Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-06-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-5976-887/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
2YT-5976-887/2023
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01365-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5976-887/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01365-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti registravimo nekilnojamo turto registre tikslais faktą, kad ji įgijo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį statinius: gyvenamąjį namą su šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo priestatą ir verandą, esančius jai priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji pagal 2016-06-10 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro, bei 2021-04-20 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro, paveldėjo savo tėvo J. A. ir brolio V. A. palikimą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4443 ha, užstatytas plotas 0,0435 ha. Šiame užstatytame plote yra jos tėvo statytas gyvenamasis namas, reg. 1975 m., kurio bendras plotas 64,09 kv. m., su šuliniu, reg. 1975 m., priestatu, reg. 1986 m., kurio bendras plotas 5,7 kv. m., bei veranda, reg. 1980 m., kurios bendras plotas 9,4 kv. m. Šių statinių daiktinės teisės nėra registruotos nekilnojamo turto registre, o kitokia tvarka negali gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą ex officio tikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

Pažymėtina, kad statinių kaip nekilnojamųjų daiktų formavimo ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja paveldėjo be gyvenamojo namo ir kitų pastatų. Taigi šiuo atveju pareiškėja dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų priskyrimo jai nuosavybės teise valdomam žemės sklypui turi inicijuoti kitas procedūras (kreiptis į VĮ Registrų centras, pateikti kadastro duomenų bylą, parengtą pagal šių dienų reikalavimus, seniūnijos pažymą apie namų valdą ir pastatus, bei kitus dokumentus). Kadangi pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė