- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1053-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06010-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- Labdaros paramos fondo „Linaeda“, UAB „Gelvora“
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Labdaros paramos fondo „Linaeda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Gelvora“, Labdaros paramos fondui „Linaeda“, antstoliams T. U., A. B. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Atveika“. Pareiškime nurodyta, kad nuo 2005-04-12 pareiškėjas buvo UAB „Metalistai“ vadovas. Ši įmonė paėmė 43436,55 Eur paskolą iš AB „Ūkio bankas“, o pareiškėjas savo turtu laidavo už šią paskolą. UAB „Metalistai“ bankrutavo, o BAB „Ūkio bankas“ iš pareiškėjo, kaip laiduotojo, prisiteisė 43436,55 Eur sumą. 2016 m. rugpjūčio 26 d. BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16-50-09, pagal kurią BAB „Ūkio bankas“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo 43436,55 Eur skolą ir palūkanas, viso skolą sudaro 43859,84 Eur. Be to, pareiškėjas yra skolingas Labdaros paramos fondui „Linaeda“ 2526,03 Eur ir dėl minėtų skolų išieškojimo susidarė vykdymo išlaidų apmokėjimo prievolė antstoliams: antstoliui A. B. – 476,00 Eur, antstoliui T. U. - 1518,88 Eur. Dėl blogos finansinės padėties gaunamų pajamų nebeužtenka padengti skolas, todėl prašo iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, nėra išlaikomų asmenų, banko sąskaitose lėšų nėra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Labdaros paramos fondas „Linaeda“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškime pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, tai pat ir skolos dydį, todėl jei skolų dydis neviršija 25 MMA, nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
3.1. Bendra pareiškėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija šiuo metu įstatyme nustatytą 25 MMA (9500 Eur) ribą. Pareiškėjo nurodymu pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 43436,55 Eur, tačiau fizinio asmens bankroto proceso metu ši suma gali būti tikslinama, bankroto administratorei teikiant kreditorinių reikalavimų sąrašą tvirtinimui.
3.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pajamos, turto apimtis buvo dirbtinai mažinama ar buvo bandoma nuslėpti turimus kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas.
3.3. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, vertinti, kad A. S. turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimo turto, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi savo gyvenamąjį būstą ir yra dirbantis, pareiškėjas nėra pasyvus, nevengia vykdyti prievolės kreditoriams, tačiau toks išieškojimas, įvertinus pareiškėjo amžių (64 metai), sveikatos būklės perspektyvas, neužtikrina sklandaus, operatyvaus pareiškėjo prievolių kreditoriams įvykdymo. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta A. S. nemokumo sąlyga, t. y. jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog jis yra pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti.
3.4. Teismas savo iniciatyva patikrino Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančius duomenis ir nenustatė, kad per paskutinius 3 metus kreditoriai būtų nuginčiję pareiškėjos sudarytus sandorius Actio Pauliana pagrindu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teistas pagal BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsnius. Duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi kitų tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nei pareiškėjas, nei kreditoriai nepateikė.
3.5. Teismas neturi duomenų apie pareiškėjo sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, tačiau pažymėtina, jog, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 str. 2 d. 14 p., 10 str. 1 d. 4 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Labdaros paramos fondas „Linaeda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismui pateiktame prašyme dėl bankroto bylos skolininkas A. S. nuslėpė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalis.
4.2. Skolininkas yra priimtas į darbą (duomenys neskelbtini)Gamybos vadovu ir gauna minimalų darbo užmokestį. Skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad darbdavys jam mokėtų teisingą darbo užmokestį, kas suponuoja išvadą, kad skolininkas nededa jokių pastangų padengti savo skolas arba tyčia slepia savo tikras pajamas.
4.2. Skolininkas nuslėpė faktą, kad 43436,55 Eur skola UAB „Gelvora“ yra priteista solidariai ir išieškojimas vykdomas iš A. S. ir A. S.. Todėl vertinti, kad A. S. skola kreditoriui UAB „Gelvora yra 43436,55 Eur yra neteisinga.
4.3. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad jeigu yra areštuota pakankamai turto skolai padengti, skolininkas negali bankrutuoti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ bankroto bylos iškėlimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. S. nurodė, kad 580 Eur skola (apeliantui) Labdaros paramos fondui „Linaeda“ yra išieškota, todėl apeliantas nebėra pareiškėjo kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs FABĮ suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jam bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniam asmeniui, kurio finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jo mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
9. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
10. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir pažymėjęs, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjų sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
13. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21710 Eur, 1/2 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių (šulinys, tvora, grindinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Pareiškėjas nurodė, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų 2017-08-09 dienai nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pajamos, turto apimtis buvo dirbtinai mažinama ar buvo bandoma nuslėpti turimus kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas.
14. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentą, jog pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalis, ir jis teismui pateiktame prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nuslėpė apie šį turtą, todėl šis argumentas nesvarstytinas.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra dirbantis, nėra pasyvus, nevengia vykdyti prievolės kreditoriams, tačiau toks išieškojimas, įvertinus pareiškėjo amžių (64 metai), sveikatos būklės perspektyvas neužtikrina sklandaus, operatyvaus pareiškėjo prievolių kreditoriams įvykdymo, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skolininkas nededa jokių pastangų padengti savo skolas.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Taigi prievolės solidarumas reiškia, kad pareiškėjas šią pareigą privalo vykdyti kartu su kitais asmenimis, tačiau jis turi įvykdyti visą prievolę, o ne jos dalį, todėl solidarumas prievolės nesumažina (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis).
17. Remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atmestinas apelianto argumentas, nes neteisinga teigti, jog solidaraus skolininko A. S. skola kreditoriui UAB „Gelvora yra mažesnė nei 43436,55 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą pareiškėjo A. S. atžvilgiu būtų netikslingas, neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų – jis toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų sumokėti kreditorinių finansinių reikalavimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, todėl tai atitiktų tiek skolininko, tiek kitų kreditorių interesus.
19. Teismo vertinimu, kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.