Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą, dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo J. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015-06-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui (CPK 510 str. 2 d.). Patvarkyme antstolis nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnis numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Atsižvelgdamas į nurodyto straipsnio reikalavimus antstolis priėmė sprendimą išieškojimą nukreipti į šaunamuosius ginklus. Antstolio veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos miesto 14 notarų biuro 2009-08-26 dėl 18433,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. B. išieškotojos J. L. naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5184-794/2014 nusprendė pripažinti L. B. kreditorinius reikalavimus pagal 2007-08-09, 2008-04-09, 2008-12-28 išduotus vekselius 82000,00 Lt sumai kreditoriui J. L. bendra solidaria sutuoktinių J. B. ir L. B. prievole. Antstolis 2012-12-04 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui J. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – ginklus: lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pistoletą (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pistoletą (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo nurodytą turtą pristatyti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Antstolio padėjėja 2015-03-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-06-02 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuotų ginklų pristatymo į ginklų fondą pakartotinai įpareigojo pareiškėją per 3 dienas nuo patvarkymų gavimo momento pristatyti nurodytą turtą į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. 2015-06-02 patvarkymas 2015-06-05 įteiktas pareiškėjo J. B. darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2015-06-02 antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuotų ginklų pristatymo į ginklų fondą, nurodydamas, kad areštuoti daiktai paliktini saugoti pas pareiškėją. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). Skolininkas, t.y. asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642 str.), vykdymo proceso metu turi procesinių pareigų – privalo domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui, vykdyti kitas proceso įstatyme numatytas pareigas (CPK 644 str.). CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio skolininkui nustatyto įpareigojimo pristatyti jam priklausančius areštuotus ginklus į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos teisėtumas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog teisė į teisminę gynybą yra siejama su asmens siekiu apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – ginklai, kuriuos skolininkas įpareigotas pristatyti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. Tokiu būdu antstolis, vykdydamas priverstinį vykdymą, vadovavosi CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t.y. įpareigojo skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. CPK 699 straipsnyje nustatyta, jog turtas išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokiam reglamentavimui darytina išvada, jog vykdymo veiksmai dėl ginklų turi būti atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Norint nustatyti ginklų vertę, yra būtina pristatyti ginklus į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos, kad ekspertai nustatytų jų vertę ir apie tai informuotų antstolį. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas skundo argumentas apie tai, kad pareiškėjas negali pristatyti areštuoto turto - pistoleto (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kadangi jį naudoja (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-04 turto arešto aktu areštuotas kilnojamasis turtas – ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pistoletas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pistoletas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui J. B. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas duomenų apie tai, kad pistoletas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), yra naudojamas (duomenys neskelbtini), nepateikė. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad kitus turimus ginklus pareiškėjas gali panaudoti (duomenys neskelbtini), vertintinos kaip nepagrįstos ir šis motyvas nėra pakankamas naikinti iš esmės teisėtą ir pagristą patvarkymą.

Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo J. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 593 str., 290 str., 291 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos miesto apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.