Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Ž. 2020-05-14 apie 22.35 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apačioje esančiame praėjime (arkoje) tyčia ranka apglėbdamas nukentėjusiojo A. M. kaklą iš nugaros pusės ir ranka užkabindamas kairį skruostą padarė jam kraujosruvą kairio skruosto srityje, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į dešinį šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą, o paleidęs jį vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į kairę ausį ir, taip mušdamas nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). Prieš 2–3 metus į tą patį namą atsikraustė A. M. su šeima ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie (G. Ž. šeima) per garsiai vaikšto ir jiems girdisi jų žingsniai. A. M. beldžia į savo lubas, kas labai girdisi jų bute ir ko labai bijo jų mažas vaikas. Jų namas senas, perdangos medinės, todėl visame name prasta garso izoliacija. Konfliktai ir nesutarimai su A. M. vykdavo tik dėl šios priežasties. 2020-05-14 apie 22.30 val. ėjo namo ir bromoje sutiko A. M., paklausė, kada šis nustos baladoti į lubas. A. M. nesiklausė, ignoravo jį ir ėjo toliau. Tada sugriebė jį už striukės viršutinės dalies, prispaudė prie bromos sienos, norėdamas pasikalbėti su juo ir kad jis nenueitų. Tuo metu pajuto smūgį į pakaušį, paleido A. M.. Atsisukęs pamatė A. M. žmoną E. M., atsitraukdamas pajuto smūgių krušą, besigindamas galėjo suduoti A. M. ir sukelti jam fizinį skausmą. Pripažįsta galėjęs ranka užkabinti A. M. kairį skruostą, taip pat pripažįsta sudavęs į dešinį šoną bei kairę ausį. Viskas įvyko labai greitai 20–30 sekundžių ir jie išsiskirstė. Nepripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, kadangi, jis kaip tik pokalbiui su A. M. pasirinko nuošalesnę vietą, buvo vakaras, tamsu, aplink kitų žmonių nebuvo. Tą vakarą buvo atvykusi policija, bet jis neįsileido, vonioje plovėsi kraują, kadangi to konflikto metu jam buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas iš nosies. Po šio įvykio kelis kartus ėjo pas A. M. atsiprašyti, bet šis jo neįsileido ir nenorėjo su juo kalbėtis.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad su G. Ž. yra kaimynai, G. Ž. gyvena virš jo buto. Į (duomenys neskelbtini) namą jis su šeima atsikraustė vėliau, nei G. Ž., prasidėjo konfliktai dėl triukšmo. Jie net nupirko šlepetes ir nunešė Ž., kad sumažėtų triukšmas, bet G. Ž. jas grąžino atgal, buvo ir pokalbiai, kurių metu jie žadėjo pasistengti vaikščioti tyliau, bet niekas taip ir nepasikeitė. 2020-05-14 apie 22.30 val. namo bromoje G. Ž., pačiupęs jį už striukės priekinės dalies, priekaištavo jam, jog dėl konfliktų su jo (A. M.) bute remontą atliekančiais statybininkais jam yra kviečiama policija. G. Ž. smūgiavo jam į veidą, ausį, šoną, apglėbęs ranka per kaklą bandė parversti jį ant žemės. Tuo metu į konflikto vietą atėjo jo sutuoktinė E. M. ir įsijungė į konfliktą, stengdamasi atplėšti G. Ž. nuo jo, kad nesužalotų daugiau. Iš pradžių ji bandė iš nugaros pusės nuo pečių jį atstumti, nepavykus tai padaryti, ji įsiterpė tarp jų, laikė G. Ž. iš priekio, kad nesuduotų daugiau smūgių jam. Tai G. Ž. nepatiko, jis ir toliau bandė suduoti smūgius, grasino. Kai į konfliktą įsijungė žmona, G. Ž. jau buvo sudavęs jam visus tris smūgius. Žmona negalėjo suduoti smūgio G. Ž. į pakaušį, kadangi G. Ž. buvo atsisukęs į gatvės pusę, jo galva buvo prie bromos sienos, todėl suduoti smūgį iš nugaros jam buvo neįmanoma. Pasibaigus konfliktui, jie su žmona nuėjo į automobilį, iš karto iškvietė policiją, pranešė kas jį užpuolė.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2020-05-14 vakare su vyru A. M. vežė daiktus į savo butą, nes kol vyko remontas jų bute, jie gyveno jos mamą. Vyras pamiršo telefoną, todėl sugrįžo į butą, o ji liko laukti automobilyje. Maždaug 5 minučių bėgyje išgirdo šūkavimus, atpažino savo vyro A. M. ir kaimyno G. Ž. balsus. Išlipusi iš automobilio bromoje pamatė priremtą savo vyrą, G. Ž. apglėbęs ir palenkęs jį mušė dešine ranka. Matė, kad sudavė smūgius jam į galvą, į šoną, kiek sudavė smūgių neskaičiavo, bet jų buvo daugiau nei vienas. Pripuolusi šaukė, kad paleistų jos vyrą, bandė atplėšti G. Ž. nuo savo vyro, sugriebė jį už rankų, tačiau jis atitraukė savo ranką ir tėškė ją atgal, ji atsitrenkė į bromos sieną. G. Ž. toliau puolė ant jos vyro, ji vėl puolė prie jo. Atsisukęs G. Ž. sakė, kad trenks ir jai, bet netrenkė. Tada ji įsibrovė tarp jų, G. Ž. toliau mosikavo, bandė dar suduoti jos vyrui, bet nepataikė. Ji stūmė savo vyrą ir jiedu nuėjo, taip baigėsi konfliktas. Iš karto pamatė, kad jos vyrui bėga kraujas iš nosies, patinęs ir raudonas žandas, jam skaudėjo ausį ir šoną. Įsėdę į automobilį iš karto iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko greitai, jie nurodė, kur gyvena G. Ž., bet šis policijos neįsileido. G. Ž. užpuolimo metu buvo girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikęs jo elgesys, kalba.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. M. nustatyta kraujosruva kairio skruosto srityje. Toks sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas buku daiktu ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio (b. l. 38).

Iš 2020-05-15 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apačioje esantis praėjimas (arka), kuris užtvertas pakeliamu užtvaru. Praėjimas (arka) yra 10 m ilgio ir 3,65 m pločio. Praėjimo (arkos) danga – betoninės plytelės, ant sienos pritvirtintas apšvietimas su judesio davikliu (b. l. 12–15).

2020-06-15 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta ir nufotografuota 2020-05-15 nukentėjusiojo A. M. pateikta mėlynos spalvos striukė su užrašu ,,Nike“, kurios dešinės rankovės vidinėje dalyje iš nugaros pusės yra 24 cm ilgio iširimas per siūlę, jungiančią rankovės pamušalą ir nugarinės dalies pamušalą bei 5 cm ilgio iširimas per siūlę, einančią dešinės pažasties srityje. Kairiosios rankovės vidinėje dalyje iš nugaros pusės yra 3 cm iširimas per siūlę, jungiančią rankovės pamušalą ir nugarinės dalies pamušalą bei 6 cm iširimas per siūlę, einančią dešinės pažasties srityje. Po apžiūros striukė grąžinta A. M. (b. l. 44–51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), pareikštas G. Ž. nežymiai sutrikdžius A. M. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą, pasitvirtino. Kaltinimas pagal BK 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas), kurį BPK 256 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje pareiškė nukentėjusysis, atstovaujamas savo atstovo, nepasitvirtino.

Kaltinamasis G. Ž., apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, paaiškino, jog besigindamas galėjo suduoti smūgius A. M. ir sukelti jam fizinį skausmą, pripažino galėjęs ranka užkabinti A. M. kairį skruostą, suduoti į dešinį šoną ir kairę ausį. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad tikėdamasis apsiginti nuo jų (A. M. ir E. M.) suduodamų smūgių, pradėjo rankomis mojuoti į jų pusę ir tokiais veiksmais jis galėjo suduoti smūgius kam nors iš jų (b. l. 59–60). Taigi, G. Ž. pozicija dėl kaltės pripažinimo keitėsi, tačiau jo parodymų turinys iš esmės liko nepakitęs – kaltinamasis tvirtino smūgius galėjęs suduoti, tačiau ne tyčia, o gindamasis nuo A. M. ir E. M. smūgių.

Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A. M. parodymų nustatyta, kad pirmasis šį konfliktą pradėjo būtent G. Ž. jų gyvenamojo namo praėjime (arkoje) žodžiu išreikšdamas priekaištus ir stvėręs už striukės prispausdamas A. M. prie praėjimo (arkos) sienos, ką beje, pripažino ir kaltinamasis. Dėl ko A. M. buvo priekaištaujama, ar dėl jo beldimo į lubas, ar dėl to, kad M. bute dirbantys statybininkai kviečia policiją G. Ž., šiuo atveju kvalifikuojant G. Ž. veiksmus reikšmės neturi. Akivaizdu, kad konflikto iniciatorius buvo G. Ž.. Iš nukentėjusiojo A. M. ir liudytojos E. M. parodymų nustatyta, kad iki ateinant liudytojai E. M. į konflikto vietą, G. Ž. jau buvo sudavęs smūgius A. M., o atėjus liudytojai E. M. ir įsiterpus tarp A. M. ir G. Ž., pastarasis dar mosikavo, bandė smūgiuoti, tačiau niekam nepataikė. Taigi, šioje situacijoje G. Ž. nebuvo nuo ko gintis ir smūgius A. M. jis sudavė tyčia dar iki liudytojos E. M. atėjimo į konflikto vietą.

Kad A. M. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. Ž. suvokė, jog ranka užkabindamas A. M. skruostą ir suduodamas smūgius į ausį, šoną, gali sukelti jam fizinį skausmą ar sutrikdyti jo sveikatą ir to norėjo, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamojo G. Ž. veiksmais sukeltus padarinius – dėl kraujosruvos kairiame skruoste nežymiai sutrikdyta A. M. sveikata, dėl smūgių į kairę ausį ir dešinį šoną sukeltas fizinis skausmas – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis, atstovaujamas savo atstovo, pateikė teismui prašymą kaltinamojo G. Ž. veikus papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas).

Teismas pažymi, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškais tyčiojimais arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešoje vietoje – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apačioje esančiame praėjime (arkoje), G. Ž. panaudojo fizinį smurtą A. M. atžvilgiu sukeldamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Taip pat nustatyta, kad G. Ž. panaudotą fizinį smurtą matė nukentėjusiojo sutuoktinė E. M., kuri stojo ginti savo vyrą. Tačiau vertinant, ar tokie G. Ž. veiksmais atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, būtina įvertinti G. Ž. motyvus padaryti nusikalstamą veiką. Apklausiamas teisiamajame posėdyje G. Ž. paaiškino, kad 2–3 metai vyksta konfliktai su apačioje gyvenančiu A. M. dėl keliamo triukšmo. Pastarasis priekaištauja, kad jų šeima garsiai vaikšto ir beldžia į lubas, ko labai bijo jų mažas vaikas. Kad kaimynų santykiai yra konfliktiški, teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino ir A. M., E. M., O. Ž. įvardindami tą pačią konflikto priežastį – keliamą triukšmą. Taigi, esant senam kaimynų konfliktui, kaltinamasis siekė išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju, o ne demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ką patvirtina jo parodymai teisiamajame posėdyje – kadangi buvo vakaras, tamsu, nebuvo kitų žmonių, susitiko su kaimynu nuošalioje vietoje ir tai buvo puiki proga pasikalbėti. Pripažintina, kad daugiabučio namo praėjimas (arka), nors ir laikoma viešąja vieta, tačiau tokia vieta yra mažiau atvira nei gatvė ar namo kiemas ir esant vėlyvam vakaro metui (22.30 val.) tikimybė, kad ten atsiras pašalinių žmonių, yra išties maža. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad nors nukentėjusįjį G. Ž. užpuolė ir sužalojo viešoje vietoje, tačiau jis taip padarė iš asmeninių paskatų, o ne siekdamas demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką tuo aspektu, kad viešosios tvarkos pažeidimo padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Nenustačius kaltinamojo G. Ž. tyčios įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip pat siekio sukelti padarinius demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai – sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo G. Ž. veiksmus, kurie atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius, papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo G. Ž. sutuoktinė O. Ž. pateikė teismui prašymą perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visumai ir kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija (teisė spręsti klausimą savo nuožiūra), o ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; iš dalies atlygino padarytą žalą; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Įstatymų leidėjas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtino, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleidžiamas tas, kas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nors teisiamajame posėdyje priėmė poziciją savo kaltę pripažinti, teismas vertina jo parodymų apie padarytą nusikalstamą veiką turinį, kuris iš esmės nesikeitė nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. G. Ž. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. M., tačiau neigė juos sudavęs tyčia, tvirtino galėjęs suduoti gindamasis. Teismas šiuo atveju sprendė, jog G. Ž. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties ir pripažino, jog nukentėjusįjį A. M. jis sužalojo tyčia, todėl toks kaltinamojo kaltės pripažinimas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtino reikalavimo – visiškai pripažinti savo kaltę.

Kaltinamajam G. Ž. neatitinkant visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų, jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Teismas G. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Kaltinamasis G. Ž. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir jo kaltės pripažinimą teismas jau aptarė spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pažymima, kad BK 59 straipsnio (Atsakomybę lengvinančios aplinkybės) 1 dalies 2 punktas nenumato visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, tačiau reikalauja, kad asmuo nuoširdžiai gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymų turinį, jog nukentėjusįjį A. M. jis sužalojo ne tyčia, o besigindamas nuo jo ir E. M., prieina išvados, jog tai nėra nuoširdus asmens gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl nepripažįsta G. Ž. atsakomybę lengvinančios atsakomybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudijo, jog įvykio metu G. Ž. buvo girtas, apie ką ji sprendė iš stipraus alkoholio kvapo, sutrikusio jo elgesio ir kalbos. O. Ž., teisiajame apklausiama kaip galima laiduotoja, paaiškino, kad jos vyras tą vakarą buvo išgėręs vieną alaus. Teismas pažymi, kad be liudytojos E. M. parodymų ir O. Ž. paaiškinimo, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių G. Ž. apsvaigimą nuo alkoholio, byloje nėra, todėl nėra ir galimybės spręsti, ar apsvaigimas nuo alkoholio, jeigu toks ir buvo, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Trūkstant objektyvių duomenų nėra pagrindo pripažinti G. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Skirdamas bausmę G. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į padarytos žalos dydį. Vertinant G. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis dirba, teigiamai charakterizuojamas savo darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra sukūręs šeimą, turi du nepilnamečius vaikus. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad G. Ž. skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnio redakcija, patvirtinta 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1861, galiojusi iki 2020-07-01), nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. Ž. skirtini įpareigojimai: nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 26 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 110–112). Įvertinus tai, kad A. M. žalą patyrė dėl nusikalstamų G. Ž. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad užpuolimo metu G. Ž. sugriebė jį už striukės, kuri suplyšo, dėl ko teko ją taisyti. Striukės taisymo paslauga jam kainavo 26 eurus, ką patvirtina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kvitas (b. l. 113). Kadangi turtinė žala A. M. padaryta nusikalstamais G. Ž. veiksmais, turtinės žalos dydis yra pagrįstas paslaugų teikimo kvitu ir įrodytas, todėl kaltinamajam kyla pareiga šią žalą atlyginti.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl G. Ž. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, A. M. jautė fizinį skausmą. Kaltinamajam ranka užkabinus nukentėjusiojo kairį skruostą, jame atsirado kraujosruva išilgai 3x1,5 cm plote. Dėl sužaloto skruosto ir jame atsiradusios kraujosruvos nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumų, kadangi vykstant į darbą kraujosruvą reikėjo maskuoti, siekiant nesumenkinti savo įvaizdžio ir neprarasti reputacijos dirbant su žmonėmis. Be to, dėl G. Ž. užpuolimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir pažeminimą, kadangi buvo užpultas ir sumuštas savo žmonos akyse, kuri šioje situacijoje apgynė savo vyrą, atplėšdama nuo jo G. Ž.. Po šio užpuolimo ir smurto nukentėjusysis jaučia baimę vaikščioti tamsoje, bijo prasilenkti laiptinėje su kaltinamuoju, kuris gyvena jo kaimynystėje. A. M. patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva kairiame skruoste), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tačiau nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog dėl kraujosruvos kairiame skruoste nukentėjusysis negalėjo pilnai atlikti savo darbines funkcijas. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad G. Ž. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pajamas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies – nustatomas 700 eurų neturtinės žalos dydis. Į šią sumą įskaičius G. Ž. nukentėjusiajam jau sumokėtus 200 eurų (b. l. 127), iš kaltinamojo priteistina 500 eurų nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. M. prašė teismo iš kaltinamojo G. Ž. priteisti jo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir banko patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 605 eurai (b. l. 114–115). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (du), kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, į atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis G. Ž. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 26 (dvidešimt šešis) eurus.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Ž. 26 (dvidešimt šešis) eurus turtinei ir 500 (penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. Ž. išieškoti 605 (šešis šimtus penkis) eurus A. M. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.