Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Bruneros“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 3 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

LVAT jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

LVAT praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams ilgainiui tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 3 d.

Byloje aktualus ginčo dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpis yra nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo užtikrintas maitinimas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį tais laikotarpiais, kai buvo įdarbintas.

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – Fiziologinės mitybos normos); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – Paros išlaidų normos); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šių taisyklių 14 punkte numatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Fiziologinių mitybos normų 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal patvirtintas Fiziologines mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 3301 kcal, o nedirbantiems vyrams maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal, atitinkamai nurodyta, kiek iš jų sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Paros išlaidų normose buvo nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 papunktis); vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis). Paros išlaidų normų 2.3 papunktyje nurodoma, kad pagal šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis dirbantiems vyrams, o 1.2 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Vidaus tvarkos taisyklių 311 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga; suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką) (313 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. vasario 4 d. teikė nuteistųjų maitinimo paslaugas 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-11 (toliau – 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos sutartis) ir 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-5/1065 (toliau – 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos sutartis) pagrindu (1 t., b. l. 17-35, 36-65). Nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. nuteistųjų maitinimo paslaugas 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugos sutarties pagrindu buvo teikiamos UAB „Niklita“ (1 t., b. l. 74-106). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Pravieniškių 1-asis kalėjimas, maitinimo organizavimo funkciją įgyvendino ne pats tiesiogiai maitindamas nuteistuosius, o pasitelkdamas maitinimo įmonių VšĮ ,,Bruneros“ ir UAB „Niklita“ paslaugas. 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos sutarties, 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos sutarties ir 2024 m. balandžio 3 d. Maitinimo paslaugų sutarties priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai (1 t., b. l. 25-32, 45-54, 85-95), o minėtų Maitinimo paslaugų sutarčių 2 prieduose nustatyti maitinimo paslaugų įkainiai (1 t., b. l. 33-34, 55-56, 96-97). Pagal 2019 sausio 29 d. ir 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugų sutarčių 2 priedo „Maitinimo paslaugos įkainiai“ vienam dirbančiam vyriui vienos paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam numatyta 1,90 Eur, o nedirbančiam – 1,45 Eur. Iš 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugų sutarties 2 priedo „Maitinimo paslaugos įkainiai“ matyti, kad vienam dirbančiam vyriui vienos paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam yra 2,87 Eur, o nedirbančiam – 2,35 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sumos yra skirtos tik maisto produktams pirkti.

Vidaus tvarkos taisyklių 322 punkte, numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715 patvirtino Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą.

Byloje nustatyta, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais periodiškai buvo atliekami patikrinimai pataisos įstaigos valgykloje. Iš Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktų (toliau – patikrinimo aktai): 2023 m. spalio 23 d. Nr. LV-48154, 2023 m. lapkričio 20 d. Nr. LV-53248, 2024 m. sausio 12 d. Nr. LV-2415, 2024 m. vasario 19 d. Nr. LV-7827 bei 2024 m. kovo 25 d. Nr. LV-17898, matyti, jog skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu trūkumai nenustatyti (1 t., b. l. 113-114, 116-117, 119-120, 122-123, 125-126). Iš patikrinimų aktų matyti, jog patikrinimai dėl maisto kokybės atlikti sudarytos komisijos, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad patikrinimai buvo atlikti tik iš anksto atvykimą suderinus su įstaiga ir patikrinimai nebuvo veiksmingi. Be to, kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo argumentas, kad patikrinimo aktai ne visų komisijos narių pasirašyti. Iš atsakovės atstovės kartu su patikrinimo aktais pateiktų metaduomenų akivaizdu, kad šiuos patikrinimo aktus pasirašė visi komisijos nariai, t. y. patikrinimo aktai pasirašyti mišriu būdu -elektroniniu parašu ir ranka (1 t., b. l. 115, 118, 121, 124, 127).

Nustatyta, jog pataisos įstaiga periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro laboratorinių tyrimų protokolai 2024 m. kovo 8 d. Nr. 1534, 2023 m. birželio 8 d. Nr. 4200, 2022 m. liepos 27 d. Nr. 106 782, 2022 m. gegužės 10 d. Nr. 104 958, 2021 m. birželio 4 d. Nr. 96 175 (1 t., b. l. 146, 175, 2 t., b. l. 19, 21, 26). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo centro 2023 m. gegužės 23 d. tyrimo protokolas Nr. 1-23/11201/1 CH patvirtina, kad savikontrolės tikslais VšĮ „Bruneros“ iniciatyva buvo atliktas dirbančio vyro nuteistojo maisto davinio, o 2023 m. gegužės 23 d. tyrimo protokolas Nr. 1-23/11203/1 CH patvirtina, kad buvo atliktas nedirbančio vyro nuteistojo maisto davinio, ištyrimas (1 t., b. l. 172, 174). Minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka Fiziologinės mitybos normos nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį. O tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį maisto produktų įsigydavo prie pataisos įstaigos veikiančioje parduotuvėje, nepatvirtina, jog jam kalinimo metu tiekiamas maistas buvo nekokybiškas ir nevisavertis (1 t. b. l. 132-142).

Teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas (2 t., b. l. 15), kurį peržiūrėjus nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. maitinimo metu nuteistųjų valgykloje kreipėsi į budintį pareigūną, prašydamas užfiksuoti kaip atrodo maistas. Dėl šio argumento teismas pažymi, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie nevisavertį maistą, atvirkščiai vaizdo įrašas patvirtina, kad maistas buvo vizualiai kokybiškas. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas vaizdo įrašas aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytų pretenzijų dėl netinkamo maitinimo neįrodo. Šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis, kurie, kaip jau buvo nurodyta, nepatvirtino aplinkybių dėl pateikto netinkamos sudėties ir kokybės maisto. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įrašas padarytas po to, kai pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, teismas pažymi, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, ji privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos (iki jos neteko galios), jos yra teisėtos.

Pagal LVAT praktiką Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias/nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius/nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetares), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt., todėl nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį fiziologinės mitybos normos ir valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į atskirų kalinamų asmenų grupių poreikius, teisėtumu (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1240-624/2020, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-576-629/2023).

Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (ABTĮ 113 str.) neišdėstė, skundą grindė iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo ir nevisaverčio maisto yra abstraktūs, nurodytos aplinkybės nedetalizuotos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė ir į psichologus nesikreipė, pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl netinkamo maitinimo nenustatyta (1 t., b. l. 131, 143, 145).

Taigi, byloje nenustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, įvardinti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straispnio 1 dalies 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.