- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2-7534-996/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03209-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“
- Atsakovas
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ ieškinio atsakovui D. K. dėl darbo ginčo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2022 m. vasario 10 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ ieškinys atsakovui D. K., kuriame, nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-1-19064, prašoma darbo ginčą dėl teisės išnagrinėti teisme.
Šalies argumentai
Ieškinyje pateiktas prašymas atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, prašymą motyvuojant tuo, kad įmonės vadovas yra Baltarusijos pilietis, kurio leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi 2021 m. rugsėjo 30 d., dėl ko jis skubiai išvyko į Baltarusiją prasitęsti leidimą, 2021 m. lapkričio 3 d. vyko Darbo ginčų komisijos posėdis, jis tuo metu buvo Baltarusijoje, bandė jungtis į posėdį nuotoliniu būdu, tačiau jam tai padaryti nepavyko, gavęs Lenkijos vizą 2021 m. gruodžio 20 d. grįžo į Europą, būdamas Lenkijoje nuotoliniu būdu ieškojo teisininko Lietuvoje, 2022 m. sausio 15 d. kreipėsi į teisininkę Lietuvoje, kuri jam parengė ieškinį teismui.
Terminas neatnaujinamas. Ieškinį atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog DK nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis; pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipiasi nesutikdama su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka darbo ginčą išnagrinėjusios Darbo ginčų komisijos sprendimu. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2021 m. lapkričio 3 d., todėl įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino paskutinė diena buvo 2021 m. gruodžio 6 d. (kadangi 2021 m. gruodžio 4 d. buvo šeštadienis), ieškovės atstovė ieškinį pasirašė ir teismui pateikė 2022 m. vasario 9 d., tai yra, žymiai (daugiau nei 2 mėnesius) praleidusi kreipimosi į teismą terminą, įtvirtintą DK.
Pati ieškovė pripažino, kad ieškovės vadovas apie darbo ginčo nagrinėjimą Darbo ginčų komisijoje žinojo, taip pat žinojo konkrečią tokio ginčo nagrinėjimo datą ir laiką bei jungėsi į nuotolinį Darbo ginčų komisijos posėdį, tik, kad (kaip nurodė) jam prisijungti nepavyko, todėl, akivaizdu, suprato, kad tą dieną bus priimamas Darbo ginčų komisijos sprendimas darbo byloje, taipogi ieškovė neneigia, kad Darbo ginčų komisijos sprendimą gavo, jį teikia ir kartu su ieškiniu, o Darbo ginčų komisijos sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, taigi, tam, kad suprasti sprendime aiškiai nurodytą kreipimosi į teismą terminą, teisininko pagalba visiškai nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl įmonė turi veikti itin atsakingai ir rūpestingai. Įmonės vadovui nesant Lietuvoje, tai netrukdo teikti teismui ieškinį, kaip ir netrukdo kreiptis teisinės pagalbos nuotoliniu būdu. Tuo labiau, net ir vėliau suradus teisininką, pateiktas laiku ieškinys visada gali būti tikslinamas. Aukščiau aptartas ieškovės pasyvumas nagrinėjamoje situacijoje teismo vertinamas kaip jos aplaidumas ginant savo galimai pažeistas teises. O įsiteisėjęs Darbo ginčų komisijos sprendimas darbuotojui – silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai – sudarė pagrindą manyti, kad tarp šalių kilęs ginčas jau išspręstas. Taigi, pati ieškovė savo veiksmais prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Kaip matyti, ieškovė terminą ieškiniui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmetamas.
Atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas konstatuoja, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1017-656/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75, 78, 137, 290–291 straipsniais teismas
nutaria:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ prašymą dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ ieškinį atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.