- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-561-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01248-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Magic fashion“
- Kategorijos
- 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl pagal įgaliojimą pasirašytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „Magic fashion“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-10-12 šilumos pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ieškovei kaip garantui, nes sutartis buvo pasirašyta už ieškovę viršijant įgaliojimo teises bei sąžiningo atstovavimo principą. Nurodė, kad 2010-10-01 ieškovė sudarė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Magic fashion“, kuria remiantis patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios ieškovei, buvo perduotos UAB ,,Magic fashion“. Bendrovė įsipareigojo nuo 2010-10-01 savo vardu sudaryti sutartis su visomis įmonėmis, teikiančiomis šioms patalpoms paslaugas, bei laiku apmokėti visas šių patalpų eksploatacines išlaidas. Šiems veiksmams atlikti ieškovė suteikė UAB ,,Magic fashion“ notariškai patvirtintą įgaliojimą. Nurodė, kad 2010-10-12 UAB ,,Magic fashion“ pasirašė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu UAB ,,Vilniaus energija“. Pasinaudodamas suteiktu įgaliojimu, UAB ,,Magic fashion“ direktorius pasirašė sutartyje už ieškovę, priskirdamas jai garanto prievoles ir pareigas, jei jo atstovaujama UAB ,,Magic fashion“ nevykdys jai pagal sutartį priklausančių įvykdyti prievolių bei reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovė apie tokį juridinį veiksmą nebuvo informuota, duodama įgaliojimą į jį neįtraukė teisės įgaliotajam pasirašyti už ieškovę laidavimo ar garanto sutartyse. Mano, kad UAB ,,Magic fashion“ direktorius akivaizdžiai pažeidė sąžiningo atstovavimo principą. Taip pat UAB ,,Vilniaus energija“ pasielgė nesąžiningai leisdama įgaliotajam pasirašyti už įgaliojantį akivaizdžiai jam nenaudingas prievoles ir neleisdama įgaliojančio atvykti tiesiogiai pasirašyti sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2011-11-02 nuosavybės teise priklausė ieškovei, o tai reiškia, kad tik nuo jos valios priklausė kam, kuriam laikotarpiui ir kokiomis sąlygomis jos bus išnuomojamos, todėl ji privalėjo rūpintis savo išnuomotomis patalpomis, sudarytomis sutartimis ir skolomis, tikrinti, ar nuomininkai laiku atsiskaito su paslaugų teikėjais. Mano, kad savininkas negali perkelti nuomininko nemokumo rizikos šilumos tiekėjui. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei priklausančios patalpos įregistruotos kaip parduotuvė, tai reiškia, kad ji užsiima ūkine–komercine veikla ir veikia savo rizika, todėl jai turi būti taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo. Atsakovė turėtų ginčyti 2010-09-07 įgaliojimą, nes nenuginčijus įgaliojimo nėra pagrindo teigti, kad ieškovės atstovo veiksmai neatitinka ieškovės valios ir turi įgaliotojos valios trūkumų. Pažymėjo, kad tam, jog sutartis būtų pripažinta negaliojančia, turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma: 1) atstovo sudarytos sutarties priešingumas atstovaujamojo interesams; 2) atstovo veiksmas pažeidžiant suteiktas teises; 3) atstovo žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą. Nurodė, kad pagal 2010-10-12 sutarties sąlygas UAB ,,Magic fashion“ kaip nuomininkas įsipareigojo mokėti už tiekiamą šilumos energiją, o ieškovė kaip savininkė įsipareigojo mokėti už tiekiamą šilumos energiją, jei nuomininkas neapmokės skolų. Tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip reikšmingas ieškovės turtinių interesų pažeidimas, o sutarties pasirašymo metu ieškovės valia nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, o ieškovė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė.
Trečiasis asmuo UAB „Magic fashion“ atsiliepimo į ieškovės I. K. ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-18 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įgaliotinis nesukėlė interesų konflikto, nes nesiūlė atsakovui individualių tik jam naudingų sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad sutarčių, sudarytų pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas, prisijungimo būdu, atveju atsakovas praktiškai nesideri dėl individualių sutarties sąlygų, todėl negalima laikyti, kad trečiasis asmuo, nesiekdamas pakeisti standartinių sutarties sąlygų tik atstovaujamosios naudai, neveikė kruopščiai ir lojaliai. Pareigą mokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį prisiėmė trečiasis asmuo, todėl negalima daryti išvados, kad pasirašydamas sutartį įgaliotinis veikė tik savo interesais, nesąžiningai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytos panaudos sutarties 25 p. prieštarauja atstovaujamosios interesams ir kad sudarydamas sutartį trečiasis asmuo kenkė ieškovės interesams, nes net ir nesant rašytinės sutarties patalpų savininkas privalo pasirūpinti apmokėjimu už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad sutartis dėl karšto vandens ir šilumos energijos tiekimo yra sudaryta tarp skirtingų šalių, o įstatymas nedraudžia sudaryti vienašalį sandorį per atstovą. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė veikė kaip verslininkė, todėl išduodama įgaliojimą ar sudarydama panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu galėjo iš anksto susitarti dėl atsakomybės už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo veikė neviršydamas įgaliojimu suteiktų teisių, t. y. jis turėjo teisę atstovaujamosios vardu sudaryti ginčo sutartį, įgaliojimas sutarties sudarymo momentu buvo galiojantis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo veikė pažeisdamas atstovaujamosios jam suteiktas teises (įgalinimus), byloje nenustatytas jo nesąžiningumas, ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo, pasirašydamas sutartį pagal standartines sąlygas, pasielgė neprotingai, nerūpestingai, todėl nurodė, kad ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įgaliojime trečiajam asmeniui buvo suteiktos teisės ieškovės vardu sudaryti dvišalius sandorius, tačiau trečiasis asmuo viršijo įgaliojimo ribas sudarydamas vienašalį sandorį. Mano, kad trečiasis asmuo, sudaręs sutartį su atsakovu, turėjo informuoti apie tai ieškovę, tačiau to nepadarė. Trečiasis asmuo tokiais veiksmais neveikė sąžiningai ir rūpestingai, nes ateityje galimai siekė išvengti panaudos sutartyje numatytų prievolių mokėti už jo naudojamoms patalpoms tiekiamą šilumos energiją vykdymo. Pažymėjo, kad teismas klaidingai skundžiame sprendime nurodė, jog ieškovė veikė kaip verslininkė, kadangi patalpas trečiajam asmeniui ji perdavė naudotis neatlygintinai. Be to, teismas nevertino panaudos sutarties nuostatų, pagal kurias pareiga išlaikyti trečiojo asmens naudojamas patalpas tenka būtent jam. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, mano, kad nagrinėjamu atveju yra visas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas, išvardintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, t. y. trečiojo asmens sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės interesams, trečiasis asmuo veikė viršydamas įgaliojimų ribas bei atsakovas žinojo apie nurodomą interesų konfliktą, nes jam buvo pateikti visi dokumentai dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – tiek panaudos sutartis, tiek įgaliojimas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nuomotojo ir negyvenamųjų patalpų nuomininko atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka yra skirta negyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teisiniams santykiams sureglamentuoti, tačiau negali būti taikoma šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiams reguliuoti. Mano, kad, atsižvelgiant į įgaliojimo turinį, trečiasis asmuo galėjo sudaryti, pasirašyti visas reikiamas sutartis bei neviršijo savo įgaliojimų, nes šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu įgaliojimas nebuvo panaikintas ar užginčytas. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama negyvenamųjų patalpų savininke, turėjo ir galėjo laisvai laiku patikrinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, todėl galėjo laisvai laiku patikrinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygas. Be to, iš sudarytos sutarties ir pati ieškovė turėjo naudos, nes, nepriklausomai nuo to, kas naudojasi teikiamomis paslaugomis, naudą iš jų gauna ir šių patalpų savininkas.
Trečiasis asmuo UAB „Magic fashion“ atsiliepimo į ieškovės I. K. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti 2010-10-12 šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ir trečiojo asmens UAB „Magic fashion“, negaliojančia ieškovės atžvilgiu. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. K. 2010-09-27 įgaliojimu įgaliojo UAB ,,Magic fashion“ direktorių S. B., be kita ko, sudaryti visas sutartis bei atlikti visus veiksmus dėl patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir valdymo savo nuožiūra. Trečiasis asmuo UAB ,,Magic fashion“ ir ieškovė 2010-10-01 sudarė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovė trečiajam asmeniui neatlygintinai perdavė naudotis parduotuvės ir garažo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-10-12 tarp atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ir trečiojo asmens UAB „Magic fashion“ buvo sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-506 dėl karšto vandens ir šilumos tiekimo patalpoms (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, ieškovė I. K. minėto įgaliojimo pagrindu įtraukta garantu.
CK 2.132 str. 1 d. numatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl jo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal CK 2.134 str. 1 d. atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Pagal CK 2.135 str. 1 d. jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Vadovaujantis minėta nuostata bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu esant trims sąlygoms – turi būti įrodytas sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams, atstovo veikimas pažeidžiant jam suteiktas teises bei trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-614/2008). Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, ar egzistuoja minėtos sąlygos ieškovės ieškiniui patenkinti, t. y. pripažinti, jog tarp atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ir trečiojo asmens UAB „Magic fashion“ šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta viršijant atstovo įgaliojimus ir taip pažeidžiant ieškovės I. K. teises.
Nagrinėjamu atveju vertinant, ar minėtas šilumos pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant atstovaujamojo interesus, atkreiptinas dėmesys į apeliacinio skundo argumentą, kad, ieškovės teigimu, trečiojo asmens veikimas vien savo interesais pasireiškė tuo, jog UAB „Magic fashion“, ieškovę sutartyje įtraukęs garantu, galimai tikėjosi ateityje išvengti prisiimtų prievolių vykdymo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 10 p. matyti, kad pats šilumos vartotojas, t. y. trečiasis asmuo UAB „Magic fashion“, įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą, taigi visas prievoles, susijusias su pastatui tiekiamomis šildymo paslaugomis, prisiėmė trečiasis asmuo. Tuo tarpu garantas į šilumos pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtrauktas ne kaip šilumos vartotojo interesų tenkinimo sąlyga, tačiau kaip garantija šilumos tiekėjui, jog už suteiktas paslaugas su juo bus atsiskaityta. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad trečiasis asmuo neveikė priešingai atstovaujamojo naudai, įrodo ir tai, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pagal standartines atsakovo parengtas šios sutarties sąlygas, taigi jokių išskirtinai trečiajam asmeniui naudingų sutarties sąlygų šiuo atveju nebuvo numatyta. Taip pat ieškovės minima CK 6.185 str. 2 d. nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, nes šiuo atveju trečiasis asmuo veikė pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, tai reiškia ieškovei įgaliojus trečiąjį asmenį sudaryti atitinkamas sutartis, dėl to ir ieškovės argumentas, jog tai, kad trečiasis asmuo veikė priešingai ieškovės interesams įrodo tas faktas, jog jis ieškovės neinformavo apie sudarytą sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tą faktą, jog panaudos sutartimi visus įsipareigojimus padengti perduoto nekilnojamojo turto eksploatavimo išlaidas prisiėmė trečiasis asmuo, todėl sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra priešinga panaudos sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nėra reikšmingas, kadangi, minėta, ir šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi visus įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto eksploatavimo prisiėmė trečiasis asmuo UAB „Magic fashion“, o ieškovė į sutartį įtraukta tik kaip garantas, jog trečiajam asmeniui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, šie įsipareigojimai pereina garantui. Be to, nagrinėjamu atveju vertinamas išimtinai šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašytos 2010-09-27 ieškovės išduoto įgaliojimo pagrindu, teisėtumas ieškovės atžvilgiu, todėl panaudos sutarties nuostatų vertinimas nėra esminis šioje byloje. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šilumos pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant atstovaujamojo interesus.
Taip pat šiuo atveju nėra nustatytos ir kitos dvi sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos – atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises bei trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą. Iš į bylą pateikto 2010-09-27 įgaliojimo matyti, kad ieškovė įgaliojo trečiojo asmens UAB „Magic fashion“ direktorių S. B. sudaryti, pasirašyti, pakeisti ir/ ar nutraukti visas reikiamas sutartis, susitarimus ir kitus dokumentus, taip pat sudaryti visas reikiamas sutartis ir visus kitus nepaminėtus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus savo nuožiūra dėl šio nekilnojamojo turto tvarkymo ir valdymo, tvarkyti visus reikalus dėl perduoto turto eksploatacijos. Be to, įgaliotinis įgaliotas tvarkyti ir valdyti įgaliotojai asmeninės nuosavybės teise priklausantį įgaliotiniam panaudos sutartimi perduotą nekilnojamąjį turtą, sudaryti ir pasirašyti rangos, paslaugų sutartis bei atlikti visus kitus veiksmus savo nuožiūra dėl šio turto bei inžinerinių įrenginių tvarkymo ir valdymo, tvarkyti visus reikalus dėl perduoto turto eksploatacijos; sudaryti, pratęsti ir/ ar pakeisti arba nutraukti sutartis su seniūnija, šilumos ir elektros tinklais bei kitomis įmonėmis. Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiasis asmuo buvo įgaliotas, todėl turėjo teisę sudaryti aukščiau minėtą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus energija“. Šis įgaliojimas minėtos sutarties sudarymo metu nebuvo nuginčytas, todėl galiojo ir juo pagrįstai buvo remiamasi sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustačius, jog sandoris buvo sudarytas pažeidžiant atstovaujamojo interesus bei kad atstovas veikė pažeisdamas jam suteiktas teises, nenustatyta ir trečia sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlyga – trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą, kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotas. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nenustačius pagrindų, kuriems esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, viseto, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.
Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą apeliantės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.