Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-737-800/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-30
Bylos Nr.
1-737-800/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04184-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Vitalijus Vasilionokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-737-800/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04184-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,laiduotojui E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2022 m. vasario 4 d. apie 20.26 val. kelio Alytus - Simnas - Kalvarija 9 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant bylą teisme. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną užėjo noras išgerti. Išgėrė apie 200 gramų alkoholio. Pasidarė liūdna ir sugalvojo nuvažiuoti pas draugę. Kadangi nesijautė girtas sėdo už vairo. Viskas įvyko 2022 m. vasario 4 d. Išgėręs alkoholio po valandos sėdo už vairo. Nuvažiavo 9 km ir sustabdė. Važiavo keliu Simnas-Alytus. Vairavo „Opel Zafira“ automobilį. Automobilis registruotas jo vardu. Įpūtė 1,83 promiles. Sutiko su alkotesterio parodymais. Blogai vertina savo veiksmus. Gailisi dėl to, ką padarė. Teikiu prašymą dėl atidavimo pagal laidavimą. Prašo, kad būtų paskirta kuo mažesnė bausmė. Reikalingas automobilis, nes gyvena kaime, o ten autobusai važiuoja labai retai. Turi sveikatos problemų dėl stuburo. Supranta, kad gresia automobilio konfiskavimas, bauda, vairuotojo teisių atėmimas. Supranta, kad negalės vairuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Iš 2022 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. S., Alytus - Simnas - Kalvarijas 9-tame kilometre vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (b. l. 1-5)

2022 m. vasario 4 d. apžiūros protokole su nuotraukomis, užfiksuota įvykio vieta esanti, Alytus - Simnas - Kalvarija 9-tame kilometre (b. l. 8-15)

Iš 2022 m. vasario 4 d. A. S. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad - pirmas tikrinimas atliktas 20 val. 40 min. ir nustatytas 1,83 girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 21 val. 01 min. ir nustatytas 1,80 girtumas (b. l. 21).

2022 m. birželio 30 d. liudytojo E. S. parodymuose, nurodoma, kad A. S. yra jo tėvas, jų santykiai yra labai geri, jie kiekvieną dieną bendrauja, labai dažnai važiuoja į svečius. Kai buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį ir prarado vairuotojo pažymėjimą, juo rūpinasi, veža maisto produktus, aplanko, esant reikalui veža pas daktarus, stengiasi kuo daugiau su juo bendrauti. Jo tėvas labai jaučia didelę gėdą dėl šio įvykio. Supranta, kad tokia tėvo padaryta veika yra netoleruotina ir smerktina, tačiau toks jo elgesys yra nebūdingas ir vienkartinis suklydimas. Jie yra labai artimi, gali jam patarti ir daryti teigiamą įtaką, kadangi pats nėra teistas, jokių grubių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad gali daryti tik teigiamą įtaką. Su tėvu apie šį įvykį yra kalbėję ne kartą, jis jam išsakęs, kad tokį jo poelgį vertina neigiamai. Tėvas supranta, kad pasielgė netinkamai, jaučia gėdą tiek prieš giminaičius, tiek prieš pažįstamus, nori pasitaisyti. Jis laiduoja už savo tėvą, manydamas, kad jam gali daryti tik teigiamą įtaką su juo ir toliau palaikydamas labai gerus santykius, nuolatos su juo bendraudamas, bei juo rūpintis, padėti visais gyvenimo klausimais (b. l. 42-43).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2022 m. vasario 4 dieną apie 20.26 val. kelyje Alytus - Simnas - Kalvarija, 9 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas (1,80 promilių)

IV. Teismo išvados A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kur pasiūlyta laiduotoju sūnus E. S..

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, esant šio straipsnio dalyje nurodytoms imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo, nurodė, kad yra visos sąlygos ir pagrindai šio prašymo tenkinimui.

Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. Sprendžiant klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013)

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką yra nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia, kai jis savanoriškai, laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl patirtų veiksmų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką 2K-250-976/2020).

Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, davė nuoseklius parodymus. Teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl ko buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. A. S. yra neteistas, iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad jis yra pensininkas, jokių neigiamai charakterizuojančių jį duomenų byloje nėra, padarytas nusikaltimas, teismo vertinimu, yra atsitiktinis, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, socialiai teisingai gyventi. A. S. nėra baustas už administracinius pažeidimus (b. l. 83), neteistas (b. l. 80), kas sudaro pagrindą išvadai, kad jis už savo veiksmus atsakomybę prisiima ir neturi polinkio nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

A. S. pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs bei išgyvena dėl kilusių pasekmių. Tokiu būdu, yra visi formalūs pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 2 dalyje, atleisti asmenį pagal laidavimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K‑221‑693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K‑305/2011).

Liudytojas laiduotojas E. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. S.. Nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nes yra neteistas, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ar kitus grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, dirbantis ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai. E. S. yra kaltinamojo sūnus, kuris nors ir kartu negyvena, tačiau palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jo klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su tėvu, aiškinosi įvykio aplinkybes. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką A. S., dėl to už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad E. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galima A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą E. S. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris, manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – neatsargi), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė A. S. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. S. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus. Tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, tačiau realios žalos pavyko išvengti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam A. S. nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos.

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis be šios transporto priemonės objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Prokuroro 2022 m. vasario 7 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. trims mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), A. S. paskirtas šio turto saugotoju (b. l. 25-26). 2022 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 28-30), 2022 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi šis terminas pratęstas iki 2022 m. lapkričio 7 d. (b. l. 39-41). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Kaltinamajam A. S. 2022 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64-66, 67-69) bei 2022 m. kovo 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 70-72) paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo E. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus ir šešis mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus ir šešis mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. vasario 7 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti A. S. priklausančią transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Turto arešto aktų registre 2022 m. vasario 7 d. įregistruotą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Živilė Janavičienė