Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „C. B.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „L.“, prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., N. Š., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą, nustatė, kad skolininkas R. Š. yra sudaręs santuoką su N. Š.. Skolininkui buvo pateiktas siūlymas per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš vykdomosios bylos Nr. 0010/21/00821 nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo 2021 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1066-824/2021 dėl 4000 Eur skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojos BUAB „C. B.“ naudai.

Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas 2000 m. rugpjūčio 26 d. yra sudaręs santuoką su N. Š. (v. b. l. 31). Antstolis 2021 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S1f-44713 (v. b. l. 51-53) areštavo skolininkui R. Š. nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas – 100 vnt., taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S1f-44714 (v. b. l. 54-56) areštuotos skolininko sutuoktinės N. Š. vardu įgytos MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisės, taip pat R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis ir/ar patenkantis į sutuoktinės N. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ ir banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo buvo panaikintas piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės N. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ ir banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, areštas (v. b. l. 92-93).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis ).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, 2021 m. liepos 27 d. priimti turto arešto aktai Nr. S1f-44713 ir Nr. S1f-44714, kurie skolininkui išsiųsti 2021 m. liepos 28 d. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. S1f-44717 pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto sudarymo dienos, pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 65). Minėtas siūlymas skolininkui išsiųstas 2021 m. liepos 28 d. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2021 m. rugpjūčio 27 d. siūlymu Nr. S1f-50946 išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (v. b. l. 94).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta vedybų arba povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. R. Š. ir N. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė Vedybų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad sutartimi nustatomas būsimo turto, kurį sutuoktiniai įgys santuokoje nuo šios sutarties sudarymo dienos teisinis režimas (Vedybų sutarties 1.1 punktas). Iš sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje bus šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Vedybų sutarties 4.1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Pažymėtina, kad sutuoktinių turtui, įgytam iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, duomenų, paneigiančių turto įgyto iki vedybų sutarties sudarymo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją nėra (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nenustatyta, kad antstolis būtų areštavęs skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį. 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo panaikintas piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės N. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, areštas (v. b. l. 92-93).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, išaiškino, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, jog skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. Š. priklauso ½ turto dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įgyto nuo santuokos sudarymo dienos iki (duomenys neskelbtini). (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

Teismas nutaria:

prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. Š. priklauso ½ turto dalis 2021 m. liepos 27 d. turto arešto aktais Nr. S1f-44713 ir Nr. S1f-44714 areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įgyto nuo santuokos sudarymo dienos iki 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/21/00821 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.