Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, anksčiau teistas:

1) 2009-10-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m.;

2) 2010-04-13 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 2 m;

3) 2012-08-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2012-11-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. - 48 MGL bauda;

5) 2014-06-23 Šilalės r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėn., ir 48 MGL bauda;

6) 2016-02-02 Varėnos apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025-02-27 apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), su UAB ,,(duomenys neskelbtini)" sudaręs transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu su teise išsipirkti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo mokėti automobilio nuomos įmokas, pagal 2025-02-27 automobilio priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) savo žinion perėmęs minėtą automobilį ,,VW Passat", valst Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 eurų vertės, automobilio nuomos įmokų nemokėjo, ko pasėkoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2025-05-06 nutraukė sutartį, jis automobilio negrąžino, jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ne anksčiau kaip 2025-02-27, bet ne vėliau kaip 2025-05-26, be UAB ,,(duomenys neskelbtini)” žinios ir sutikimo perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu iššvaistydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausantį 6000 eurų vertės turtą ir padarydamas tokio paties dydžio turtinę žalą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje V. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, jog 2025-02-27 (duomenys neskelbtini) g., jis pasirašė sutartį, pagal kurią automobilį gavo naudotis penkerių metų laikotarpiui, mokant mėnesines įmokas. Nė vienos įmokos nesumokėjo, nes pablogėjo finansinė padėtis ir neteko darbo. Turėjo problemų su šeima. Automobilį pardavė. Už automobilį gavo apie 800–1000 Eur grynaisiais, kuriuos išleido asmeninėms reikmėms. Pripažino įmonei padarytą žalą, šiuo metu jos atlyginti negali, tačiau yra pateikęs pasiūlymą žalą atlyginti dalimis. Dėl savo veiksmų gailisi.

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Turto iššvaistymas kriminaline prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neatlygintinumas pagal teismų praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą paverčia savo turtu ar turtą perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-373/2013, 2K-168/2013, 2K-411/2012, 2K-210/2012 ir kt.).

Turto iššvaistymo objektyvieji požymiai: 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Šie veiksmai BK 184 dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų.

Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui.

Kaip minėta, turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. J. nusikalstamai tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Savo kaltę jis pats prisipažino. Parodė, jog prieš sudarydamas sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo automobilio, užpildė paraišką platformoje „(duomenys neskelbtini)“, kur, atlikus pasiūlymų palyginimą, buvo nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonės atstovu telefonu aptarė sąlygas, buvo įvertintas jo kreditingumas, iš siūlomų automobilių pasirinko „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-02-27 (duomenys neskelbtini) g., jis pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią automobilį gavo naudotis penkerių metų laikotarpiui, mokant mėnesines įmokas, o savininku taptų tik visiškai išmokėjęs sutartyje nustatytą sumą. Tą pačią dieną automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojosi apie du mėnesius, tačiau nė vienos įmokos nesumokėjo, nes pablogėjo finansinė padėtis ir neteko darbo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimus apie pradelstus mokėjimus, vėliau – apie sutarties nutraukimą. Važinėjant ieškoti darbo, automobilis sugedo (sugedo variklis). Tuomet, būdamas stresinėje būsenoje, per „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su automobilius superkančiu asmeniu, kurio duomenų neišsaugojo. Atvykęs nepažįstamas vyras nupirko nevažiuojantį automobilį, kuris buvo išvežtas tralu. Už automobilį gavo apie 800–1000 Eur grynaisiais, kuriuos išleido asmeninėms reikmėms. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina įmonės pareiškimo duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2025-02-27 bendrovė ir V. J. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. J. buvo perduotas nuomos su teise išpirkti pagrindu automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). V. J. įsipareigojo mokėti nuomos įmokas, tačiau nuo sutarties sudarymo neatliko nė vieno mokėjimo, tik žadėjo tai padaryti. Nuo 2025 m. balandžio mėn. V. J. nustojo bendrauti telefonu, tapo nepasiekiamas el. paštu ir kitomis ryšio priemonėmis. Bendrovės atstovams nuvykus į V. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, automobilio rasti nepavyko. Patikrinus Transporto priemonėje įrengtą GPS sistemą nustatyta, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo V. J. kaltę patvirtina rašytiniai bylos dokumentai. 2025-02-27 sudarytoje transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia kaip Davėjas, o V. J.,– kaip Gavėjas. Sutartyje nurodyta transporto priemonės vertė – 6 000 Eur, valdymo ir naudojimosi terminas – nuo 2025-02-27 iki 2030-02-27, mokėjimo diena – kiekvieno mėnesio 27 d., nuomos mokestis – 257,65 Eur per mėnesį. 2025-02-27 priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o Gavėjas V. J. priėmė minėtą transporto priemonę. Pranešime dėl sutarties nutraukimo užfiksuota, kad sutartis nutraukta 2025-05-06.

Visas nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas I. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2025-04-11 jis gavo užduotį surasti skolininką V. J., kuris 2025-02-27 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį Gavėjui buvo perduotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurį jis naudojo nuomos su teise išpirkti pagrindu ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas. Nuo sutarties sudarymo Gavėjas neatliko nė vieno mokėjimo, tik žadėjo tai padaryti. Nuo 2025 m. balandžio mėn. Gavėjas tapo nepasiekiamas telefonu, el. paštu ir kitomis ryšio priemonėmis. Liudytojas vyko Gavėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei Gavėjo, nei transporto priemonės rasti nepavyko. Minėtu adresu sutikti asmenys nurodė, kad V. J. čia gyveno apie pusę metų, tačiau šiuo metu nebegyvena, jo buvimo vieta jiems nežinoma. Patikrinus transporto priemonėje įrengtą GPS sistemą nustatyta, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Gavėjui daugiau kaip 48 dienas nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2025-05-08 sutartis su juo buvo nutraukta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą. 2025-05-30 ieškomos kelių transporto priemonės išraše užfiksuota, kad 2025-05-30 automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paskelbta paieška. 2025-05-30 VĮ ,,Regitra" duomenų išraše užfiksuota, kad automobilis ,,Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 metų gamybos, darbinis tūris 1968, priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)", o automobilio valdytojas V. J.

Taigi , aukščiau paminėta surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, kurių grandinė nuosekli, išsami, įrodymai sutampa bei neprieštarauja tarpusavyje, įrodyta, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam

Už Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą –V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, susijęs su turtu.

Atsižvelgiama į kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad jis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į jos dydį, į tai, jog žala neatlyginta.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis –vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi socialinius ryšius – gyvena su sugyventine, šeimoje yra du mažamečiai vaikai, turi pastovią gyvenamąją vietą, neįgalumo grupės neturi, darbingo amžiaus.

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo V. J. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse.

Kaltinamasis V. J. baustas administracine tvarka (b.l. 93-98), anksčiau, praeityje teistas.

Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, pasiūlytą prokuroro.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

V. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkią nusikalstamą veiką, remiantis duomenis –kaltinamasis V. J. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi sugyventinę, du mažamečius vaikus. Teismo vertinimu, realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę būtų ne tik apriboti kaltinamojo socialiniai ryšiai, bet ir nukentėtų jo interesai, šeimos materialinė gerovė.

Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

VI. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 6571,45 Eur turtinę žalą (b.l. 50-52).

Šis bendrovės reikalavimas grindžiami patirta žala dėl neatgauto automobilio ir neįvykdyto sandorio. Turto iššvaistymas yra įrodytas, nusikalstama veika įvykdyta kaltinamojo veiksmais. Be to, kaltinamasis teisminio proceso metu su civiliniu ieškiniu sutiko. Pažymėtina, jog šis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tokiu būdu minėtas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. J. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 6571,45 Eur turtinę žalą.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 6 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu V. J. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. J. civiliniam ieškovui padarytą 6571,45 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki tol, kol įsitesės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.