Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas N. C. (toliau – ieškovas) prašė teismą nutraukti jo ir L. V. C. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo N. C. palikti C. pavardę; priteisti iš atsakovės 26 000 Eur skolą; padalinti santuokoje įgytą turtą: transporto priemones keleivinius automobilius AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe palikti ieškovui; transporto priemones keleivinius automobilius SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe palikti atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau kaip 20 metų. Nors formaliai šalys yra santuokoje, jų kaip šeimos santykiai jau seniai yra nutrūkę. Paskutinius metus šalys gyvena atskirai, bandymai susitaikyti buvo nesėkmingi ir nei viena iš šalių nebesistengia pakeisti susidariusios situacijos, atnaujinti vedybinio gyvenimo. Bendrai santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir žemės sklypas bei sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir sodo pastatas), kuris įgytas dovanojimo sutartimis, todėl yra asmeninis ieškovo turtas ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iki 2019 m. lapkričio 28 d. šalims nuosavybės teise priklausė pastatas – gamybinės patalpos, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – patalpos). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti patalpų dalis sudarė 1/3, o su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybes teise abiem sutuoktiniams priklausė 1/6 dalis pastato. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6610-1070/2019 pastato bendrasavininkai S. ir D. B. už jiems tenkančią pastato dalį natūra ieškovui ir atsakovei išmokėjo 80 000 Eur kompensaciją, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių sumokėjo po 40 000 Eur sumą, pervesdami į kiekvieno sutuoktinio sąskaitą. Ieškovui tenkančio turto dalis buvo didesnė, tačiau nors ieškovas ne kartą atsakovės prašė grąžinti jam teisėtai tenkančią 26 000 Eur kompensacijos dalį, atsakovė jos iki šiol nėra grąžinusi, todėl teismo prašė nukrypti nuo santuokinio turto lygių dalių principo ir ieškovui priteisti iš atsakovės 26 000 Eur kompensaciją. Nurodė, kad dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro transporto priemonės, dalį kurių, tai yra AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovas prašo jam palikti asmenine nuosavybe, o transporto priemonės SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe palikti atsakovei.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; po santuokos nutraukimo N. C. palikti C. pavardę, o L. V. C. – C. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą: transporto priemones keleivinius automobilius AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe palikti ieškovui; transporto priemones keleivinius automobilius SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe palikti atsakovei; po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „mogo LT“ pagal 2019 m. birželio 8 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. RNT08062019/0005 pripažinti atsakovės asmenine prievole; priteisti ieškovui kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką), t. y. prieškambario baldus: sieninę spintą – 400 Eur, spintą pakabą – 300 Eur, įskaitant nusidėvėjimą bendra vertė 400 Eur; vonios baldus: didelį veidrodį per visą sieną – 300 Eur, spintą su spintele – 300 Eur, kriauklę – 160 Eur, dušo kabiną – 200 Eur, klozetą – 300 Eur, boilerį – 400 Eur, bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą – 1 600 Eur; miegamojo baldus: baldų komplektą – 1 600 Eur, kosmetinį staliuką – 300 Eur, dviejų durų spintą – 200 Eur, trijų durų spintą su veidrodžiu ir stumdomomis durimis – 1 000 Eur, keturias pakabinamos lentynas – 250 Eur, seifą – 350 Eur, bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą 2 600 Eur; svetainės baldus: minkštą kampą – 600 Eur, medžio masyvo barą – 1 000 Eur, staliuką – 100 Eur, bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą 1 000 Eur; vaikų kambario baldus: dvi sofas lovas – 600 Eur, kompiuterio stalą – 150 Eur, spintą lentyną – 200 Eur, dvi pakabinamas lentynėles – 120 Eur, sukamą kėdę fotelį prie PC stalo – 60 Eur, bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą – 500 Eur; virtuvės baldus: baldų komplektą – 700 Eur, medinį stalą – 300 Eur, keturias žkėdės – 100 Eur, bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą – 700 Eur; buitinę techniką ir kt.: skalbimo mašiną – 300 Eur, šaldytuvą – 400 Eur, viryklę – 300 Eur, tris televizorius – 800 Eur, 300 Eur, 200 Eur, du kompiuterius 300 Eur ir 600 Eur vertės, treniruoklį – 500 Eur, du šviestuvus po 350 Eur, iš viso 700 Eur, tris lempas prie lubų – 150 Eur, burlentes su plaukiojimo įranga ir burėmis – 2 000 Eur, du dulkių siurblius – rankinį – 180 Eur, plaunamą – 400 Eur, bendra buitinės technikos vertė, įskaitant nusidėvėjimą – 5 000 Eur; priteisti atsakovei iš ieškovo 8 570 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį – kilnojamuosius daiktus, įgytus santuokos metu, bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė prašė ieškovo sumokėti jai piniginę kompensaciją už bute santuokos metu atliktą kapitalinį remontą. Nurodė, kad butas, kuris priklausė ieškovo motinai, ieškovui buvo padovanotas (duomenys neskelbtini), jau būnant santuokoje. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą atsakovės tėvai sumokėjo ieškovo motinai 6 000 USD (27 000 Lt) sumą, kad ji galėtų sau įsigyti mažesnį butą ir tik po to butas buvo padovanotas ieškovui. Gavusi dovanų šį butą, šeima 1999–2000 metais darė kapitalinį remontą, kuris kainavo apie 15 000 Eur, ir buvo daromas iš šeimos pinigų. Kadangi kapitalinis remontas buvo darytas apie 1999–2000 metus, o šiuo metu butui jau reikalingas naujas kosmetinis remontas, tačiau atsakovė prašo piniginės kompensacijos už kapitalinio remonto metu atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Buto pagerinimus, kurie ir šiuo metu yra pakankamai geros būklės, atsakovė vertino 1 700 Eur suma, kurios pusę 850 Eur prašė priteisti iš ieškovo. Už bute esančius baldus ir buitinę techniką atsakovė iš ieškovo prašė priteisti 5 900 Eur piniginę kompensaciją. Su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad teismas neskirtų termino sutuoktiniams susitaikyti. Kategoriškai nesutiko su ieškovo pozicija dėl prašomos 26 000 Eur kompensacijos, kuri abiem šalims buvo priteista solidariai, o išmokėta šalims lygiomis dalimis. Nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista kompensacija yra įsiteisėjęs, ieškovas jo neskundė ir jis jau yra įvykdytas. Bylos nagrinėjimo metu atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl 970 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančias transporto priemones priteisimo.

Šalies argumentai

14. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 26 000 Eur kompensaciją, kurią kildino iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6610-1070/2019. Teismas nustatė, kad minėtoje byloje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo priteista 80 000 Eur kompensacija, atidalinant patalpas. Kompensacija buvo sumokėta ieškovui ir atsakovei į jų banko sąskaitas pervedant po 40 000 Eur. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Minėto turto atidalijimo metu ieškovui tenkančio turto dalis buvo didesnė, t. y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo priklausė 1/3 patalpų dalis, šalims po santuokos sudarymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/6 patalpų dalis. Visa kompensacija šalims buvo priteista bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad ieškovui dalis turto priklausė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas minėto sprendimo neskundė, kadangi šalys tuo metu gyveno santuokoje, turėjo bendrus planus įsigyti kitą turtą. Priimant minėtą sprendimą, sutuoktiniams priklausančios turto dalys nebuvo nustatinėjamos. Nustatęs, kad ginčo dėl to, jog ieškovui priklausė didesnė patalpų dalis, tarp šalių nėra, teismas sprendė, kad ieškovui priklauso atitinkamai didesnė kompensacijos dalis. Ieškovas neginčijo nei 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, nei fakto, kad šalims gyvenant santuokoje solidariai buvo priteista 80 000 Eur suma, tačiau santuokos nutraukimo byloje reiškė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir 80 000 Eur kompensaciją, bei taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Teismas pripažino, kad ieškovui priklausė 4/12 dalys asmeninės nuosavybės teise ir 1/12 dalis (2/12/2), esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove, viso 5/12 dalys, o atsakovei priklausė 1/12 dalis (2/12/2), esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieškovu. Sutuoktiniams viso priklausė šešios dalys turte (5/12 ir 1/12), todėl ieškovui pagal jo turėtą turto dalį, tenka 66 666,67 Eur kompensacijos dalis (80 000/6 x 5), o atsakovei 13 333 Eur. Kadangi atsakovei teismo sprendimo pagrindu buvo išmokėta 40 000 Eur kompensacija, nors jai pagal nuosavybės dalis turte priklausė 13 333 Eur, teismas pripažino, kad atsakovė gavo ir 26 666,67 Eur kompensacijos dalį, kuri, atsižvelgiant į turimą turto dalį, priklauso ieškovui. Todėl ieškovo reikalavimą dėl 26 000 Eur kompensacijos dalies, kurią jis prašė priteisti iš atsakovės, pripažino įrodytu ir jį patenkino. Teismo vertinimu, toks nukrypimas nuo santuokoje įgyto lygių dalių principo nagrinėjamoje byloje yra būtinas, pagrįstas ir sąžiningas, nes tik taip bus apginti teisėti ieškovo interesai.

Šalies argumentai

16. Ieškovas prašė palikti jam pavardę „C.“, atsakovė prašė palikti jai pavardę „C.“. Kadangi ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo teismas ieškovui nusprendė palikti prigimtinę pavardę – C., atsakovei – santuokinę C.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalį dėl 26 000 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui ir priimti naują sprendimą, ieškinio reikalavimą dėl 26 000 Eur kompensacijos priteisimo atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.2. Atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. šalių vardu teismui buvo pateiktas prašymas „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo“, kuriuo buvo prašoma teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad nuosavybės teisės ieškovams S. B. ir D. B. į atsakovams N. C. ir L. V. C. priklausančią patalpų dalį pereis tik nuo visiško atsiskaitymo su atsakovais. Jei ieškovas buvo nepatenkintas tokiu teismo kompensacijos priteisimu lygiomis dalimis su sutuoktine, jis galėjo jau tuo metu teismo prašyti sumą kitaip paskirstyti – t. y. proporcingai, pagal turimas nuosavybės dalis 80 000 Eur kompensaciją, tačiau tokio reikalavimo teismui nereiškė.

1.3. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 26 000 Eur kompensacijos priteisimo, tenkino tik jo interesus. Teismas nesiaiškino, ar 26 000 Eur ieškovo prašoma priteisti suma buvo panaudota šeimos poreikiams, nors atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad priteista kompensacija jau yra išleista, ji buvo panaudota šeimos poreikiams iki ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė mano, kad teismo priteista 26 000 Eur kompensacija ieškovui yra atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas sprendimas yra įvykdytas, todėl negalėjo būti keičiamas.

1.4. Teismo sprendimas yra įgijęs res judicata galią, todėl pagal kasacinio teismo praktiką, įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas šiuo atveju neabejotinai keltų grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Nors ieškovas nurodė kitokį reiškiamo reikalavimo teisinį pagrindą, tačiau ieškinio dalyku iš esmės prašė panaikinti dalį įsiteisėjusio 2019 m. spalio 29 d. sprendimo. Ieškovas, prisidengdamas ieškinio reikalavimu dėl 26 000 Eur kompensacijos priteisimo, nenurodė pagrindo naikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokio pagrindo neįrodinėjo ir nepagrindė, todėl jo reikalavimas turėjo būti atmestas.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo bylos esmę, šalių pateiktus paaiškinimus bei įrodymus ir tinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas. Sprendime konstatuotos išvados yra teisėtos, pagrįstos ir nėra pagrindo jų keisti ar panaikinti.

2.2. Nurodė, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigė ir pripažino, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė didesnė patalpų dalis. Vykdant minėtą teismo sprendimą, kiekvienam iš sutuoktinių buvo išmokėta po 40 000 Eur. Kompensacijos buvo gautos tuomet, kai šalys buvo susituokę ir teismas nenustatinėjo šalims priklausančių turto dalių, todėl abi šalys gavo pajamų, įskaitant ir už ieškovo asmeninį turtą gautą kompensacijos dalį. Tačiau nutraukiant šalių santuoką, iš santuokos metu lygiomis dalimis gautos kompensacijos ieškovui atitinkamai priklauso didesnė jos dalis.

2.3. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 29 d. sprendimu kompensacija buvo priteista solidariai iš skolininkų, tai yra S. ir D. B., o ne solidariai priteista C. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tarp bendraturčių (dviejų šeimų), tačiau klausimo dėl konkrečių sutuoktinių turto dalių tarp ieškovo ir atsakovės teismas nenagrinėjo ir jo nesprendė. Tokio reikalavimo tuo metu nei ieškovas, nei atsakovė byloje nereiškė. 2019 m. spalio 29 d. sprendime, padalinus turtą sutuoktiniams – N. C. ir L. V. C., jiems bendrąja jungtine nuosavybe buvo priteista 80 000 Eur kompensacija, kurios ieškovas tuo metu neginčijo ir nekvestionavo. Šioje byloje buvo sprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimai, todėl ieškovas ir teikė reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto, įskaitant ir 80 000 Eur kompensaciją, padalinimo. Ieškovo vertinimu, tai yra visiškai atskiras pagrindas ir klausimas, kuris pagrįstai ir teisėtai buvo sprendžiamas ir nagrinėjamas šioje byloje. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje yra kvestionuojamas ar keičiamas 2019 m. spalio 29 d. sprendimas ir jame nustatyti prejudiciniai faktai, kaip teigia atsakovė. Aplinkybė, kad minėtu sprendimu priteista 80 000 Eur kompensacija ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nereiškia ir savaime nepatvirtina atsakovės asmeninės nuosavybės teisės į visą 40 000 Eur sumą.

2.4. Nepagrįstas ir atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovas šalims 2019 m. lapkričio 28 d. pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo, galėjo šiame prašyme teismo prašyti kitaip paskirstyti 80 000 Eur kompensaciją, proporcingai pagal šalių turimas nuosavybės dalis. Kaip minėta, tuo metu ieškovui nebuvo pagrindo nei ginčyti, nei prašyti teismo nustatyti konkrečias turto dalis, kadangi sutuoktiniai gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Minėtose patalpose ieškovas vykdė pagrindę ūkinę komercinę veiklą, ir jas atidalinus B., ieškovas iš karto planavo už gautą kompensaciją (visą 80 000 Eur sumą) pirkti naujas patalpas. Būtent atsakovė įkalbėjo ieškovą palikti patalpas natūrą B., o gavus kompensaciją, įsigyti naujas. Ieškovas sutiko su tokiu atsakovės planu ir suradęs naujas patalpas, paprašė atsakovės pervesti jam į jos sąskaitą išmokėtą kompensacijos dalį, tačiau įsiteisėjus 2019 m. spalio 29 d. sprendimui, atsakovė atsisakė ieškovui grąžinti lėšas, o po kelių mėnesių nutraukusi bendravimą, išsikraustė iš ieškovo namų, nustojo su ieškovu bendrauti bei vesti bendrą ūkį. Šių aplinkybių atsakovė neneigė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad gauta ginčo pinigų suma buvo ar galėjo būti panaudota bendriems šeimos poreikiams. Be to, tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad negyvendama ir nebevesdama bendro ūkio su ieškovu, ji pinigines lėšas išleido bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

2.5. Atsakovė niekaip nepagrindė, kokiu pagrindu jai teisėtai galėtų priklausyti visa 40 000 Eur suma už atidalintas patalpas. Vienintelis atsakovės argumentas, dėl kurio ji nesutinka grąžinti ieškovui 26 000 Eur kompensacijos, yra tai, kad įsiteisėjusiu teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu šalims kompensacija priteista solidariai, tačiau, kaip minėta, teismo sprendimu iš patalpų bendrasavininkų solidariai ieškovui ir atsakovei priteista kompensacija sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors atsakovė teigia, jog gautą kompensaciją ji jau išleido šeimos poreikiams iki ieškovas pareiškė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, tačiau, ieškovo vertinimu, tai yra tik deklaratyvi atsakovės pozicija, kadangi nėra įrodyta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

2.6. Ieškovo vertinimu, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančią medžiagą, šalių duotus paaiškinimus ir pagrįstai, remdamasis CK 3.117 straipsnio 2 dalimi ir CK 3.123 straipsnyje nustatyta išimtimi, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kuris būtinas siekiant apginti teisėtus ieškovo interesus ir sąžiningai padalinti sutuoktinių turtą. Atsakovė nepaneigė ieškovo teisės reikalauti didesnės turto dalies, taip pat neįrodė, jog teismas nepagrįstai taikė išimtį ir nukrypo nuo lygių dalių principo.