Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas 2019 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 6 val., Telšių r., kelyje Ramučiai – Vidsodis – Luokė, 18 km 50 m, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės, t. y. mažiausiai 1,99 promilės neblaivumas.

S. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. grįžo iš darbo ir kaimynystėje pas draugą šventė savo brolio gimtadienį. Matė, kad tėvas pastatė savo mašiną gretimoje sodyboje tepalų pakeitimui. Būdamas jau gerokai išgėręs, sugalvojo pasivažinėti savo tėvo automobiliu. Nuėjęs rado automobilio raktus ir ant galinės sėdynės miegantį savo brolį. Kadangi brolio nepavyko pažadinti, išvažiavo pasivažinėti kartu su juo. Nuvažiavo iki Šatrijos kalno, apsisuko, tačiau važiuojant atgal automobilį sumėtė ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Kai apsivertė, žadino brolį, jis buvo prabudęs, bet ir vėl užmigo. Jis pats išlipo iš automobilio ir užmigo krūmuose. Nematė kada atvažiavo policijos pareigūnai, nes miegojo. Gailisi dėl to kas įvyko, mano, kad daugiau tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Z. teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis S. Z. per pastaruosius metu jau kartą teistas už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Paskirtos bausmės neatlikęs – baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Antstolio T. U. pateikta informacija patvirtina, kad jo kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. Z., pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-2213-471/2019 dėl 2 000 Eur baudos, likusi neišieškota skolos suma – 365,98 Eur. Taigi, akivaizdu, kad net ir išdėsčius paskirtos bausmės vykdymą dalimis, S. Z. vengė ją savanoriškai atlyginti. Per pastaruosius dvejus metus 3 kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą už tai, kad būdamas jaunesnis nei dvidešimties metų amžiaus viešoje vietoje buvo neblaivus ir du kartus už tai, kad vairavo transporto priemones, neturėdamas teisės jos vairuoti, paskirtas baudas moka. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, jo sistemišką ir netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad S. Z. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors kaltinamasis S. Z. dirba, tačiau akivaizdu, kad paskirta baudos bausmė jo neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo, juo labiau, kad neatlikus bausmės ir neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką – S. Z. ir vėl, neturėdamas teisės vairuoti, nes niekada nebuvo jos įgijęs, būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 promilės neblaivumas), sėdo už savo tėvui priklausančios transporto priemonės vairo ir sukėlė eismo įvykį, t. y. vertėsi automobiliu, kurio gale gulėjo jo neblaivus brolis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paskyrus kaltinamajam dar kartą baudą kaip bausmės rūšį BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

S. Z. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad S. Z., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikytina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (sukeltas eismo įvykis), girtumo laipsnį konstatuoja, kad jos be sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bausmės dydžio parinkimo kontekste turi esminę reikšmę, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 40 parų arešto bausmės pridėtina pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 365,28 Eur ir skirtina S. Z. galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas ir 365,28 Eur dydžio bauda.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą, jei teismas nuspręstų skirti kaltinamajam šios rūšies bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo šį nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po tai, kai Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką. Kaip jau buvo minėta anksčiau, antstolio T. U. kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. Z., pagal ankstesnį nuosprendį dėl paskirtos baudos. Akivaizdu, kad net ir išdėsčius paskirtos bausmės vykdymą dalimis, S. Z. vengia ją savanoriškai atlyginti, o tai tik dar labiau patvirtina, kad asmuo iki galo nesuvokia savo veiksmų ir pasekmių sąsajos. Be to, S. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,99 promilės neblaivumas), ir nors dėl jo veiksmų nebuvo sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti S. Z. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei kartu su juo važiavusio jo brolio M. Z. bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Svarbu pažymėti, kad posėdžio metu S. Z. teigė neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau akivaizdu, kad analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra įtakotas būtent to, kad jis vartoja alkoholį. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas S. Z. yra laikomas recidyvistu. Kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad S. Z. paskirtos arešto bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Visos paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir daryti teigiamų išvadų dėl savo ankstesnio teistumo už analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamojo S. Z. padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinė, o dėsninga jo nusikalstamo elgesio pasekmė ir jo tikėjimas, kad vis tik galima išvengti realaus nubaudimo už savo nusikalstamas veikas. Nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nepaskyrus kaltinamajam realios arešto bausmės.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamojo tėvui ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų žinojęs, kad su jam priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, priešingai, ikiteisminio tyrimo metu S. Z. tėvas nurodė, kad jis savo sūnui transporto priemonės neduoda, nes žino, kad jis neturi įgijęs teisės vairuoti, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė be PVM yra 819 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ketverių metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais (2 vnt.), saugomas Telšių apskrities VPK, adresu Žemaitės g. 34, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ar jo įgaliotam atstovui.

Prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 50,34 Eur išlaidas už automobilio priverstinį transportavimą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis bei atsižvelgus į Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyresnio tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime ir jo priedą (Sutartį Nr. 86-ST2-88), PVM sąskaitą faktūrą Nr. TOM1 0003030, o taip pat prokuroro prašymą, transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo – 50,34 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. Z. Telšių AVPK naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 40 parų arešto bausmės pridėti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį paskirtą ir neatliktą bausmės dalį – 365,28 Eur ir skirti S. Z. galutinę subendrintą bausmę – 40 parų areštą ir 365,28 Eur dydžio baudą.

Paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš S. Z. konfiskuotino turto – automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 819 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 50,34 Eur (penkiasdešimties eurų 34 ct) išlaidas už automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo S. Z. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Išaiškinti S. Z., kad proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančią AB „SEB bankas“.

S. Z. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais (2 vnt.), saugomus Telšių apskrities VPK, adresu Žemaitės g. 34, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui S. Z., gim. 1958 m. liepos 14 d. ar jo įgaliotam atstovui.

Informuoti kaltinamąjį, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.