- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-350-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01274-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Stafis“
- Atsakovas
- UAB „Saurida“
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
Teisėjas K. Stulginskas Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01274-2010-3
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stafis” ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė iš atsakovo priteisti 36 798,75 Lt skolos, 8000 Lt baudos, 399,87 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. vasario 6 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį išnuomojo atsakovui degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. išrašė atsakovui aštuonias sąskaitas–faktūras, pagal kurias atsakovas nustatytais sutartyje atsiskaitymo terminais neatliko mokėjimų. Ieškinio reikalavimus grindė 2008-02-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008/02/06 nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ir 2010 m. liepos 19 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 8000 Lt baudos atmetė.
Sprendimas skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dalyje įsiteisėjo ir 2010-11-26 buvo įvykdytas (1 tomas, 192-196 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Stafis“ reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ 8000 Lt baudos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Apeliacine tvarka nagrinėjamas atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinis skundas reikalavimo dalyje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo „UAB „Saurida“ ieškovui UAB „Stafis“ priteistos 8000 Lt baudos.
II. Pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo sprendimo ir nutarčių esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ir 2010 m. liepos 19 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino. Sprendime teismas nurodė, kad šalių sutarties 4.2 punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos sutartyje, pažeidimams. Teismas darė išvadą, kad sutarties 4.2 punktas taikomas abiems šalims pažeidus sutarties sąlygas. Nurodė, kad šalių susitarimas dėl baudų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir sprendė, kad 1000 Lt netesybos nėra aiškiai per didelės (LR CK 6.73 str. 2 d.), nes atsakovas pažeidė sutarties reikalavimus, neatsiskaitė už patalpų nuomą, nemokėjo komunalinių mokesčių, net po kreipimosi į teismą nesiėmė priemonių skolai likviduoti, skola ir toliau augo. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tai, ar netesybos nėra per didelės, vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas nenustatė, kad netesybos yra per didelės, todėl jų nemažino.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 8000 Lt baudos atmetė.
Sprendimas skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dalyje įsiteisėjo ir 2010-11-26 buvo įvykdytas (1 tomas, 192-196 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Stafis“ reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ 8000 Lt baudos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saurida“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą dalyje dėl 8000 Lt baudos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Sutarties turinys turi būti nustatomas pagal sutarties aiškinimo taisykles numatytas CK 6.193 str., tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, taikant tiek lingvistinį, sisteminį, teologinį aiškinimo būdus. Atsižvelgiant į sutarties 4.2 p. struktūrą, sakinių konstrukcijas, esmę, logiką teigtina, kad 4.2 p. yra dviejų atskirų nuostatų darinys t.y. pirmasis sakinys suprantamas kaip konkretų atsakomybės subjektą ir apimtį numatanti taisyklė, o kiti sakiniai kaip šalių elgesį, esant pažeidimui, reglamentuojanti tvarka. Šalys paprastai civilinės atsakomybės klausimus aptaria aiškiai, nedviprasmiškai akcentuojant kokio pobūdžio ir dydžio atsakomybė taikoma kiekvienos šalies atžvilgiu pažeidus sutartį. Sutartyje vartojamos sąvokos ir sisteminė analizė apeliantui leidžia vertinti, kad sutarties 4.2 p. siekiant šalių teisių ir pareigų atskyrimo, išskiriama ir aiškiai suformuluota nuomotojo pareiga pažeidus sutarties 3.1.3 – 3.1.8 p. Toliau nustatytos taisyklės abiems sutarties šalims – pretenzijų pateikimo tvarka, todėl 4.2 p. nurodytas reikalavimų taikymas mokėjimų tvarkos pažeidimų atveju, apelianto suprantamas kaip tam tikros nustatytos tvarkos, procedūros, terminų taikymas, bet ne turtinio pobūdžio sankcija. Nuomotojui nevykdant mokėjimo pareigos, sutartyje 2.5 p. numatytos specialiosios sankcijos ir lieka galimybė reikalauti įstatyminių palūkanų. Bauda kaip netesybų forma nuomininkui už mokėjimo tvarkos pažeidimus nėra nustatyta 4.2 punkte ir kitoks aiškinimas išplečia sutarties taikymo ribas bei primeta atsakomybę, dėl kurios susitarta nebuvo. Taip pat nurodo, kad bauda kaip akivaizdžiai per didelė, gali būti mažinama tais pačiais teisiniais pagrindais kaip ir delspinigiai.
2. Sprendimu be teisinio pagrindo priteistos ne tik netesybos, bet ir pritaikyta dviguba civilinė atsakomybė. Įstatymas numato kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, padengiančias minimalius kreditoriaus nuostolius (CK 6.261 str.). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sutartinės netesybos ir įstatyminės palūkanos yra skirtingos kreditoriaus interesų gynimo priemonės. Tiek netesybos, tiek įstatyminės palūkanos atlieka vienodą kompensacinę funkciją, yra laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl abiejų sumų išieškojimas vienu metu prieštarautų civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai ir reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Todėl apeliantas sutinka, kad būtų priteistos įstatyminės 399,87 Lt palūkanos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Stafis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad nuomos sutarties 4.2 punkte numatytos netesybos yra numatytos vienareikšmiškai abejoms šalims, tai patvirtina ir konkreti sutarties nuostata „šio punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos šioje sutartyje, pažeidimams“. Nuomos sutartyje mokėjimo tvarka yra numatyta būtent nuomininkui – atsakovei UAB „Saurida“ ir netesybos nustatytos abiem šalims kaip atsakomybė už prievolių netinkamą vykdymą. Tai atitinka šalių lygybės principą, šalių sutartinių santykių specifiką bei teismų praktikoje įtvirtintus sutarčių aiškinimo principus. Abiem šalims už netinkamą prievolių vykdymą yra numatytos vienodo dydžio netesybos, todėl tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Patalpų nuomos kaina buvo nustatyta sudarant sutartį ir nekito, apeliantas netesybų dydį (1000 Lt už kiekvieną sutarties pažeidimo atvejį) žinojo, todėl nevykdydamas sutartimi prisiimtų prievolių, turėjo įvertinti riziką (abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Aukščiau išdėstyti argumentai taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad prašomo priteisti dydžio netesybos yra aiškiai per didelės CK 6.73, 6.258 straipsnių prasme, todėl turi būti mažinamos. Įvertinus visas bylos faktines aplinkybes: patalpų nuomos kainą, skolos negrąžinimo trukmę, netesybas nustatančius sutarčių punktus, apelianto piktybišką sutarties nevykdymą (nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki šios dienos iš viso nėra apmokėtos 16 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2008-02-06 d. nuomos sutarties pagrindu), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydį. Priešingu atveju iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Palūkanos yra skaičiuojamos už naudojimąsi atsakovo pinigais (prašo priteisti palūkanas, atliekančias mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją), o bauda yra kaip netesybos už nuomos sutarties įvykdymo termino praleidimą. Šių dviejų institutų funkcijos yra skirtingos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas UAB „Saurida“ generalinis direktorius S. R. ir atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, kad reikalavimas dėl 8000 Lt baudos priteisimo yra perteklinis. Ieškovas UAB „Stafis“ savininkas V. M. ir bendrovės atstovas advokatas P. B. prašė skundžiamą sprendimą dėl 8000 Lt baudos priteisimo palikti nepakeistą, nes ginčo šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatytos netesybos delspinigių forma ir bauda.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovui UAB „Stafis“ priteistos iš atsakovo UAB „Saurida“ 8000 Lt baudos pagal 2008-02-06 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008/02/06 4.2 punkto nuostatas.
Įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimu konstatuota, kad apeliantas – nuomininkas UAB „Saurida“, nuo 2009-12-31 iki 2010-04-02 aštuonis kartus pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus savalaikiai sumokėti nuomotojui UAB „Stafis“ 6000 Lt (7080 Lt su PVM) per mėnesį nuomos mokestį ir apmokėti pateiktas sąskaitas už komunalines bei kitas paslaugas (sutarties 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 punktai). Teismo sprendimu priteistos skolos dydis – 36798,75 Lt. Šią piniginę prievolę atsakovas įvykdė tik 2010-11-26 (1 tomas, 192-196 b. l.). Todėl skolininkas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir jam taikytina sutartyje numatyta atsakomybė – ieškovo naudai priteistina 8000 Lt bauda (CK 6.63 str., 6.62 str., 6.256 str., Nr. Sutarties 4. 2 p.).
Apelianto argumentus, susijusius su nuomos sutarties turinio aiškinimu, kad netesybų forma nuomininkui už mokėjimo tvarkos pažeidimus nėra nustatyta Sutarties 4.2 punkte, teisėjų kolegija atmeta, kaip nuneigtus byloje apklausto liudytojo D. L. parodymais ir sutartį pasirašiusių, bei jos sąlygas derinusių V. M., H. D. teismui teiktais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. L. patvirtino, kad jo ruoštame sutarties projekte bauda buvo numatyta tik nuomotojui už trukdymą naudotis išsinuomotu turtu. Apklausto liudytojo parodymai patvirtina V. M. ir H. D. teismui teiktus paaiškinimus, kad sutarties 4.2 punktas buvo papildytas UAB „Stafis“ savininko, akcininko V. M. pasiūlymu, nes nuomotojas (ieškovas UAB „Stafis“) pageidavo turėti garantijas, kad nuomininkas (atsakovas UAB „Saurida“) tinkamai vykdys savo pagrindinę prievolę – laiku mokėti sutartyje numatytus nuompinigius ir apmokėti sąskaitas už komunalines bei kitas paslaugas (2 tomas, 72-75, 77-81 b. l.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutarties 4.2 punkte netesybos nustatytos abiems šalims kaip atsakomybė už netinkamą prievolių vykdymą sutarties sąlygų pažeidimo atveju. Todėl visiškai teisus yra ieškovas atsipiepime į apeliacinį skundą nurodęs, kad, apelianto argumentai, susiję su CK 6.193 straipsnio nuostatų pažeidimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą šioje reikalavimų dalyje, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje prašomą priteisti baudą įvardino kaip neprotingai didelę, akcentavo galimybę ją mažinti, naudojantis teismo diskrecijos teise. Tokią nenuoseklią ir prieštaringą atsakovo poziciją teisėjų kolegija vertina kaip siekimą sau naudingo rezultato, o argumentus, susijusius su atsakovui taikyta dviguba civiline atsakomybe atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Atmetant apelianto argumentus šioje reikalavimo dalyje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Išnagrinėjusi bylą apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 8000 Lt baudą, tinkamai taikė CK 1.5 straipsnio ir 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.200, 6.210, 6.258, 6.261 straipsnių nuostatas, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasacinėje ir apeliacinėje instancijoje – 44 Lt, o ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis už kasacinį skundą – 240 Lt (CPK 93., 96 str.). Ieškovo atstovo prašymas priteisti iš atsakovo 726 Lt išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti atmestinas, nes teismui nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys mokėjimo dokumentai (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą ir 2010 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą, kuriais ieškovui UAB “Stafis” priteista 8000 Lt bauda iš atsakovo UAB “Saurida”, palikti nepakeistus.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Saurida“ (įmonės kodas 266916280, buveinė Montuotojų g. 8, LT-89101, Mažeikai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 44 Lt (keturiasdešimt keturis Lt) procesinių dokumentų įteikimo kasacinėje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.
Ieškovo prašymą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dalyje atmesti.