Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-1514/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2-1514/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
A. D., L. D.
Ieškovas
UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1514/2013(Proceso Nr. Nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4; 129.14; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-800-44/2008 pagal ieškovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, kuria buvo išduotas Europos vykdomasis raštas.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D., 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 11 d., priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 50 000 USD paskolos, 2 506,85 USD palūkanų už suteiktą paskolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 50 000 USD sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2008 m. lapkričio 4 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 957 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškotoja (ieškovė) 2012 m. rugsėjo 28 d. teismui padavė prašymą, kuriame prašė pripažinti Europos vykdomuoju raštu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-800-44/2008, ir išduoti šio Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nurodydama, kad skolininkai (atsakovai) šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nėra įvykdę nurodyto teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino išieškotojos prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs išieškotojos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, civilinėje byloje Nr. 2-800-44/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolos ir palūkanų priteisimo, 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas, vykdydamas anksčiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir išnagrinėjęs minėtą išieškotojos prašymą bei nustatęs, kad ieškovės reikalavimo teisė į solidarių skolininkų A. D. ir L. D. skolą yra nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, kuris privalomas ir turi būti vykdomas, o byloje nenustatyta, kad būtų suėjęs senaties terminas dėl tokio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (CPK 18 str., 646 str. 1, 6 d., 606 str. 2 d.), ieškovės prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo patenkino ir išdavė išieškotojai Europos vykdomąjį raštą dėl – 50 000 USD paskolos, 2 506,85 USD palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 50 000 USD sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2008 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 957 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir L. D..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atmesti išieškotojos prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

2. Išieškojimas iš bankrutavusios A. D. firmos „ALDA“ pagal CPK taisykles negalimas, nes visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, t. y. remiantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytas kreditorių eile

3. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas yra negalimas abiejų atsakovų atžvilgiu, nes jie abu yra A. D. firmos „ALDA“ bendrasavininkiai.

4. Teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė 647 straipsnio nuostatas, nors ir abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai.

5. Teismas be jokio pagrindo taikė CPK 646 straipsnį.

Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą su paduotu atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsileipimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

1. Atsakovai dėl nutarties nurodo tuos pačius pagrindus ir argumentus, kuriais grindė savo 2012m. lapkričio 16 d. atsiliepimą į išieškotojos atskirąjį skundą, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2013 m. vasario 14 d. nutartyje.

Šalies argumentai

2. Kadangi Šiaulių apygardos preliminarus sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovė yra pateikusi rašytinį pareiškimą dėl vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, atsakovai yra solidariai atsakingi už prievolės kreditoriui įvykdymą bei tai, kad L. D. nėra įmonės bendrasavininkė, todėl mano, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir neišduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimo L. D. asmeninio turto atžvilgiu bei jį vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo buvo patenkintas ir išduotas Europos vykdomasis raštas dėl – 50 000 USD paskolos, 2 506,85 USD palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 50 000 USD sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2008 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 957 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir L. D., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles vykdomi teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 587 str.), jeigu nėra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas (ir jei šis terminas nebuvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka; CPK 646 str. 6 d.). Vadovaudamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 str. 2 d.); kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari (CPK 647 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad išieškotojos reikalavimo teisė į solidarios skolininkės (atsakovės) L. D. skolą yra nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, kuris privalomas ir turi būti vykdomas, o byloje nenustatyta, kad būtų suėjęs senaties terminas dėl tokio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (CPK 18 str., 646 str. 1, 6 d., 606 str. 2 d.). Nei CPK, nei ĮBĮ nenustato draudimo išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo solidaraus skolininko atžvilgiu, jeigu jo bendraskolio individualiai įmonei iškelta bankroto byla, ar jis yra dalyvaujančiu asmeniu bankroto byloje, arba jeigu solidaraus bendraskolio įmonės bankroto byloje yra patvirtintas išieškotojo finansinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009).

Taigi vykdomųjų dokumentų išdavimas nėra siejamas su ĮBĮ nustatytomis procedūromis. Analogišką išvadą teismui suponuoja ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 nuostatų sisteminė analizė. Vykdomojo dokumento išdavimas nereiškia sprendimo vykdymo proceso pradėjimo. Kadangi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesas vyksta pagal atitinkamas ĮBĮ nuostatas, o bankroto procedūroms pasibaigus, neribotos civilinės atsakomybės privačių juridinių asmenų skolos gali būti išieškomos CPK nustatyta tvarka, todėl atsisakyti išduoti teisės aktuose nustatytą vykdomąjį dokumentą nėra pagrindo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61), tiek kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.) jurisprudencijoje pripažįstama, jog sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Gailiūnas