- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- 1-217-576/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01411-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Kaltinamasis
- E. D.
- Advokatai
- Andrius Baranskis, Vaitiekus Novikevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis 2014-09-17 apie 04.00 val., vykdydamas apsaugos darbuotojo funkcijas, prie įėjimo durų į naktinį klubą „Salento“, esantį Didžioji g. 28, Vilniuje, smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam S. V. į veidą, kuris dėl to parkritęs prarado sąmonę, tokiu būdu padarė jam gleivinės žaizdą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio lanko dešinės pusės lūžį 3 danties projekcijoje ir kairės pusės sąnarinės ataugos srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Kaltinamasis E. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad su kaltinimu visiškai nesutinka. Jis įvykio vietoje net nebuvo. Nežino, kur S. V. nukentėjo. Kodėl nurodo būtent jį, neįsivaizduoja. Nukentėjusysis jam prieš įvykį matytas klube. Pagal tabelius jis 2014-09-17 dirbo klube apsaugos priežiūros darbuotoju. Tokių darbuotojų kaip jis yra keletas. Buvo toks susitarimas, kad jis praktiškai ateina pirmas ir išeina pirmas iki 4 val. Tą 2014-09-17 ar buvo klube kažkokie konfliktai nepamena. Ar matė nukentėjusįjį tą vakarą taip pat nepamena. Prieš įvykį, dėl kurio kaltinamas, jam buvo sužalota kairė ranka, buvo pažeisti nervai. Vizualiai nesimatė, kad ranka sužeista, tačiau jis tos rankos negalėjo normaliai valdyti. Pats yra kairiarankis. Su pareikštais byloje Ligonių kasos ir nukentėjusiojo civiliniais ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusysis S. V. teisme parodė, jog iš rugsėjo 16 į 17 šventė I. L. gimtadienį, iš pradžių pavakarieniavo restorane, o po to apie 1 val. nuėjo į klubą „Salento“, kur susitiko pažįstamus ir toliau šventė gimtadienį. Beeinant į tualetą, užsieniečiai jam kažką pasakė. Jis nesuprato, ką pasakė, kokia kalba, bandė paklausti, ką jie pasakė. Netrukus atėjo vienas iš apsaugos darbuotojų ir išvedė jį iš klubo į holą. Ten buvo E. D., kuris kiek teko lankytis klube yra šiek tiek pažįstamas. Bandė prašyti, kad įleistų atgal atsisveikinti su draugais, bet jis neįleido, kelis kartus paprašė ir E. D. jam sudavė į dešinę pusę veido. Jis parkrito, buvo be sąmonės. I. L. jį pakėlė. Tada priėjo P., klubo savininkas, nusivedė jį ir Ievą į viršų, bandė vaišinti alkoholiu, maistu. Tačiau jam labai skaudėjo, nenorėjo nieko nei valgyti nei gerti. Po to klubo savininkas skyrė kažkokį darbuotoją, kuris parvežė juos namo. Grįžęs nuėjo miegoti, o atsibudo labai sutinusiu veidu ir tada suprato, kad reikia važiuoti į ligoninę. Kreipėsi po pietų į medikus Žalgirio ligoninėje, gydytojai sakė, kad lūžis dvejose vietose. Dešinėje pusėje lūžis vidinis, kairėje pusėje išorinis. Po kiek laiko toje vietoje iškrito dantis.
Dar paaiškino, kad prie durų tarp jo ir E. D. vyko pokalbis gal 2 minutes, pokalbio metu jis kelis kartus prašė E. D. įleisti jį atsisveikinti su draugais. Su E. D. konflikto nebuvo. E. D. jam sudavė vieną kartą. Įvykio vakarą jis buvo išgėręs, tačiau nebuvo nesąmoningas. Suprato savo veiksmus, atsimena aplinkybes. Tik smulkmenų neatsimena, kas ką kalbėjo. Su užsieniečiais buvo žodinis apsikalbėjimas. Pakeltu tonu, iš šono galėjo atrodyti, kad vyksta konfliktas. Nebuvo apsistumdymų. Jis elgėsi ramiai. Ieva tą vakarą buvo gal kokteilį išgėrusi. Jis su Ieva tą vakarą kiek pamena nekonfliktavo.
Vežant namo automobilyje jis nebuvo užmigęs. Policijos nekvietė, nes nesuprato, kad tai taip rimta. Skausmą jautė. Klube užkilus į trečią aukštą, jis nepamena, kad jam siūlytų pasitikrinti alkotesteriu. Savininkas kiek jis lankėsi tame klube niekada nekvietė jo į 3 aukštą. Jis suprato, kad kvietė, nes norėjo užglaistyti tą situaciją.
Anksčiau jis yra turėjęs panašaus pobūdžio traumą. Kai turėjo18 metų jam Forum Palace klube lankytojas sudavė smūgį į žandikaulį. Konflikto iniciatorius buvo priešininkas. Baudžiamoji byla tuomet nebuvo iškelta, tas asmuo, kuris smūgiavo su juo atsiskaitė. Tą traumą jis gydėsi toje pačioje ligoninėje, o ar pas tą patį gydytoją nepamena.
Liudytoja I. L. parodė, kad nukentėjusysis S. V. yra jos buvęs draugas, o kaltinamąjį E. D. ji pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad 2014-02-16 šventė savo gimtadienį su S. V. ir apie 1 val. nakties nuėjo į klubą „Salento“, kur šventė su S. ir jo keliais draugais. Apie 4 valandą kažkokie nepažįstami užsieniečiai pradėjo žodinį konfliktą, tačiau nebuvo jokių veiksmų nei apsistumdymų. Tiesiog jie kažką pasakė S. ir pastarasis bandydamas suprasti, ką jie šneka, buvo paimtas už rankos apsauginio ir išvestas iš klubo. Ji ėjo jam iš paskos iš klubo. S. norėjo grįžti atsisveikinti su draugais. Prie įėjimo stovėjo E. D. ir S. būtent to asmens prašė būti įleidžiamas atgal į klubą. Tikriausiai po kelių minučių prašymo kaltinamajam trūko kantrybė ir jis smogė S. į veidą. S. nukrito ant grindų, o ji jį pakėlė. Mano, kad visą įvykį matė pats klubo savininkas, nes prieš smūgį jį matė vaikštant klubo viduje prie įėjimo. Vėliau prie jų priėjo klubo savininkas ir nusivedė abu į trečiame aukšte esantį savo barą. Mano, kad taip bandė užglaistyti konfliktą, išpirkti kaltę, ir pasiūlė pavalgyti, išgerti. Jie ten praleido apie pusę valandos. Savininkas atsiuntė savo vairuotoją, kuris juos parvežė namo. Ryte atsikėlęs S. suprato, kad jam lūžo žandikaulis, nes po smūgio nieko nesimatė, tik kraujas buvo burnoje, nebuvo patinimo ir negalima buvo suprasti, kad tai buvo žandikaulio lūžis.
Atsakinėdama į klausimus dar nurodė, kad tarp S. ir užsieniečių vyko labai trumpas pokalbis, konflikto nebuvo. Ir tada apsaugos darbuotojas, tačiau ne kaltinamasis, o kitas, išvedė S. prie klubo įėjimo, kuris buvo klubo viduje. Tada S. V. prašė kaltinamojo, kuris stovėjo prie įėjimo, kad įleistų atsisveikinti su draugais. Ji buvo šalia ir vykusį tarp E. D. ir S. V. pokalbį girdėjo. Pokalbio metu S. sakė „ar galiu įeiti atsisveikinti su draugais“, o E. D. sakė:“tavo vakaras baigtas, važiuok namo“. Taip pokalbis tęsėsi kelias minutes. S. kelis kartus pakartojo tą patį. Ir nei iš šio, nei iš to E. D. jam smogė ranka. Sudavė vieną smūgį. Ji matė, kad pateikė į veidą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Kuria kūno dalimi krito S. negali pasakyti, bet jis krito į šoną. Ji pakėlė nukentėjusįjį. Klubo savininkas iš karto po smūgio priėjo. Kiek pamena, po smūgio sudavimo daugiau jokio pokalbio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nevyko.
Įvykio metu ji stovėjo per žingsnį už S. iš dešinės. Kaltinamasis sudavė dešine ranka. S. sakė, kad jam skauda, buvo kraujas burnoje, bet nesimatė jokio patinimo. Kiek S. buvo vartojęs alkoholio negali pasakyti, bet taip, jis buvo vartojęs. Smūgiavo dešine ranka, o į kurią pusę pataikė negali pasakyti, tačiau pataikė į veidą. Juos iš klubo tiesiai į namus parvežė darbuotojas ir išlipę iš mašinos jie nuėjo miegoti.
Ji nematė, kad klubo savininkas būtų davęs S. pūsti alkotesterį. Klubo darbuotojas juos išvežė iš klubo Salento apie 4.30 -5.00 val. ryto. Automobilyje jie nesipyko. Nepamena, ar S. užmigo automobilyje. Pas gydytojus kreipėsi S. po pietų šiek tiek, važiavo į Žalgirio kliniką.
Liudytojas R. S., UAB „Salento“ klubas tvarkos priežiūros darbuotojas, kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 5 d. pagrindu, 2015-10-30 teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis E. D. yra jo buvęs kolega, o nukentėjusysis S. V. yra to klubo lankytojas. Tą naktį dirbo, buvo klubo viduje, kai apie trečią valandą nakties nukentėjusysis sukonfliktavo su kitais lankytojais 2 ar 3. Įvyko žodinis konfliktas. Kadangi iš matymo pažįsta ir nukentėjusįjį ir tuos kitus lankytojus, priėjęs paprašė išsiskirstyti, kad nebūtų problemų. Ir vieni ir kiti buvo išgėrę. Tada lankytojai nuėjo į VIP zoną, o nukentėjusysis į kitą klubo pusę, kur tiksliai nepamena. Konfliktas buvo išspręstas. Praėjus maždaug vienai valandai, buvo šalia šokių aikštelės prie didžėjaus, pastebėjo, kad gretimoje salėje, kiek aukščiau laipteliais, vyksta konfliktas tarp nukentėjusiojo ir užsieniečių, kurių buvo 5-6, tamsaus gymio. Kol pribėgo, vyko susistumdymas. Kadangi pažįsta nukentėjusįjį, paprašė jo išeiti iš klubo, pasakė eiti prie įėjimo, o jis pakvies P. ir viską išsiaiškins. Nukentėjusysis buvo labai neblaivus. Kai su nukentėjusiuoju priėjo prie įėjimo, ten buvo jo kolega E.. Buvo jau po ketvirtos valandos ryto, o pagal grafiką E. dirba iki keturių, tai jis pakeitė E. ir atsistojo prie įėjimo. E. nuėjo į rūbinę, pasiėmė rūbus, atsisveikino ir išvažiavo namo. E. išėjo per tarnybines patalpas. Kaip tik pasirodė klubo vadovas P. B., kuriam papasakojo apie konfliktą. Vadovas nukentėjusįjį pažįsta, su juo pakalbėjo, kiek pamena, prie įėjimo buvo ir nukentėjusiojo mergina. Jie visi pakilo į trečią aukštą, į „Crazy bull“, kur prabuvo apie valandą, nusileido su klubo administratoriumi barmenu A. ir nukentėjusysis išėjo į lauką su mergina. Po to A. pasakė, kad nukentėjusįjį parvežė namo, nes P. B. paprašė, nukentėjusysis buvo neblaivus, vadovo kaip ir pažįstamas. Po trijų savaičių ar mėnesio, tiksliai neatsimena, E. pasakė, kad jį kviečia į policiją, kaltina. Pakeitęs E. D. prie įėjimo buvo iki darbo pabaigos, klubas užsidarė apie pusę 6 ryto.
Dar atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad kai jis susikeitė su E. D., rimto konflikto, kad buvę muštynės, nebuvo. Tik du kartus buvo nukentėjusiojo konfliktas su kitais lankytojais. Tokio momento, kad prie išėjimo kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų buvę dviese, jis neatsimena, mano, kad to nebuvo. Kaip viskas vyko, kai jis nukentėjusįjį atsivedė prie išėjimo, neatsimena. Apie įvykusius konfliktus, jis turi informuoti klubo vadovą, kuris ir sprendžia, kas palieką klubą, o kas lieka. Šiuo atveju vadovas pats atėjo ar iš salės ar iš trečio aukšto. Vadovą sustabdė prie pat įėjimo, prie pat durų ir pasakė.
Jis nukentėjusįjį palydėjo prie klubo įėjimo, pasakė, kad informuos klubo savininką, kuris priims sprendimą. Į lauką jie neišėjo, stovėjo prie įėjimo durų klubo viduje, laukė vadovo ir pastarasis atėjo labai greitai. Vadovas su nukentėjusiuoju kažką kalbėjo ir po 10-20 sekundžių nukentėjusysis su mergina ir klubo vadovu pakilo į klubo viršų į trečią aukštą. Nukentėjusysis į lauką išvestas nebuvo. Kaltinamasis tuo metu buvo prie durų, jam baigėsi darbo laikas, pasirodė klubo vadovas, E. išėjo. Nei jis, nei E. į išorę nebuvo išėję. Jokių kraujo dėmių, sumušimų nesimatė, kai lydėjo iš klubo nukentėjusįjį. Kodėl nukentėjusysis sako, kad jį sumušė E. D., nežino.
Liudytojas A. S., UAB „Salento“ klubo barmenas administratorius, kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 5 d. pagrindu, 2015-10-30 teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. D., nukentėjusįjį yra matęs kelis kartus. Viskas vyko seniai, nelabai pamena aplinkybių, tik pamena, kad nukentėjusįjį vežė namo. Nukentėjusysis atrodė girtas, buvo su drauge. Vežė pastarąjį namo, nes klubo vadovas P. B. pasakė, kad jei nori eiti namo, turi parvežti namo nukentėjusįjį su drauge. Paklausus kodėl, vadovas atsakė, kas jis yra išgėręs. Kai vadovui nurodė, kad nukentėjusysis gali važiuoti taksi, vadovas atsakė, kad šis neturi pinigų, neturi laiko, išsikrovė telefonas. Ir jeigu jis, A. S., nori eiti namo, turi parvežti nukentėjusįjį. Ir tada parvežė nukentėjusįjį namo. Vežant jį į Perkūnkiemį iš centro, nukentėjusysis kalbėjo su savo drauge, jie pykosi, vėliau privažiavus Ukmergės gatvę jis užmigo, o atvažiavus į vietą draugė traukė jį iš automobilio. Kiek prisimena jis aiškinosi santykius su drauge, kad jį kažkas sumušė nesiskundė, kad būtų buvęs sumuštas nesimatė. Apie šį įvykį girdėjo, kad atseit E. jį sumušė, kokiom aplinkybėm nežino. Ar buvo nukentėjusysis sumuštas negali pasakyti.
Patalpos yra labai didelės, yra naktinis klubas „Salento“ pirmame aukšte, o trečiame aukšte yra „Crazy bull“ baras, jis dirba per dvi patalpas. „Salento“ klube yra kelios atskiros erdvės: įėjimas, šokių salė, rūkykla, VIP zona, matyti visko negalima, ten būna apie 300-400 žmonių. Kiek tą vakarą dirbo apsaugos darbuotojų tiksliai nepamena, bet galimai trys. Klubo klientų namo dažnai neveža, per 5 darbo merus vežė gal 4 ar 6 kartus, tai nėra įprasta. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad važiuodamas nukentėjusysis skundėsi, jog skauda dantį, reiškia taip ir buvo, bet galimai tyrėja šią frazę ištraukė iš konteksto.
Matė nukentėjusįjį klube, o po to prie durų, tai darė prielaidą, kad jį išvedė iš klubo. Viskas vyko hole, jo paprašė nuvežti namo nukentėjusįjį, tikslaus laiko kada vežė negali pasakyti, neatsimena, kadangi turėjo namo išeiti 5 val., ikiteisminio tyrimo metu laiką nurodė atsižvelgdamas į šį faktą.
Liudytojas P. B., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 5 d. pagrindu, 2015-12-11 teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek nukentėjusįjį S. V., tiek ir kaltinamąjį E. D.. Nukentėjusysis yra senas klientas, turi jį drauguose socialiniame tinkle „Facebook“. E. D. buvo jo darbuotojas. Jis nežino, kas atsitiko. Tą naktį buvo lauke, matė, kad S. sėdėjo lauke, konfliktavo su mergina. Buvo girtas kaip visada. Priėjo paklausti, kas nutiko. Jis buvo labai girtas ir nelabai suprato, apie ką jis kalba. Ne pirmą kartą jį tokį matė. S. norėjo eiti atgal į vidų, tačiau pastarajam pasakė, kad šiandien per daug išgėrė, kad jam užtenka. Pasakė, jeigu nori, gali eiti į viršų pavalgyti. Ten baras yra. Nuėjo. Jis užsisakė valgyti, pasakė, kad dar nori eiti į klubą. Jam atsakė, kad užtenka. S. pasakė, kad jis yra negirtas. Pasiūlė nukentėjusiajam papūsti į alkotesterį ir pastarasis pripūtė 5-6 promiles. Po to nukentėjusysis paprašė parvežti jį namo. Todėl jis paprašė barmeno, kad parvežtų namo nukentėjusįjį.
Kai kvietė į viršų, nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų sumuštas. Nukentėjusysis sakė kažką, kad jam skauda. Apsauga pasakė, kad jis konfliktavo su kažkuo viduje. Kai nukentėjusysis būna išgėręs, jis tampa agresyvus. Nelabai pamena viską. Nukentėjusysis atrodė normaliai, kraujo nebuvo, nesiaiškino, kas tą padarė. Nukentėjusysis sakė viską labai neaiškiai, lyg minėjo kažką apie apsaugą, pasakė, kad viduje kažkas konfliktavo ir viskas. Tai buvo daugiau kaip prieš metus.
2015-12-11 teismo posėdžio metu teisėjai paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad prie klubo įėjimo durų tuo metu stovėjo R.. Tuo metu klube buvo R. ir E..
Pamatė S., kai jis konfliktavo su mergina koridoriuje prie lifto, išėjus iš klubo. Vaikštinėjo, žiūrėjo ir pamatė. Kadangi pažįsta, tai priėjo. Prie įėjimo stovi apsaugos darbuotojas arba viduje. Atsakant į klausimą, kas tą dieną budėjo prie įėjimo nurodė, kad kartais K., kartais E., R., jie keičiasi. Kas tą dieną dirbo, nepamena. Konfliktavo tik nukentėjusysis su savo mergina. O prie durų tuo metu atrodo buvo ir R., ir E.. Tuo momentu kaip tik pasibaigė vienam darbo laikas ir reikėjo kitam jį pakeisti.Apie 4-5 val pasibaigė darbo laikas. Kai pakvietė į viršų, nukentėjusysis S. nuėjo, prabuvo gal pusę valandos. Jis užsisakė valgyti ir gerti. Alkotesterį jis turėjo ofise, davė viršuje papūsti nukentėjusiajam. Tas alkotesteris sertifikuotas, daugiau duomenų yra ofise.
Kai barmenas A. pabaigė darbą, jo paprašė parvežti S.. Jei klientas pažįstamas ir yra galimybė, tai klientą parveža namo. Viršuje S. nieko nepasakojo apie tai, kad blogai jaučiasi. Tačiau praėjo daug laiko, jis visko nepamena. Kiek pamena, tą naktį dirbo trys apsaugos darbuotojai, vienas stovi prie įėjimo. Kas tą naktį budėjo prie įėjimo negali pasakyti, nes darbuotojai keičiasi. Jam R. arba E. sakė, kad S. konfliktavo su kažkokiu žmogumi viduje.
Liudytojas K. B., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 5 d. pagrindu, 2015-12-11 teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį E. D., su juo dirba „Salento“ klube. Nukentėjusįjį S. V. jis pažįsta gal iš matymo. Negali pasakyti, kas įvyko, nes nežino. Tą dieną dirbo nuo 12 val. iki pusės 4 val. Kiek supranta konfliktas įvyko vėliau. Negali pasakyti, kas konfliktavo. E. D. jam nieko nepasakojo dėl šio incidento. Kiek suprato buvo žmogus išlydėtas iš klubo ir tuo pasibaigė viskas. Klubo savininkas taip pat nieko nepasakojo.Tą dieną jis dirbo iki pusės ketvirtos. Kai išeidinėjo baigęs darbą, kas budėjo prie įėjimo negali tiksliai pasakyti, nepamena. Yra kiekvienos dienos darbo grafikas. Jame nurodyta, kiek tą dieną dirba žmonių. Pagal tai rotuojamasi. Tą naktį 2014-09-17 dirbo trise. Kai jis baigė darbą liko dirbti du apsaugos darbutojai. Išgėrusiems klientams išvežiojimo paslaugų neteikia. Direktorius nebent gali pasakyti.
Liudytojas R. V., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 5 d. pagrindu, 2015-10-30 teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra gydytojas, iš salėje esančių asmenų jis pažįsta nukentėjusįjį S. V., nes jį operavo. Situacija buvo tokia, kad į ligoninę atvyko sumuštas žmogus, kuriam jis nustatė diagnozę ir paskyrė gydymą. Tuo metu buvo skyriaus vedėjas. Kokie buvo nustatyti nukentėjusiajam sumušimai tiksliai neatsimena, nes operacijų būna daug. Atsimena tik kad nukentėjusiajam buvo apatinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, tai buvo atviras lūžimas, kas reikalauja iš karto operuoti. Kitas lūžimas buvo sudėtingesnis, tai žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimas. Kai yra tokie lūžimai reikia spręsti ar reikia operuoti, ar palikti sugyti, nes dažnai būna įvairios komplikacijos. Jis neklausinėjo, kokiom aplinkybėm įvyko trauma, tačiau nukentėjusysis sakė, kad buvo konfliktas. Kadangi buvo sulaužyta ir sąnarinė atauga, kurią retai galima atstatyti atgal, milimetro mikronų tikslumu neįmanoma to padaryti. Jei organizmas pats susitvarko mikronus, gydimo ir gijimo eigoje, sąkandis gali atsistatyti, bet jei ne, lieka du dalykai: arba operuoti iš naujo, tai vadinama ortognatinė operacija, kai reikia pertvarkyti žandikaulį, kad dantys sustotų į normalų sąkandį, arba protezuoti dantis, kai statomi implantai arba daromas estetinis plombavimas, kai yra nušlifuojami dantys, ant senų dantų šaknų performuojami nauji dantys. Šie gydymo būdai skiriasi. Dėl nurodytų gydymo būdų kainų paaiškino, kad kainos skiriasi. Odontologija yra privati, prieš metus ortognatinė operacija kainavo apie 5-8 tūkstančius eurų, o dantų estetinis plombavimas apie 10-15 tūkstančių eurų, taip pat tai priklauso nuo dantų kiekio ir būsenos. Šiuo atveju nukentėjusiajam kiek kainuotų gydymas tiksliai pasakyti negali.
Žandikaulio uždaras lūžis yra tada, kai kaulas lūžta, bet neišlenda pro minkštuosius audinius, neturi ryšio su išore, o atviras, kai yra lūžęs kaulas, kuris turi ryšį su išore, plyšta gleivinė. Šiuo atveju žaizda buvo apatiniame žandikaulyje iš vidinės pusės. Po tokios traumos žmogui visą laiką kraujuoja, žmogus būna išsižiojęs, matosi lūžgaliai, išlindęs kaulas. Šiuo atveju po smūgio, kai yra viskas ištinę, padengta kraujo krešuliais, nežino, ar žmogus gali pastebėti išlindusį kaulą, nes nėra taip, kad kaulas kyšo išlindęs per burną. Tik kai žmogus išsižioja ir nuvalomi kraujo krešuliai, tada matosi kaulas. Dar buvo lūžusi danties šaknis, dantis vos laikėsi, iškrito.
Tokio pobūdžio sužalojimas gali atsirasti nuo smūgio. Jei žmogus kristų ant žemės sukandęs dantis ir trenktųsi, tai būtų prakirstas smakras, atviro lūžio nebūtų. Iš kurios pusės buvo smūgis negali tiksliai pasakyti, galėjo būti ir iš vienos pusės, ir iš kitos, tai priklauso ar tuo metu žmogus buvo išsižiojęs ar sukandęs dantis. Žandikaulis yra toks kaulas, kad jei esi sukandęs dantis, tai trenkiant lūžta viena pusė, o jei įsižiojęs lūžta kita pusė, todėl sunku pasakyti iš kurios pusės buvo trenkta.Jis sutinka su jau apklausto specialisto nuomone, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas trenkiant į dešinę pusę. Jis pats tiksliai negali pasakyti, iš kurios pusės buvo smūgis. Jei asmuo būtų gavęs tiesų smūgį būtų lūžę abu kakleliai.Po tokio smūgio žmogui skauda, jis gali kalbėti, valgyti skystą maistą. Jei būtų abipusis atviras lūžimas, tai tada negalėtų.
Kada tiksliai kreipėsi nukentėjusysis nepamena, tai buvo seniai, viskas yra užrašyta ligos istorijoje. Kai kreipiasi, asmens blaivumas yra paprastai nustatinėjimas, kai jis atvyksta į kliniką. Kaip šiuo atveju buvo nepamena. Tačiau jei žmogus atsisako, jo niekas negali priversti nustatyti. Imamas yra kraujas. Tai turėtų matytis ligos istorijoje.
Kaip atvyko nukentėjusysis į ligoninę, jis nežino. Kadangi buvo diagnozuotas atviras lūžis, nukentėjusysis buvo operuotas. Buvo dedamos dvi plokštelės apatinio žandikaulio kampe iš dešines pusės ir dvi plokšteles ties sąnariniu lūžimu. Sąnarinis lūžimas buvo uždaras, bet kai operuoji vieną lūžimą, reikia operuoti ir kitą. Žandikaulis po operacijos buvo įtvirtintas, tai standartinė procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos gydytojas specialistas O. P. 2016-05-24 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis teikė specialisto išvadą Nr. G3692/14(01). Nurodė, kad susipažinus su teisme gautais papildomais medicinos dokumentais, jo išvada nesikeičia, ją tvirtina. Išvados aprašomojoje dalyje minimas 43 dantis ir rezoliucinėje dalyje minimas 3 dantis yra tas pats dantis. 43 dantis – tai gydytojai klinicistai taip nurodo, skaičius 4 – tai dešinė pusė apačia, o 3 dantis - tai trečias dantis dešinėje pusėje. Išvadoje tiksliai konkrečiai nurodo tą vietą.
Papildomose dokumentuose minima apie 2004 metus nukentėjusiojo patirta žandikaulio trauma - tai pusė būtų ta pati, bent jau vienos lūžio linijos ta pati dešinė pusė, tik būtų vienu dančiu į priekį, lyginant su naujesne trauma, o senesnės traumos metu buvo tarp 4 ir 5 danties dešinėje pusėje apatinio žandikaulio. Nukentėjusiojo patirta viena trauma ir kita trauma po 10 metų. Sugijus lūžiui ta vieta būna silpnesnė, nes pilnas kaulinis audinys neatsistato, jis korėtesnis, silpnesnis kitoms traumoms. Senesnės traumos, buvusios 2004-04-17 metu vykusis lūžis buvo 45 dantyje, o naujesnės traumos, dėl kurios nagrinėjama byla, sužalota pusė būtų ta pati, kaip ir senesnės traumos metu, tačiau dantis ne tas pats. Pateiktuose medicinos dokumentuose nukentėjusiajam parašytas patinimas iš kairės pusės, tai patinimas yra vienas iš uždegimo požymių. Lūžo, kraujavo, toje vietoje sutriko kraujotaka ir įvyko patinimas. Trauminis poveikis į tą pusę labai mažai tikėtinas, nes tai yra tipinis lūžis, kai veikiama yra į dešinę pusę, o kairėje pusėje susidarė atokusis lūžis dėl žandikaulio pasislinkimo ir santykinio tos sąnarinės ataugos lūžimo, nes jinai yra fiksuota. Ar žmogus trauminio poveikio metu buvo išsižiojęs, ar neišsižiojęs gali įtakoti tą dalyką. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje nurodomas skausmingumas kairės pusės paausio srityje – tai dėl lūžio. Žandikaulis yra vienas kaulas, kuris susideda iš pasagos formos lanko ir yra iš šono dvi ataugos, t.y. vientisas kaulas, o ne atskiros detalės. Paskui viršuje yra dvi ataugėlės, viena yra sąnarinė, kita yra skiauterinė atauga. Toje vietoje sąnarys yra santykinai fiksuotas, pasislinko ir lūžo. Jei būtų smūgis iš kairės nebūtinai būtų lūžusi kita pusė. Priklauso kokioje būsenoje išsižiojęs ar ne, kramtė, kalbėjo. Taigi, nukentėjusiajam traumuota ta pati pusė, tik kita vieta. Negali atsakyti, ar sena trauma turėjo įtakos naujai traumai atsirasti, nes nežino kaip atrodė tą lūžio linija. Pats kaulas silpnesnis lūžio vietoje, tačiau naujesnės traumos metu lūžio vieta kita. Dėl paskutinės traumos nukentėjusysis galėjo prarasti dantį, jei lūžio linija eina per šaknį ir pažeidžiama to danties kraujotaka, tai dantis gali paskui iškristi. Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota po dviejų savaičių po pakartotinės apžiūros, kad iškritęs trečias dantis dešinėje, t.y. dantis esantis lūžio linijoje. Sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam lieka toks, koks nurodytas specialisto išvadoje. Toks sužalojimas yra skausmingas, tačiau būna, kad žmonės ir savaitę pravaikšto, kol kreipiasi į medikus, būna iš karto.
Apklaustas 2015-10-30 teismo posėdžio metu specialistas O. P. nurodė, kad asmuo turėdamas tokį sužalojimą gali kalbėti, gerti skysčius, negali dėl skausmo valgyti kieto maisto. Patys lūžiai nėra pavojingi gyvybei. Lūžiui sugyti mažiausiai reikia 2-3 savaičių. Karmtyti žmogus negali, taikoma skysčių dieta. Išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kontakto su kietu buku daiktu. Smūgio sudavimas į veidą – realiausias variantas. Vieno smūgio pakanka padaryti visiems išvardintiems sužalojimams. Smūgis buvo iš dešinės pusės ir dėl jėgų persiskirstymo į kairiąją pusę neatlaikė apatinio žandikaulio sąnarinė atauga, kuri lūžo.
Pagal medicininius dokumentus, kai nukentėjusysis kreipėsi į Žalgirio kliniką, dantis pas jį dar buvo, tačiau lūžio linija eina per danties alveolinę galvutę, pažeista šaknis, sutrenkta ties minkštuoju audiniu, todėl dantis dažniausiai pašalinamas, nes dantis tampa nestabilus, trukdo. Ir šios pasekmės kilo dėl to lūžio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-11-27 specialisto išvada Nr. G 3692/14(01) nustatyta, kad S. V. padaryta gleivinės žaizda apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio lanko dešinės pusės lūžis 3 danties projekcijoje ir kairės pusės sąnarinės ataugos srityse, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-09-17). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. S. V. nustatytas sužalojimas pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 42-44,1t.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo E. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis E. D. kaltės nepripažino. Neigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs prie klubo“ Salento“ įėjimo durų. S. V. smūgio nesudavęs.
Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma. Šis jo paaiškinimas paneigtas visų pirma nukentėjusiojo S. V. parodymais, kuris nuosekliai tvirtino, kad būtent kaltinamasis E. D. jam sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio parkrito, buvo be sąmonės, jį pakėlė I. L.. Aplinkybę, kad tą vakarą nukentėjusiajam būtent E. D. sudavė vieną smūgį ranka į veidą bei sužalojo patvirtino ir liudytoja I. L., kuri tiesiogiai matė įvykį, jo metu buvo šalia. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.
Teisme apklausi liudytojai: klubo „Salento“ savininkas P. B. bei šio klubo darbuotojai R. S., A. S., K. B. teigė paties įvykio nematę. Tačiau R. S., P. B. patvirtino, kad tą vakarą E. D. klube dirbo.
Be to, liudytojas R. S. paaiškino, kad kai jis su nukentėjusiuoju priėjo prie įėjimo durų, tam, kad nukentėjusįjį išvesti iš klubo, ten stovėjo būtent E. D.. Buvo jau po ketvirtos valandos ryto ir jis tuomet pakeitė E. D., nes šis dirba iki ketvirtos valandos. Tokie liudytojo parodymai paneigia aplinkybę, kad kaltinamasis tą naktį darbą baigė dar iki 4 val. Visgi pažymėtina, kad liudytojo R. S. parodymai dalyje, kada E. D. išėjo iš klubo ir kada pasirodė klubo savininkas nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių duodamas parodymus liudytojas nurodė, kad kai jis su nukentėjusiuoju S. V. priėjo prie įėjimo durų, tam, kad nukentėjusįjį išvesti iš klubo, ten stovėjo būtent E. D.. Ir tuomet jis pakeitė E. D.. Buvo jau po keturių. Ir E. D. pasiėmęs rūbus išėjo, tada pasirodė klubo vadovas. Tačiau vėliau atsakinėdamas į klausimus jau teigė, kad kai jis privedė S. V. prie durų, savininkas P. B. atsirado labai greitai, trumpai pakalbėjo su nukentėjusiuoju, o ar bendravo su E. D. nepamena. Kai klubo vadovas su nukentėjusiuoju pakilo į trečią aukštą, tada E. D. labai greitai išvažiavo namo.Teismas kaip teisingus vertina liudytojo R. S. parodymus, kuriuose jis teigia, kad E. D. namo išvyko po to, kai P. B. su S. V. ir mergina pakilo į trečią aukštą, nes būtent šie jo parodymai atitinka liudytojos I. L. parodymus.
Liudytojas P. B. apklaustas teisme irgi patvirtino tą faktą, kad jam atėjus prie įėjimo durų, ten buvo ir R.(t.y. S.) ir E.( t.y. D.), kas neprieštarauja ir atitinka minėtiems liudytojo R. S. parodymams. Dar liudytojas teigė, kad jam R. arba E. sakė, jog S. V. konfliktavo klubo viduje.
Ikiteisminio tyrimo metu P. B., kurio parodymai paskelbti teisme, be kitų aplinkybių parodė, jog S. sakė, kad jam trenkė ir skauda, laikėsi ranka už veido, bet sužalojimų ir kraujo nematė. Jis bandė išsiaiškinti, kas jam trenkė, S. kalbėjo, kad apsauga, bet konkrečiai nieko nepaaiškino (b.l.28-29,1t.). Teisme šiuos parodymus tvirtino.
Liudytojas A. S., UAB „Salento“ klubo barmenas administratorius, patvirtino klubo vadovo P. B. nurodymu vežęs nukentėjusįjį S. V. ir merginą namo. Teigė dėl įvykio girdėjęs kalbas, kad E. D. sumušė nukentėjusįjį. Nors šis liudytojas aiškino nepastebėjęs, kad S. V. būtų sumuštas, tačiau patvirtino, kad pats S. V. skundėsi, kad jam skauda. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. konkretizavo, jog jam vežant automobiliu S. V. ir jo merginą, pastarasis šnekėjo, kad skauda dantį(b.l.30-31,1t..)
Pačio nukentėjusiojo S. V., liudytojos I. L. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad būtent kaltinamasis E. D. būdamas prie įėjimo durų sudavė ranka nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, nuo kurio pastarasis nukrito. Liudytojų P. B., A. S. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio skundėsi skausmu būtent veide, liudytojui P. B. nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė apsauga. Kaip žinia kaltinamasis įvykio metu ir dirbo apsaugos darbuotoju.
Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas patvirtintas 2014-11-27 specialisto išvada Nr. G 3692/14(01) kurioje nurodyta, kad S. V. padaryta gleivinės žaizda apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio lanko dešinės pusės lūžis 3 danties projekcijoje ir kairės pusės sąnarinės ataugos srityse, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-09-17). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 42-44,1t.).Tokios specialisto išvadą davusio eksperto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina S. V. parodymus apie šių sužalojimų padarymo aplinkybes, lokalizaciją ir laiką.
Savo sumušimo faktą S. V. patvirtino ir 2014-09-23 bei 2014-09-25 kreipdamasis su pareiškimais į policiją (b.l.14-15,1t.; b.l.9,1t.). Be to, nukentėjusysis S. V. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju E. D. metu (b.l. 72-73,1t.), kas patvirtina jo parodymų nuoseklumą.
Pažymėtina, kad teisme apklaustas specialisto išvadą davęs O. P. patvirtino, kad S. V. nustatytam sužalojimui galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Smūgis buvo iš dešinės pusės. Tą aplinkybę nurodė ir liudytoja I. L.. Dar specialistas patvirtino, kad nukentėjusiajam tiek tiriamo įvykio metu tiek ankstesnio, buvusio 2004 metais, traumuota buvo ta pati pusė veido, tačiau kita vieta. Nukentėjusysis patyrė tipinį lūžį, kai veikiama į dešinę pusę. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dėl kontakto su kietu buku daiktu, smūgio sudavimas į veidą yra realiausias variantas.
Kaltinamojo E. D. parodymai, kad jis nesudavė nukentėjusiajam smūgio paneigti bylos surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma. E. D. teisme nurodyta aplinkybė, kad jis pats iki šio įvykio buvo patyręs kairės rankos traumą, teismo vertinimu, nepaneigia, kad būtent jis įvykio metu sudavė smūgį S. V.. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja I. L. tvirtino, kad kaltinamasis sudavė dešine ranka nukentėjusiajam, o pateikti dokumentai nurodo apie kaltinamojo E. D. patirtą kairės rankos traumą 2014-08-10.
Teismui pateikti dokumentai patvirtina(b.l.76-81,2t.), kad kaltinamasis E. D. 2014-08-10 patyrė traumą, buvo sužalotas peiliu į kairę alkūnę, tačiau byloje nėra duomenų, kad įvykio metu, t.y. 2014-09-17 kaltinamasis būtų nedarbingas ir dėl patirtos traukos negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų. Nesant tokių duomenų laikytina, kad patirta trauma buvo tokio pobūdžio, kad jis galėjo atlikti savo darbines funkcijas. O tuo pačiu šie dokumentai nei paneigia, nei patvirtina S. V. sužalojimo galimybės.
Kaltinamojo gynėjo iškelta versija, kad nukentėjusysis nukentėjo konfliktų su klubo lankytojais tą vakarą metu, nėra patvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Be to, tas faktas, kad pats klubo savininkas po įvykio vaišino nukentėjusįjį bei klubo darbuotojui A. S. primygtinai nurodė parvežti S. V. ir jo merginą namo, ką šis ir padarė, netiesiogiai leidžia spręsti, kad santykiai tą vakarą susiklostė ne tarp S. V. ir kažkokių lankytojų, o būtent tarp klubo darbuotojo kaip nustatyta E. D. ir nukentėjusiojo S. V..
Taigi, nors kaltinamasis E. D. savo kaltės nepripažino, tačiau įvertinus tiek kaltinamojo paaiškinimus, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad E. D. 2014-09-17 apie 04.00 val., vykdydamas apsaugos darbuotojo funkcijas, prie įėjimo durų į naktinį klubą „Salento“, esantį Didžioji g. 28, Vilniuje, smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam S. V. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis E. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK138str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. D. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1504,64 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo S. V. gydymą (b.l.46-51,1t.). Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose(b.l.11,2t.). Nurodė, kad ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 49-50,1t.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 1504,64 eurų civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajam S. V. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis S. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.22,1t.). Kaltinamasis nurodė, kad su S. V. civiliniu ieškiniu nesutinka.
Teisme nukentėjusysis S. V. paaiškino, kad jam maždaug tiek kainuos gydymas. Ieškinį reiškia, nes negalėjo dirbti, prarado projektus. Jis buvo gydomas, gulėjo ligoninėje apie 10 dienų. Tiek jam, tiek įmonei buvo padaryti nuostoliai. Civilinį ieškinį palaikė. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas advokatas A.Baranskis nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus į bylą (b.l.82,2t.) yra numatomos gydymo išlaidos viso 5200 eurų žandikaulio gydymui. Prašė civilinį ieškinį tenkinti.
Nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis byloje reiškia civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l.22,1t.) Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys nėra pareikštas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CK 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.
Teismų praktikoje pasisakoma(Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 nutartis, baudžiamoji byla Nr. 1A-96/2016), kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. Minėtoje nutartyje pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. UAB „Vilniaus autobusai“, bylos Nr. 3K-3-38/2007; ).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis reiškia civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas šia apimtimi ir sprendžia pareikšto civilinio ieškinio klausimą.
Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus.Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis S. V. dėl kaltinamojo E. D. tyčinių veiksmų patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, jis buvo gydomas virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, sumažėjo bendravimo galimybė. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. D. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis šiuo metu dirba, žalos neatlygino visiškai, nevedęs, administracine tvarka nebaustas.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 1700 Eur piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis (1700 Eur) atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K–223–139/2015, 2K-258-699/2015, 2K-5/2014, 2K-405/2013, 2K-140/2012, 2K-497/2011, 2K-136/2008).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. D. nukentėjusiojo S. V. naudai 1700 ( vieną tūkstantį septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo E. D. 1506,64 eurus( vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 64 eurocentus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.