotai situacijai trūksta viešumo elemento, — duomenų, kad necenzūrinius žodžius girdėjo pašaliniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas laikomas padarytu viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl neteisėtų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2010, N575-332/2012). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad prie veikiančios kavinės bet kuriuo metu gali atsirasti pašaliniai asmenys.

Apeliantas teigia, kad pareigūnas A. Levickas surašė paaiškinimą visai ne taip kaip jis sakė ir liepė jam pasirašyti, nes tik tuomet jį paleis. Su tokiu argumentu apygardos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme pareigūnas A. Levickas parodė, jog rašė ką sakė A. L., bei nesakė jam jog jei jis prisipažins tada jį išleis (b. l. 45-46). Be to, apeliantas ne tik pasirašė po minėtu paaiškinimu, bet ir raštiškai nurodė, kad surašyta teisingai (b. l. 10). Šiuos pirminius apelianto paaiškinimus ir jų tikrumą patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teismo nuomone, A. L. siekia išvengti administracinės atsakomybės, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą jo iškelta versija, kad jis nepadarė pažeidimo, yra vertinama kaip apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog policininkai negalėjo ką nors girdėti, nes sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laikytinas nepagrįstu. Teisme pareigūnas G. Liutkus parodė, kad jie automobilyje sėdėjo atsidarę langus (b. l. 45).

Nurodo, kad teismas neatkreipė jokio dėmesio į nepagrįstai ilgą (54 val.) jo sulaikymo policijoje laiką. Apygardos teismo nuomone nagrinėjamu atveju sulaikymo laikas jokios reikšmės pažeidimo nustatymui neturi. Pažymėtina, kad administracinio sulaikymo terminai, nustatyti ATPK 265 straipsnyje, nebuvo pažeisti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duoti parodymai neabejotinai patvirtina, kad A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl Tauragės AVPK Šilalės rajono PK 2012 m. balandžio 16 d. nutarimas ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis teisėti ir pagrįsti, naikinti ar keisti juos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.