- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- BIK-301/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18647-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Rima Ažubalytė, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- G. Ž.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo G. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis G. Ž. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduoti jį O. Ž. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (ar su užstatu). Teismui atmetus šį prašymą, kasatorius prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad: BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas ir aiškinimas neatitinka teisingumo principo; padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų; apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai netaikytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nurodytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra grindžiamas kasatoriaus nuomone dėl jo atitikimo įstatyme nurodytus reikalavimus, t. y. kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius teigia, kad teismai pernelyg plačiai aiškino jo parodymus kaip rodančius nevisišką savo veiksmų pripažinimą, sureikšmino jo tvirtinimą, kad jis gynėsi, ir kritiškai nevertino nukentėjusiojo parodymų, siekdami nuteistojo veiksmus vertinti kaip pavojingesnius, be to, teismų motyvai yra formalūs ir neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teismų praktikos. Taip pat kasatorius tvirtina, kad jis pripažino esmines kaltinimo aplinkybes ir dėl jų gailėjosi, dėjo pastangas atsiprašyti nukentėjusiojo, kuriam visa priteista suma buvo atlyginta, tai rodo, kad jis iš tikrųjų gailisi dėl to, ką padarė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenuosekliai ir prieštaringai vertino nuteistojo asmenybę, taip pat prieštaringos išvados dėl O. Ž. tinkamumo būti laiduotoja. Taigi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su įrodymų (nuteistojo, nukentėjusiojo parodymų) vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, pateikiant savą subjektyvų vertinimą, o tai nėra kasacinio bylos apskundimo pagrindas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Teisinių argumentų, kurie patvirtintų teisės taikymo klaidą abiejų instancijų teismams nusprendus neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skunde nenurodyta. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.