- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-633-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16104-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20168-800/2013 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei antstolei S. V., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl antstolės S. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. patvarkymo Nr. S-11052163 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo, nuostolių atlyginimo ir vykdymo išlaidų sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti antstolės veiksmus, pasibaigus vykdymo procesui, vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 neteisėtais, neproporcingais ir prieštaraujančiais CPK 668 straipsnio 2 dalyje numatytiems bendriesiems teisės ir vykdymo proceso principams, įpareigoti antstolę atlyginti Kauno miesto savivaldybės patirtus nuostolius – 101,65 Lt, panaikinti antstolės S. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą Nr. S-11052163 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013 m. rugsėjo 10 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. B-11018445 bei įpareigoti antstolę spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo iš naujo, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą dėl išaiškinimo, ar Sprendimo vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 50 punkto 1 lentelėje nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai neprieštarauja LR antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies ir LR Konstitucijos 29, 46, 48 straipsnių nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovę pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius vykdymo proceso pabaigą, skundžiamus antstolės patvarkymus, tikslinti reikalavimus ir nurodyti, ar tai skundas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, ar ieškinys dėl antstolės veiksmų.
2013 m. spalio 22 d. teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie vykdomosios bylos Nr. 0114/13/01633 užbaigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi nebuvo pašalinti 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nurodyti trūkumai bei nesilaikyta šiai bylų kategorijai įstatyme numatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Teismas konstatavo, kad iškėlus bylą teisme ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių teisės kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pagrindo, antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0114/13/01633 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei gavus atsakovės antstolės S. V. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimus, buvo nustatyta, jog vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 nėra baigtas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė privalėjo skųsti antstolio veiksmus, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnyje bei CPK 512 straipsnyje nustatytais terminais. Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokias argumentais:
1. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, jog vykdomąją bylą užveda ir vykdo antstolis. CPK 613 straipsnio 3 dalis numato, kad patvarkymo patvirtintos kopijos CPK numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims, 631 straipsnio 6 dalis numato, kad įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. Taigi, įstatymas nenumato galimybės skolininkui gauti antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Be to, CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškiai numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta, kai yra visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas. Vykdomojo rašto, kaip įvykdyto grąžinimas jį išdavusiai institucijai, yra išimtinė antstolio kompetencija ir Kauno miesto savivaldybės administracijai nesuteikta teisė kontroliuoti, kada po išieškojimo veiksmų atlikimo antstolis grąžins teismui vykdomąjį raštą. Įstatyme nėra reglamentuota per kiek laiko nuo visiško vykdomojo rašto įvykdymo antstolis privalo priimti nurodytą patvarkymą. To pasėkoje iš Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo atimta galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi jau buvo išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą ir priėmęs ieškinį, todėl, ieškovės nuomone, reikalauti pašalinti trūkumus po ieškinio priėmimo teismas neturėjo pagrindo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau naujų įrodymų nepateikė. Manydamas, kad ieškinys ar patikslintas ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas neturėjo teisės jį iš viso priimti. Kadangi ieškinys buvo priimtas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jos teisės ir teisėti interesai bus tinkamai apginti. Be to, kreipimuisi į antstolį yra praleisti terminai, tuo tarpu ieškinys buvo paduotas nepraleidus 20 dienų termino nuo skundžiamų veiksmų atlikimo. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus.
3. Įstatymas nenumato, kad klausimus dėl žalos atlyginimo ir kreipimosi į specializuotą teismą dėl teisės akto atitikimo aukštesnės galios įstatymams yra antstolės kompetencijoje. Todėl, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškinį, nors keli reikalavimai yra išimtinai susiję tik su teismų kompetencija, todėl vadovaujantis CPK 33 straipsnio analogija, turėtų būti nagrinėjamas teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad vykdomoji byla laikoma baigta, kai yra visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas. Trečiojo asmens nuomone, visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas reiškia ne tik pačios skolos išieškojimą, bet ir išieškotų sumų paskirstymą, įskaitant atlygį antstoliui. Be to, vykdomoji byla nesibaigia savaime, ji yra baigiama antstoliui priėmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje 23 priede nustatytos formos patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Šiuo atveju toks patvarkymas nėra priimtas, nes ieškovė pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriuo buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti. Vien tai, jog ieškovė nesidomėjo vykdymo eiga ir prieš šio ieškinio padavimą nesusižinojo, ar vykdomoji byla yra baigta, nesudaro pagrindo teismui ginčą nagrinėti ieškininės teisenos tvarka.
2. Nepagrįstas ieškovės atgrumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys jau buvo priimtas, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas. Trečiojo asmens nuomone, jeigu teismas, gavęs ieškinį, nustato aplinkybes, iš kurių matyti, jog bylos negalima pradėti, jis atsisako priimti ieškinį. Tuo atveju, jeigu šios aplinkybės yra nustatomos vėliau, t. y. po civilinės bylos iškėlimo, teismas priima procesinį sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtą. Tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovei nėra užkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą ieškinio tvarka pašalinus aplinkybes, kurių pagrindu ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
3. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog dalis reikalavimų gali būti nagrinėjami tik teisme netaikant išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas privalėjo ieškinį nagrinėti. Trečiojo asmens nuomone, ieškinyje suformuluoti reikalavimai nėra savarankiški. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti antstolės veiksmus vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą neteisėtais, neproporcingais ir prieštaraujančiais teisės ir vykdymo proceso principams. Visi kiti reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo, todėl negali būti nagrinėjami atskirai. Paskutinis prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Antstolių įstatymui apskritai nėra laikytinas ieškinio reikalavimu, kadangi tai yra procesinio pobūdžio prašymas. Todėl, teismui priėmus nagrinėti tik dalį reikalavimų, nebūtų jokio pagrindo tenkinti prašymą dėl kreipimosi į administracinį teismą, nes jis nebūtų susijęs su šia individualia byla.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolės nuomone, ieškovė, pateikdama prašymą, privalėjo įrodyti esminę aplinkybę, kad yra pasibaigęs vykdymo procesas, kadangi tik esant šiai aplinkybei ieškovė įgytų teisę savo teises ginti ieškiniu, o iki vykdomosios bylos užbaigimo, t. y. vykstant vykdymo procesui antstolio veiksmų apskundimui yra numatyta speciali tvarka (LR CPKXXXI skyrius „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“). Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą, bet ne paties vykdymo proceso pabaigą. Kadangi vykdomoji byla šiai dienai nėra baigta, ieškovės reikalavimai pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 turi būti skundžiami naudojantis specialiu institutu, numatytu CPK 510 bei CPK 512 straipsniuose ir juose nustatytais terminais.
2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės palikti ieškinio nenagrinėto, jeigu ieškinys buvo priimtas. Civiliniame procese yra numatytas specialus institutas, kuris suteikia teismui teisę išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, tačiau pasirengimo bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo stadijoje nustačius procesines kliūtis, kurios trukdo išnagrinėti bylą pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Be to, ieškovė, atskirajame skunde nurodydama, jog „pagrįstai tikėjosi, kad jos teisės ir teisėti interesai bus tinkamai apginti“, turėjo įstatymo numatytą pareigą aktyviai dalyvauti procese bei veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, domėtis nagrinėjamos bylos eigą teikti įrodymus, tačiau to ji neatliko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnis, nenustatyta.
Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomosios bylos užbaigimą ir ieškinio palikimą nenagrinėtu, aiškinimas ir taikymas.
Iš teismui pateikto ieškinio turinio ir reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia pripažinti antstolės veiksmus, vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, neteisėtais ir įpareigoti antstolę atlyginti Kauno miesto savivaldybės patirtus nuostolius – 101,65 Lt, panaikinti antstolės S. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą Nr. S-11052163 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013 m. rugsėjo 10 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. B-11018445, bei įpareigoti antstolę spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo iš naujo, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą dėl išaiškinimo, ar Sprendimo vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 50 punkto 1 lentelėje nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai neprieštarauja LR antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir LR Konstitucijos 29, 46, 48 straipsnių nuostatoms.
Kauno apylinkės teismas skundžiama 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatęs, jog ieškovė nesilaikė byloms dėl antstolio veiksmų nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinį paliko nenagrinėtu.
Apeliantės nuomone, nuskaičiavus išieškomą pinigų sumą pagal vykdomąjį dokumentą nuo skolininkės (apeliantės) sąskaitos, laikytina, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ir vykdomoji byla yra baigta, kas suteikia ieškovei teisę nesilaikyti numatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtu ieškovės argumentu, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje nereiškia visiško vykdomojo dokumento įvykdymo ir vykdymo procedūrų pabaigos bei vykdomosios bylos užbaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010; 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009). Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Taigi tol, kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomoji byla yra baigiama patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priedas). Be to, tik vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-225/2009).
CPK 510 straipsnyje įtvirtinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, pagal kurią skundas turi būti paduodamas antstoliui. Įstatymas numato, kad antstolis gavęs skundą priima patvarkymą, kuriuo skundą tenkina arba atsisako jį tenkinti. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Iš pasakyto spręstina, kad įstatymas numato šiai bylų kategorijai, t. y. skundams dėl antstolio veiksmų, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, kuri yra privaloma visiems asmenims.
Atsižvelgiant į minėtą šio klausimo teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, byloje nustačius, jog vykdomoji byla nėra užbaigta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 turi būti skundžiami naudojantis specialiu institutu, numatytu CPK 510 straipsnyje.
Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad teismui priėmus ieškinį, vėliau ieškovės ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos (CPK 137 straipsnis). Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuomet pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 11 punktai ir 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-411/2012).
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas dar 2013 m. spalio 7 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, ar vykdymo procesas yra baigtas, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Tik teismui priėmus ieškinį ir gavus atsakovės antstolės S. V. bei trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atsiliepimus, teismas nustatė, jog vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 nėra baigtas, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi ginti savo teises reikšdama ne ieškinį, o paduodama skundą dėl antstolio veiksmų, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnyje.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, taigi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka neturėjo teisino pagrindo, dėl ko ieškovės ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad dalis ieškovės reikalavimų gali būti nagrinėjami tik teisme, t. y. netaikant išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Šiuo ginčijamu klausimu sutiktina su trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog ieškinyje suformuluoti reikalavimai tarpusavyje susiję. Pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti antstolės veiksmus vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą, neteisėtais. Kiti gi reikalavimai (įpareigoti antstolę atlyginti nuostolius, panaikinti patvarkymą ir kreiptis į administracinį teismą) laikytini išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo, todėl negali būti nagrinėjami atskirai. Ieškovės prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Antstolių įstatymui laikytinas procesinio pobūdžio prašymu, o ne ieškinio savarankišku materialiniu reikalavimu.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.