Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Palanga“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje 2-3553-664/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Palanga“ ieškinį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 10G-573 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Palanga“ teismo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10G-573 „Dėl R. L. prašymo“; nagrinėti skundą iš esmės ir atmesti R. L. reikalavimą sumažinti paslaugos kainą; priteisti iš R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad R. L. 2024 m. lapkričio 3 d. kreipėsi su prašymu į Tarnybą dėl tarp ieškovės ir R. L. kilusio ginčo dėl, tikėtina, ieškovės neteisėtai priskaičiuotų sumų už suteiktas paslaugas ir paslaugos kainos sumažinimo ir dėl 1 700 Eur grąžinimo R. L.. Ieškovė su R. L. pateiktu reikalavimu nesutiko ir pateikė atsiliepimą Tarnybai. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos R. L. skundą, 2025 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-573 „Dėl R. L. prašymo“ ir nusprendė: patenkinti R. L. reikalavimą UAB „Civinity namai Palanga“ atžvilgiu, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos R. L. reikalavimą sumažinti paslaugos kainą ir grąžinti jai l 700 Eur.

3. Nurodė, kad už nuotekų siurblio pakeitimo darbus R. L. ieškovė išrašė 387,69 Eur (be PVM) sąskaitą Nr. GP00220556. Šios sumos R. L. iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei, todėl Tarnybos sprendimas grąžinti pareiškėjai R. L. 1 700 Eur yra neteisėtas. Įvykdžius tokį Tarnybos sprendimą R. L. nepagrįstai praturtėtų 1 700 Eur ieškovės sąskaita. Ieškovė nesutinka su Tarnybos atliktu situacijos vertinimu, nes nėra jokių įrodymų, kad R. L. turi specialiųjų žinių, kurios leistų jai vertinti atliktus darbus, jų sudėtį ir (ar) pakeistų nuotekų siurblių funkcijas ir parametrus. R. L. savo skunde Tarnybai nurodė, kad neva konsultavosi su nepriklausomais šios srities profesionalais, kurie jai pasakė, kad atliktų darbų apimtis galėjo būti mažesnė, kad keičiamo siurblio parametrai galėjo būti kitokie, kad nuotekų siurblio kaina galėjo būti mažesnė, kad atliktų darbų trukmė galėjo būti trumpesnė. Tačiau R. L. nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).

12. Ieškovė pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Tarnybos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10G-573 „Dėl R. L. prašymo“; nagrinėti skundą iš esmės ir atmesti R. L. reikalavimą sumažinti paslaugos kainą.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ginčo dalykas yra ne vartojimo ginčą išnagrinėjusios institucijos sprendimas (kuris automatiškai netenka galios, kai vartotojas kreipiasi į teismą su ieškiniu), o konkretus vartotojo reikalavimas, kurį išnagrinėjo vartojimo ginčą nagrinėjusi institucija, tačiau jos priimtas sprendimas ginčo šalies netenkino. Todėl teismas ieškovės ieškinį (skundą) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl trūkumų, kuriuos buvo galima pašalinti, tačiau teismas nesuteikė ieškovei tokios galimybės, taip pažeisdamas ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismas pats negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis).

16. Taigi teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

17. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

18. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį (skundą) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės ginčo dalyku laikyti vartojimo ginčus nagrinėjančios komisijos sprendimą. Ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti ginčą išspręsti iš esmės (CPK 137 straipsnio 3 dalis), o ne prašyti panaikinti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą Tarnybos nutarimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį remdamasis tuo, kad ieškinio dalyku nurodytas Tarnybos nutarimas, netinkamai aiškino ir vertino ieškinyje išdėstytą reikalavimą. Nors apeliantės ieškinyje buvo suformuluotas prašymas panaikinti Tarnybos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10G-573 „Dėl R. L. prašymo“, iš ieškinio visumos turinio akivaizdu, kad tikrasis ieškovės siekis buvo ginčo dėl paslaugų kainos sumažinimo išsprendimas iš esmės, o tai yra materialinis teisinis reikalavimas, priskirtinas teismų kompetencijai.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsniu, nustatyti ieškovei terminą pašalinti galimus ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimą, tiksliau suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą. Tokia pareiga kyla iš teismo pareigos užtikrinti tinkamą proceso eigą ir ieškovo teisės kreiptis į teismą realų įgyvendinimą. Atsisakymas priimti ieškinį nesuteikiant galimybės jį pataisyti laikytinas teisinės gynybos priemonės ribojimu. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos. Ši teisė gali būti ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik tiek, kiek tai būtina siekiant teisėtų tikslų.

21. Šioje nutartyje cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad ieškinio dalyko ir pagrindo teisingas suformulavimas – ieškovo pareiga, tačiau teismas, pastebėjęs neaiškumus ar trūkumus, turi pasitelkti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne formaliai atsisakyti priimti ieškinį. Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad teismai turi veikti taip, kad būtų realiai užtikrinama galimybė ginti pažeistas teises teisme.

22. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi teismas galėjo leisti ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus pasinaudojant ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 138 straipsnis) ir tik tuomet, ieškovei nepašalinus per teismo nustatytą terminą teismo prašomų pašalinti ieškinio trūkumų, spręsti klausimą dėl ieškinio atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir daro išvadą, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Aptartu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimų išsprendimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, netaikydamas ieškinio trūkumų instituto (CPK 138 straipsnis), todėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.