Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams A. M. ir M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą; išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti iš ieškovo atsakovui A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atskirojo skundo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminariai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, todėl nutartis laikytina be motyvų, nepagrįsta ir neteisėta.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog ieškovo ieškinio reikalavimai preliminariai yra tikėtinai pagrįsti ar nėra akivaizdžiai nepagrįsti (egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų), tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonės taikyti egzistavimo – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

4.3. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai galėtų būti laikomi nebent ieškinio reikalavimus, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo A. M. (kaip ir kitos atsakovės) nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais jis bandytų išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Jokiais įrodymais ir objektyviais duomenimis nepagrįsta teismo išvada dėl tariamos grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo egzistavimo negali būti pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto vertinimu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta.

4.4. Pažymi, kad atsakovas A. M. iki šiol nebuvo gavęs jokių žodinių ar rašytinių turtinio pobūdžio pretenzijų iš ieškovo dėl neva atsakovui paskolintų piniginių lėšų grąžinimo, be to, jis nemažai metų faktiškai gyvena Ispanijoje (apie tai ieškovas žino, nes, atsakovo žiniomis, ieškovas gyvena su vis dar oficialia atsakovo sutuoktine atsakove), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vengia vykdyti kažkokias tariamas prievoles ieškovui net ir tariamai jo raginamas. Atsakovas neturi jokių priverstine tvarka išieškomų skolų trečiųjų asmenų naudai.

4.5. Pažymi, kad atsakovo A. M. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 7 nekilnojamojo turto objektus, iš jų 3 yra komercinės paskirties (prekybos ir maitinimo patalpos), o 2 yra gyvenamosios paskirties (butai). Atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (jų dalies) vidutinė rinkos vertė, vien pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis, šiuo metu yra apie 192 300 Eur. Atsakovas turi beveik 6 kartus didesnės vertės nekilnojamojo turto nei ieškovo ieškiniu reikalaujama priteisti (solidariai) pinigų suma, turtas dar yra ir nuomojamas ir iš jo gaunamos nuolatinės pajamos. Atsakovo teigimu, dėl šių priežasčių net ir galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nekyla jokios rizikos ir grėsmės, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas arba jo įvykdymas pasunkėtų, ir nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo ir jam priklausančio turto atžvilgiu.

4.6. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtina laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius ir užkirsti kelią galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, neturi teisinio pagrindo, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslas yra siekis užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismo nutarties rezoliucinės dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotė neatitinka nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo, nei ekonomiškumo principų, nes iškart apribojamos atsakovų teisės į visą nuosavybės teise priklausantį turtą, tai laikytina ydinga ir esamos vienodos teismų praktikos neatitinkančia praktika.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovo vertinimu, teismas, susipažinęs su ieškiniu ir prie jo pridėtais įrodymais (banko išrašais), padarė teisingą išvadą, kad ieškovo ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. pervedė į atsakovo A. M. banko sąskaitą 33 985,85 Eur už atsakovų įsipareigojimą bankui už gautą kreditą. Akivaizdu, kad atsakovas A. M. ir atsakovė M. M. šiuos pinigus gavo, tačiau nepagrįstai jų nenori grąžinti ieškovui. Atsakovas net neigia, kad gavo pinigus iš ieškovo, nurodo, neva nieko nežino, nes gyvena Ispanijoje. Ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai paneigia atsakovo nurodytas melagingas aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad kai atsakovai susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovas paprašė padėti jiems ir laikinai už juos mokėti bankui įmokas už gautą kreditą, o ieškovas sutiko geranoriškai padėti atsakovams. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nei žodžiu, nei raštu nereikalavo grąžinti jo sumokėtų pinigų. Ieškovas nurodo, kad ne kartą klausė atsakovo, kada grąžins pinigus, tačiau šis visą laiką prašydavo palaukti, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Ieškovo vertinimu, akivaizdu, kad egzistuoja grėsmė dėl galimybės atgauti pinigus, kadangi atsakovo ir atsakovės materialinė padėtis nepagerėjo. Taip pat ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai siekia parduoti / perleisti jiems priklausanti turtą, todėl akivaizdu, kad kyla grėsmė dėl atsiskaitymo su ieškovu.

5.2. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl jo geros turtinės padėties ir nurodo, kad susipažino su antstolės R. V. turto aprašu, iš jo matyti, jog didžioji turto dalis yra įkeista bankui, t. y. įregistruota hipoteka už gautus kreditus, jų nemoka, taip pat yra kito turto bendraturtis, kurio turto dalies kaina nėra žinoma, reikalingas turto vertinimas. Antstolė pagrįstai areštavo visą atsakovų turtą, kadangi nėra aiški šio turto dalies kaina ir, patenkinus ieškovo ieškinį, kyla pagrįstas klausimas, ar jo pakaks priteistai skolai padengti.

5.3. Ieškovo vertinimu, teismas pagrįstai taikė jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas pagrindė abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip netrukdo atsakovams naudotis turtu, nebent atsakovai nori šį turtą kažkam perleisti / parduoti, kad neturėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir M. M. 33 985,8 Eur skolą. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikytas atsakovams A. M. ir M. M. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko sąskaitų areštas, neviršijant 33 985,85 Eur sumos.

8. Atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties pateikė tik atsakovas A. M.. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. M. (apelianto) ir jam priklausančio turto atžvilgiu. Atsakovė M. M. atskirojo skundo dėl minėtos 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį skundžia tik atsakovas A. M., apeliacinės instancijos teismas, pagal apelianto atskirąjį skundą spręsdamas klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantui.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, VĮ Registrų centro informaciją apie nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes ir kitus duomenis, siejamus su nurodytu turtu. Šiais duomenimis apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto ir jo vertės. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties pagrindu antstolės sudarytą 2024 m. rugsėjo 26 d. skolininkų M. M. ir A. M. turto aprašą.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019, 33 punktas).

11. Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta tą pačią dieną, kai buvo priimtas ieškovo ieškinys, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus atsakovui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovo teikiamas įrodymas sudarytas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi apelianto teikiami įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu ir dalyvaujantys byloje asmenys su jais turėjo galimybę susipažinti, o ieškovo pateiktas antstolės sudarytas turto aprašas buvo sudarytas dėl atsakovų turto, dėl to vertintina, kad šie duomenys atsakovams žinomi. Atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai yra siejami su byloje nagrinėjamu klausimu ir atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, nustatęs pagrindą apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto ir ieškovo pateiktus papildomus įrodymus ir prideda juos prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. Atsakovo atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškovo prašymą ir atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

14. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

15. Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas preliminariai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, dėl to skundžiama nutartis laikytina be motyvų, nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, atskirai detaliai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir joje išdėstytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenustatė duomenų, jog ieškovas reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu ir ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė dėl to negalėtų būti taikoma dėl pirmosios (ieškinio tikėtino pagrįstumo) sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistavimo.

16. Svarbu pažymėti ir tai, kad atskiruoju skundu atsakovas neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) egzistavimo. Preliminariai susipažinus su ieškiniu ir ieškovo pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad jis pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pagal ieškinio reikalavimą net tikėtinai negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

17. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto teigimu, ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo A. M. nesąžiningą elgesį, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų ir objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą dėl antros būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonės taikyti egzistavimo – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

18. Kaip minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 144 straipsnis). Pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra jį teikiančio byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinė pareiga (CPK 178 straipsnis). Asmuo, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

19. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir VĮ Registrų centro svetainės paieškos pagal fizinį asmenį išrašo duomenys patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes, kad atsakovo A. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į septynis nekilnojamojo turto objektus. Nustatyta, kad iš šių nekilnojamojo turto objektų į šešis objektus įregistruota ir kitų bendraturčių nuosavybės teisė, trys nekilnojamojo turto objektai įkeisti hipoteka, įregistruotos keturių nekilnojamųjų objektų nuomos sutartys.

20. Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nesutinka, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, ir akcentuoja aplinkybes, jog dalis atsakovo vardu įregistruoto turto yra įkeista bankui (įregistruota hipoteka), taip pat yra kito turto bendraturtis, jo turto dalies kaina nėra žinoma, reikalingas turto vertinimas ir šiuo metu nėra aiški atsakovų turto dalies kaina, dėl to, patenkinus ieškovo ieškinį, kyla pagrįstas klausimas, ar jo pakaks priteistai skolai padengti.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, egzistavimą, vien aplinkybė, jog ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama tai, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑1034‑464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021; ir kt.).

22. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1193-943/2020).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimo ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1067-467/2023 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

24. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑538-302/2020; 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑208-553/2024 16 punktą).

25. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga tokią aplinkybę įrodyti, pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius priešingos šalies nesąžiningą elgesį – iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (CPK 144 ir 178 straipsniai).

26. Pažymėtina tai, kad vien ieškovo ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodoma aplinkybė, jog atsakovas nepatenkino ieškovo reikalavimų dėl skolos grąžinimo ir ieškovas reikalavimus atsakovui reiškia teisme, savaime nepatvirtina apelianto nesąžiningumo. Kadangi ieškovo reiškiami reikalavimai atsakovui sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, teismas šioje proceso stadijoje, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo būtinumo, negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos, ir atitinkamai negali jomis vadovaudamasis spręsti dėl apelianto nesąžiningumo.

27. Ieškinyje ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių (turto ir lėšų banko sąskaitose arešto) teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes atsakovai, vengdami atsiskaityti su ieškovu, turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė teiginius, kad, pagal ieškovo turimą informaciją, atsakovai turi labai daug skolų, įsipareigojimų kreditoriams, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad atsakovai negalėtų perleisti turimo turto kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo skolų ir įsipareigojimų kreditoriams patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog dėl atsakovės M. M. turimų skolinių įsipareigojimų taikomas areštas jos buto daliai. Apelianto teiginius pagrindžia apelianto pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenys apie tai, jog dviem nekilnojamojo turto objektams, į kuriuos nuosavybės teisė įregistruota, be kita ko, atsakovui A. M. kartu su atsakove M. M., įregistruoti kitų antstolių pritaikyti areštai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė atsakovo (apelianto) galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų.

28. Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo aplinkybes, kad atsakovo ir atsakovės materialinė padėtis nepagerėjo, taip pat ieškovui tapo žinoma, jog atsakovai siekia parduoti / perleisti jiems priklausanti turtą, ir teigia, kad kyla akivaizdi grėsmė dėl atsiskaitymo su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nenurodė konkrečių duomenų, iš kurių, ieškovo teigimu, jam tapo žinomi jo nurodomi duomenys, jog atsakovai siekia parduoti / perleisti jiems priklausanti turtą. Ieškovas taip pat nepateikė nurodyto pobūdžio teiginius, kad atsakovas (apeliantas) ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti savo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas reikalavimo jam patenkinimo atveju, masę, jį nuslėpti ar pan., pagrindžiančių įrodymų. Taigi ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas taip pat nepatiekė jo nurodomus teiginius dėl galimo atsakovo (apelianto) nesąžiningumo patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė bent minimalių įrodymų, konkrečiai pagrindžiančių atsakovo (apelianto) nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taigi byloje nesant įrodymų apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti ar imtis kitokių priemonių ir kitaip apsunkinti turimą turtą ir taip siekti išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nenustatęs objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti bent tikėtiną išvadą dėl atsakovo (apelianto) nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos atsakovo (apelianto) atžvilgiu egzistavimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galbūt jam palankaus sprendimo įvykdymui dėl atsakovo (apelianto) veiksmų ir nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos atsakovo (apelianto) atžvilgiu, nepagrįstai pripažino, kad nustatyta sąlygų visuma, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl to nepagrįstai patenkino ieškovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo (apelianto) A. M. atžvilgiu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Todėl pasikeitus situacijai ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos atsakovo (apelianto) atžvilgiu egzistavimo, tačiau pirmosios instancijos teismui patenkinus šią ieškovo prašymo dalį, buvo netinkamai taikytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios proceso teisės normos. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama iš dalies ir dėl šios dalies klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui (apeliantui) A. M. netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės ir nėra pagrindo šioje bylos stadijoje spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą paskirstymo, dėl to atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimo klausimas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria tenkinta ieškovo prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. M. ir areštuotas atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, banko sąskaitos, neviršijant 33 985,85 Eur sumos, panaikinti ir klausimą dėl šios ieškovo prašymo dalies išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. M. atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.