Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2021-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais.

2022-05-13 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;

2) 2022-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu 9 mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra;

3) 2022-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus;

4) 2022-06-13 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais.

2022-08-01 nutartimi 2021-12-13 nuosprendžiu skirta bausmė, kuri teismo 2022-05-13 nutartimi pakeista į 45 paras arešto, 2022-06-06 ir 2022-06-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais.

2022-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2021-12-13 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. P. pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2023-01-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi išbendrintos bausmės, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-01 nutartimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1522-1133/2021 skirta bausmė, kuri teismo 2022-05-13 nutartimi pakeista į 45 paras arešto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1505-1017/2022 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-669-1057/2022 paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

5) 2023-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – areštu 7 paroms (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2022-05-22 apie 16.00 val. gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), norėdamas pakelti nuo šaligatvio sėdintį nukentėjusįjį J. B., nukentėjusiajam J. B. sudavus A. P. vieną smūgį ranka į veidą, A. P. dešine ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. B. sveikatą dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo 48 danties srities lūžio bei kaktos kairės pusės odos nubrozdinimo su audinių patinimu.

Teisiamajame posėdyje A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo ryto buvo susitikę trise – jis, J. ir toks P., dar buvo dvi draugės. Nepasakys tikslaus adreso, bet ten yra prūdelis ir jie prie to prūdelio gėrė, po to sugalvojo važiuoti į miestą. Taip išėjo, kad P. ar nukrito, ar ką, bet jis (A. P.) nuėjo jo pakelti. Buvo tokia tvora, J. sėdėjo prie jos, jis (A. P.) jį norėjo pakelti, o jis jam (A. P.) iš niekur nieko sudavė, tai jis iš reflekso sudavė J. B. atgal. Tuo metu jam buvo paskirta intensyvi priežiūra, o ten kaimynai per langus kažką rėkė, kad policiją iškvies, tai išsigando ir pabėgo. J. sudavė dešine ranka. Blogai vertina savo veiksmus, bet čia buvo tiesiog refleksas. Gėrė jie visi kartu. J. jautėsi normaliai, bet išgėrė daugiau už jį (A. P.). Jie nesimušė tarpusavyje, jokio konflikto nebuvo. Jis labai gerai sutaria su J. Prieš tai stadione įvyko konfliktas su užsieniečiais ir užsienietis buvo sudavęs J. Jam (A. P.) J. pats sakė, kad jam skaudėjo žandikaulį porą dienų, kad valgyti negalėjo. J. pasakojo, kad daugiausiai savaitę prieš šį įvykį jam buvo sulaužytas žandikaulis. O po poros dienų šis įvykis atsitiko. Po to jis buvo susitikęs su J., atsiprašė jo, sakė J., kad jis juk supranta, kad tai ne jis (A. P.) jam (J. B.) žandikaulį sulaužė; ir J. jam pritarė. Jis (A. P.) žino, kad po jo smūgio sudavimo J. B. išvežė greitoji. Nežino, kodėl greitoji išvežė, gal dėl to, kad išgėręs buvo, gal dėl to, kad jis (A. P.) jam sudavė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. B. parodė, kad turi problemą – vartoja alkoholį ir dideliais kiekiais. Kitą dieną sunkiai kažką pamena. Tik pamena, kad vartojo alkoholį tą dieną ir viskas. Kitą dieną, atsimena, kad buvo areštinėje, bendravo su pareigūnais. Jam sakė, kad jam žandikaulio lūžis, bet jis abejoja, kad lūžis iš tos dienos. Jis buvo sumuštas šiek tiek anksčiau, savaitę ar dvi prieš tai. Jam regis, kad buvo iš anksčiau tas lūžis. Tada jis pats buvo susitrenkęs tą vietą. Jis kalbėjo su draugu. Draugas sakė, kad jie pasistumdė. Bet jie jau susitaikė. Kiti žmonės irgi sakė, kad jis su draugu susistumdė, truputį susimušė. Tą dieną prieš išgertuves jis lyg ir normaliai jautėsi. Gali būti, kad jis trenkė A. Dėl ankstesnio sumušimo į gydytojus nesikreipė. Nebuvo prasmės. Kažkiek skaudėjo, bet jis nesikreipė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad tą dieną visa kompanija gėrė (duomenys neskelbtini) miškelyje. Buvo A., J., panelės, buvo ir P. Daugiau vaikinų nebuvo. Gėrė apie pusantros valandos. Po to važiavo link centro. J. buvo labai girtas. Kai jie susitiko, J. niekuo nesiskundė. Nepamena, ar kai jie ėjo link centro, buvo konfliktai dar tarp ko nors. Po to jie susikonfliktavo, susimušė. Važiavo policija pro šalį, apsisuko, jį (R. P.) pasiėmė, išvežė, palaikė, paklausinėjo ir paleido. Jis nesakė pareigūnui, kad A. sumušė J. Buvo žodinis konfliktas tarp P. ir A. Jis (R. P.) ėjo su panelėmis, į konfliktą nesivėlė. J. arba ėjo, arba gulėjo prie tvoros, kai P. su A. konfliktavo. A. kėlė J. Neatsimena, ar jis vienas kėlė J. Viso konflikto tarp A. ir J. nematė.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. P. parodymus (1 t., b. l. 46), liudytojas patvirtino matęs, kai J. kėlė, šis trenkė A. Matė, kad sudavė smūgį J. į veido sritį. A. buvo su apykoje. Po smūgio jie nuėjo link centro, palikę J. B. gulėti. Kažkas iš balkono šaukė, jie tiesiog pasišalino. Nežiūrėjo, kaip atrodė J., kai A. jam sudavė. Nelabai stiprus smūgis buvo. Užteko tokio smūgio, kad J. nukristų, nes girtam nereikia stipraus smūgio.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gegužės 22 d. dirbo kartu su specialistu K. P. Gavo pranešimą, kad sumuštas guli ir šalinasi. Privažiavo (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo gulintį asmenį, šalia buvo dviratininkai, matyt, pranešėjai. Jie sakė, kad buvo kompanija 3-4 asmenys, bet tas, kuris mušė, pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Pareigūnai klausė, ar vyksta greitoji, asmenys pasakė, kad vyksta, pareigūnai paprašė palaukti greitosios. Jie važiuodami nieko nepastebėjo, pranešėjai liko prie gulinčio asmens. Matė, kad gyvybės požymiai yra, bet jis tiesiog gulėjo. Apsisukę nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g., pamatė dvi merginas ir vaikiną. Privažiavo, paklausė merginų, ar vaikinas su jomis. Merginos pasakė, kad jo nepažįsta, ir pasirodo, tas vaikinas buvo iš tos kompanijos. Pasodino į transportą, nuvežė prie nukentėjusiojo. K. laukė greitosios, o jis (A. N.) pabendravo su pranešėjais ir jie pasakė, kad galimai yra žmogus, kuris nufotografavo tą mušeiką. Pranešėjai atpažino tą vaikiną, kuris pas juos (pareigūnus) mašinoje sėdėjo. Buvo nurodytas namas, kur tas žmogus gali būti, kuris nupaveikslavo. Liudytojas nuėjo į tą namą, tas žmogus norėjo likti anonimu, tai parodė nuotrauką su asmeniu, kuris smogė. Liudytojas persifotografavo, kaip atrodė, ir per radijo ryšį pranešė požymius, kad pasišalino. Pabendravus su sulaikytu asmeniu, jis pasakė, kad tas draugas iš (duomenys neskelbtini), jį pažįsta, berods, vardą nurodė. Susisiekus su VPK, tyrėjas sakė, kad nevažiuos, įteikti šaukimą tam laikinai sulaikytam, nes buvo duomenys. Kol aiškinosi, tas gulintis atsigavo ir pareigūnui iš kišenės padavė narkotines medžiagas. Kai greitoji tą asmenį pristatė į ligoninę, tai iš ligoninės, atrodo, tyrėjai nuvažiavo jo pasiimti. Eigoje, kai aiškinosi, kas ten galėjo būti, tai pamatė duomenų bazėje, kad jie buvo sulaikyti prieš dieną ar dvi. Pamatė, kad figūravo tas pats žmogus, kurio duomenys buvo nurodyti. Nuotrauka buvo ta pati, tai duomenys aiškūs buvo, kas būtent pasišalino. Viskas buvo išdėstyta tarnybiniame pranešime. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas, bet jis atitinka to jaunuolio išvaizdą, kuris buvo apibūdintas kaip pasišalinęs mušeika. O koridoriuje, berods tas, kuris buvo laikinai sulaikytas (R. P.). Tarnybinis pranešimas buvo surašytas iš R. P. žodžių. Tuo momentu buvo sumuštas B. Asmenys, kurie pranešė, konkrečiai matė, kaip kompanija ėjo, konfliktavo, ir matė tą procesą, kažkiek nufilmavo ir nufotografavo tą asmenį, kuris smogė ir pasišalino. Esmė tame, kad niekas niekur nebėgo, jie tiesiog ėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad 2022-05-22 susitiko su draugais ir pažįstamais (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie stadiono, kur žaidė futbolą. Tarp asmenų buvo A., kurio pavardės nežino, pažįsta apie pusę metų, taip pat buvo ir J. B., kurį pažįsta, buvęs jo klasiokas, taip pat buvo P. ir dvi panelės (P. ir panelių duomenų nežino, pažįsta iš matymo). Kuomet baigė žaisti futbolą, autobusu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) g. pabaigoje esančio prūdo, ten vyko jis, A., J., P. ir dvi panelės, buvo šešiese. Prie prūdo buvo apie valandą ar pusantros valandos laiko. Po to ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pr. esančios autobusų sustojimo stotelės „(duomenys neskelbtini)“. Beeinant link stotelės (duomenys neskelbtini) g. tarp A. ir P., kuris buvo kartu, įvyko žodinis konfliktas. Kol A. su asmeniu konfliktavo, J. užmigo prie kelio buvusios tvoros, dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. A. baigus konfliktuoti su P., jis nuėjo pakelti J. Jam bekeliant J., matė, kaip J. ranka trenkė A., kur trenkė, nematė, stovėjo jiems iš nugaros. Po to iškart A. sudavė dešine ranka vieną smūgį J. į veido sritį. Kur tiksliai trenkė, nematė, stovėjo jiems iš nugaros. Tuomet J. liko gulėti prie tvoros, o visi asmenys išėjo. Aplink žmonių, kai buvo konfliktas, lyg tai nebuvo, tiksliai neatsimena. Ar kiti asmenys matė, kaip A. trenkė J., nežino, jie buvo nuėję šiek tiek toliau nuo konflikto vietos. A., matė, buvo su apykoje, kaip buvo tiksliai apsirengęs, nepamena, nes pats buvo išgėręs. Jokių duomenų ir kontaktinių duomenų asmenų, kurie buvo kartu su juo tuo metu, neturi, susitiko atsitiktinai stadione, pažįsta tik J., kuris buvo klasiokas, P., A. ir panelių tikslesnių duomenų ir kontaktų neturi (1 t., b. l. 46).

2022-05-26 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. P. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 3 (A. P.) yra A., kuris 2022-05-22 sudavė smūgį (duomenys neskelbtini), J. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nenuginčijamai yra užtikrintas, jog tai šis asmuo (1 t., b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022-05-22 apie 16.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), lauke guli sumuštas vyras, įtariamasis šalinasi link (duomenys neskelbtini) pr., šviesiai apsirengęs. Važiuojant į nurodytą vietą, tiksliau (duomenys neskelbtini), gatvėje, ant dviračio tako pamatė gulintį vaikiną, kuris buvo sumuštas. Pas vaikiną buvo sumuštas veidas, ant kaktos buvo didelis gumbas, buvo kraujuota burna. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. B. Įvykio vietoje buvo pranešėjas, kuris neprisistatė ir nurodė, kad matė muštynes iš tolo, kas kam trenkė, nematė, kitas vaikinas, kuris dalyvavo muštynėse, pasišalino link (duomenys neskelbtini). Po ko važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo vaikiną ir dvi merginas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P., merginų duomenų nežino. R. P. nurodė, kad J. B. sumušė vaikinas vardu A., daugiau jo duomenų nenurodė, pastarasis pasišalino, kadangi buvo neblaivus ir turėjo apykoję. Minėto vaikino sulaikyti nepavyko, vaikinas iki atvykimo pasišalino iš vietos. Nukentėjusysis J. B. buvo stipriai neblaivus, dėl muštynių nieko negalėjo neaiškinti, nurodė, kad nieko nepamena, kas įvyko ir kas jį mušė, nenurodė. Atvyko greitoji pagalba ir J. B., įtarus žandikaulio lūžį, nuvežė į Lazdynų ligoninę. Po ko jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Daugiau dėl šio įvykio nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 54).

Tarnybiniame pranešime, 2022-05-22 surašytame Vilniaus AVPK vyr. patrulio A. N., nurodyta, kad š. m. gegužės 22 d. apie 16.08 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , lauke guli sumuštas vyras, įtariamasis, kuris mušė, šalinasi link (duomenys neskelbtini) pr., šviesiai apsirengęs. Atvykus minėtu adresu, tiksliau priešais (duomenys neskelbtini), ant dviračio tako pastebėjo gulintį jaunuolį, šalia kurio buvo praeiviai, kurie nurodė, kad mušeikos pasišalino link (duomenys neskelbtini) pr., vilkėjo šviesius bliuzonus, pačių muštynių nematė, tačiau matė, kaip šalinosi neskubėdami jaunuoliai nuo gulinčio asmens. Paprašę, kad piliečiai palauktų prie gulinčio nukentėjusio asmens greitosios pagalbos, kuri vyksta, jie sureagavo ieškoti įtariamųjų. (Duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo vieną atitinkantį požymius jaunuolį, kuris ėjo šalia 2 merginų. Merginos pasakė, kad jo nepažįsta, jis pats prie jų priėjo ir kartu su jomis eina. Kaip nustatė, tai R. P., kuris prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje guli jo draugas, kurį sumušė pažįstamas vardu A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jam apie (duomenys neskelbtini) metų ir jis turi apykoję, daugiau duomenų nesuteikė. R. P. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Pasodinę į tarnybinį automobilį, grįžo pas nukentėjusįjį, kuris jau buvo atsigavęs, lingavo girtas ant kojų, ant kaktos buvo didelis gumbas, buvo kraujuota burna, kaip nustatė, tai buvo J. B., kuris paaiškinti dėl muštynių nieko negalėjo, nieko nepamena, kas įvyko ir kas jį mušė. Atvykus GMP-0802 brigadai J. B., jo paklausus, ką su savimi turi, iš savo bliuzono kišenės pats išsitraukė mobilaus ryšio telefoną su rausvu dėklu bei polietileninį užspaudžiamą maišelį juodos spalvos, kuriame buvo augalinės kilmės, žalios spalvos medžiaga, kaip įtariama, narkotinė medžiaga „Žolė“, ir paminėjo J. B., kad ten 1,8 gramo narkotinės medžiagos. Apie visą tai buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. GMP-0802 brigada sumuštą J. B. nutarė vežti dėl sumušimų į Lazdynų VRUL, jį lydėjo V1113 ekipažas. Taip pat nustatė, kas būtent mušė nukentėjusįjį J. B., liudininkai iš (duomenys neskelbtini), norėdami likti anonimais, parodė nuotraukas asmens, kuris jį mušė rankomis ir kojomis, taip pat asmenys, kurie kartu buvo su J. B. (nuotraukos pridedamos prie ROIK: 0122000296768). Pagal nuotrauką, pateiktą liudininkų, ir informaciją R. P. nustatė, kad asmuo, sumušęs J. B., yra A. P., (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) (iš VRM CDB bazės). Ieškant įtariamojo (duomenys neskelbtini) gatvėmis, jo aptikti nepavyko. R. P. buvo paleistas, prieš tai nustačius jo visus duomenis per VRM CDB bazę bei nupaveiksluotas. J. B. prižiūrėti ir saugoti Lazdynų ligoninėje liko V1113 ekipažas, kuris jį ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Sulaikant ir pristatant specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Prie tarnybinio pranešimo pridedama: pas J. B. paimtas juodos spalvos užspaudžiamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės, žalios spalvos medžiaga, įtariama narkotine medžiaga. Apie visą tai pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui (1 t., b. l. 17, 18).

Nukentėjusysis J. B. pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų medicininių dokumentų išrašus, kurie pridėti prie bylos (1 t., b. l. 26-30).

2022-07-05 teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų pateiktus J. B. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad J. B. 2022-05-22 RVUL ir VUL Žalgirio klinikoje nustatyta apatinio žandikaulio dešinio kampo 48 danties srities lūžis bei kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas su audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kaktą ir apatinio žandikaulio kampo sritį paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl apatinio žandikaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 58-67).

(Duomenys neskelbtini) gimnazija pateikė vaizdo įrašus, atlikta jų apžiūra.

Vaizdo įrašas vadinasi „D12_20220522153500.mp4“. Vaizdo įraše matosi prie mokyklos esanti teritorija ir dalis (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Vaizdo įrašas prasideda 2022-05-22 15.35.00 val. Vaizdo įrašo metu (duomenys neskelbtini) g. vaikšto žmonės. 16.13.10 val. vaizdo įraše matosi, kaip (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. eina asmuo, apsirengęs tamsiomis kelnėmis, šviesiu megztiniu (nuotrauka Nr. 2). 16.13.38 val. ta pačia kryptimi eina dar trys asmenys, kurie tamsiai apsirengę, du iš jų šviesiais megztiniais, vienas tamsiu (nuotrauka Nr. 3). 16.15.38 val. vaizdo įraše matosi, kaip pravažiuoja policijos automobilis. 16.17.36 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas vadinasi „D15_20220522153500.mp4“. Vaizdo įraše matosi mokyklos teritorija (nuotrauka Nr. 4). Vaizdo įrašas prasideda 2022-05-22 15.35.00 val. Vaizdo įrašo metu tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi 16.20.00 val.

Vaizdo įrašas vadinasi „D19_20220522153500.mp4“. Vaizdo įraše matosi mokyklos teritorija (nuotrauka Nr. 5). Vaizdo įrašas prasideda 15.35.00 val. 16.07.14 val. vaizdo įraše matosi, kaip praeina asmenų grupė, kai kurie iš asmenų (nuotrauka Nr. 6) 16.08.00 val. sugrįžta, pereina į kitą gatvės pusę. 16.08.30 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas vadinasi „D19_20220522160830.mp4“. Vaizdo įraše matosi mokyklos teritorija (nuotrauka Nr. 5). Vaizdo įrašas prasideda 16.08.31 val. 16.10.33 val. du asmenys nueina link (duomenys neskelbtini) g. pusės (nuotrauka Nr. 7). 16.10.46 val. nueina dar du asmenys link (duomenys neskelbtini) g. pusės (nuotrauka Nr. 8). 16.20.00 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrint vaizdo įrašą padarytos nuotraukos, kurios prijungtos prie apžiūros protokolo. Vaizdo įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 39-44).

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „2022_05_22_16-06-16_37067595051“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Paleidus garso įrašą girdimas Bendro pagalbos centro darbuotojo (toliau – BPC) pokalbis su pranešėju (toliau – Pranešėjas). Pranešėjas praneša matantis, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vaikinukas nukritęs, (duomenys neskelbtini), čia prie stadiono. BPC pasitikslina, ar lauke guli vyras. Pranešėjas patvirtina, kad pakelėj nukritęs, ten muštynės, sakė, buvo. Įvyko muštynės, gavo į veidą ir nukrito, guli pakely. BPC klausia, ar užpuolikai vietoj. Pranešėjas nurodo, kad ne, eina tolyn dabar. BPC pranešėją sujungia su policija. Pranešėjas praneša, kad jie dabar su dviračiu važiavo pro šalį. Mušeikų nemato, nurodo, kad jie (duomenys neskelbtini) gatve kažkur toli nuėjo, link (duomenys neskelbtini) prospekto. Sumuštas vaikinukas kažkoks, tiesiog jie ten susistumdė, gavo į veidą ir jis krito aukštielninkas ir guli dabar pakelėj. Daugiau jų nemato. Šviesiai apsirengęs, kuris trenkė į veidą. Pareigūnas klausia, šviesiai apsirengęs, striukė ar megztukas. Pranešėjas sako, kad tiksliai nepasakys, ir tas, kuris nukritęs, šviesiai apsirengęs, ir tas, kur mušė, irgi šviesiai apsirengęs, ten dar daugiau ėjo, grupė, be fazių, iš tikrųjų, labai apsvaigę. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 79-81).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Body camera vaizdo įrašus, kurie apžiūrėti. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ant šaligatvio matyti stovintys asmenys. Asmenys, buvę vietoje, nurodo, kad vaikinas pasišalino su baltu bliuzonu. Pareigūnai vyksta ieškoti pagal nurodytus požymius, taip pat pareigūnas iškvietė medikus. Važiuojant gatve pareigūnas pamato vaikiną su šviesiu megztiniu, vaikinas eina šaligatviu su dviem merginom. Pareigūnai sustoja, sulaiko vaikiną. Minėtas vaikinas paaiškina pareigūnams, kad buvo kažkokios muštynės ir guli sumuštas jo draugas. Pareigūnai sulaiko ir pasodina vaikiną į tarnybinį automobilį. Po to merginų paklausia, ar ką matė, merginos nurodė, kad nieko nepažįsta ir nieko nematė, visi išsilakstė. Pareigūnai grįžta į įvykio vietą. Privažiavus prie sumušto vaikino, pareigūnai prieina arčiau vaikino, kuris stovi ant šaligatvio šalia tvoros, pas vaikiną matosi sumuštas veidas, vaikinas svirduliuoja. Pareigūnas paima vaikino dokumentą. Vaikinas nurodo, kad eina namo, draugai jį palydėjo. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius kitą vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai toliau bendrauja su nukentėjusiu vaikinu. Pareigūnas klausia, kas jį mušė. Vaikinas sako, kad jo niekas nemušė, jis labai girtas buvo, nukrito pats, draugai lydėjo jį namo. Pareigūnas klausia, ar draugai irgi išgėrę. Vaikinas sako, išgėrę buvo, lydėjo jį link namų. Vaikinas svirduliuoja, akivaizdžiai neblaivus, jo kalba nerišli. Pareigūnas klausia aplinkinių žmonių, ar kas matė muštynes. Šalia esančio namo gyventojas pasako, kad muštynių nematė nuo pat pradžių, bet nufilmavo asmenis, kurie dalyvavo muštynėse. Pareigūnas bendrauja su gyventojais, aiškinasi įvykio aplinkybes. Vyras pateikia pareigūnui nuotraukas asmens, kuris mušė. Vyras nurodo, kad muštynių pradžios nematė. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius kitą vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnas toliau bendrauja su vyru. Po pokalbio grįžta atgal į įvykio vietą. Gatvėje matomi atvykę medikai, kurie apžiūri nukentėjusįjį vaikiną. Pareigūnas, apžiūrėjęs nukentėjusiojo vaikino drabužius, pas vaikiną rado galimai narkotinių medžiagų. Pareigūnas informaciją praneša budėtojui. Toliau pareigūnai bendrauja su sulaikytu kitu vaikinu. Vaikinas nurodo, kad buvo su draugu, kuris pasišalino iš įvykio vietos, jo vardas A. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius kitą vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai toliau bendrauja su vaikinu. Vaikinas nurodo, kad jis nieko nemušė, nieko nedarė, jis buvo su draugu vardu A., jam apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini), vaikinas su apykoje, daugiau nieko nežino. Pareigūnai toliau bendrauja tarpusavyje, po to informaciją telefonu praneša budėtojui. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, norėdamas pakelti nuo šaligatvio sėdintį nukentėjusįjį J. B., nukentėjusiajam J. B. sudavus A. P. vieną smūgį ranka į veidą, A. P. dešine ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. B. sveikatą dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo 48 danties srities lūžio bei kaktos kairės pusės odos nubrozdinimo su audinių patinimu.

Kaltinamasis A. P. neginčijo sudavęs smūgį J. B., nurodė, kad taip atsakė į paties J. B. smūgį jam; tačiau teigė, kad J. B. žandikaulis lūžo ne nuo jo, A. P., smūgio, o dėl ankstesnio konflikto, kilusio tarp J. B. ir nežinomų užsieniečių, metu nežinomo asmens suduoto smūgio J. B. Teismas šiuos A. P. argumentus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri paneigta byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. B. taip pat nurodė abejojantis, jog lūžis iš tos dienos. Pirma aiškino, kad jis buvo sumuštas savaitę ar dvi prieš tai; po to jau nurodė, kad jis pats buvo susitrenkęs tą vietą. Kaip nustatyta byloje iš medicininių dokumentų, specialistų paaiškinimų, liudytojų parodymų, J. B. įvykio metu buvo neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė nieko neatsimenantis ir pretenzijų niekam neturintis. Vertindamas J. B. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra draugai, taigi galimai jis nenori liudyti prieš savo draugą. Kita vertus, jis patvirtino nagrinėjamo įvykio dieną jautęsis normaliai, o dėl ankstesnio sumušimo į gydytojus nesikreipęs. Aplinkybę, kad įvykio dieną J. B. jautėsi normaliai, nesiskundė sveikata, patvirtino ir pats kaltinamasis A. P. bei liudytojas R. P. Be to, tai, kad J. B. sužalojimai atrodė švieži, teismui patvirtino ir medicinos specialistai. Skubiosios medicinos gydytojas M. K. paaiškino, kad pagal visus atliktus tyrimus, vaizdinius tyrimus lūžis buvo šviežias. Asmuo sužalojimo aplinkybėmis nenorėjo dalintis, nenorėjo sakyti, kas nutiko, pasakė tik tai, kad jį sumušė; nesakė, kad jį sumušė prieš 2 savaites. Lūžis negalėjo būti mėnesio senumo. Nežino, ar jis galėjo būti šviežias dėl kelių savaičių senumo. Taip pat veido ir žandikaulių chirurgas P. C. paaiškino, kad trauma buvo pakankamai šviežia. Pacientas buvo neblaivus, traumos aplinkybių tiksliai nieko nenurodė, ar jį sumušė, tiesiog skundėsi žandikaulio skausmu. Dėl sužalojimo savaičių negali pasakyti, bet negali atmesti tokių aplinkybių, kad skausmas galėjo trukti ilgiau nei vieną dieną. Su tokiu sužalojimu kramtymo ir valgymo funkcija sutrinka, nes kaulai gyja apie 3 mėnesius. Tokiu atveju rekomenduojamas minkštas, pertrintas maistas, nekąsti kieto maisto, jei nesilaikys rekomendacijų, gali kelti skausmą, supūliuoti. Pirminės apžiūros metu nebuvo nustatyta pūlinis uždegimas. Pas J. B. buvo lūžis be poslinkio, galėtų atsirasti dislokacija, jei jis kramtytų kietą maistą ir pastoviai, atsirastų kiti klinikiniai simptomai ir būtų poslinkis. Labai seniai negalėjo nutikti, nes per savaitę tinimas mažėja, 2-3 dieną tinimas būna didžiausias. Patinimas buvo pakankamai šviežias ir lūžis taip pat buvo pakankamai šviežias. Radiologiniai duomenys neparodė, kad lūžis būtų jau gyjantis. Taigi iš specialistų paaiškinimų matyti, kad nors jie negalėjo kategoriškai teigti, kada būtent trauma padaryta, vis tik paaiškino, kad lūžis atrodė šviežias, o jei lūžis būtų ankstesnis, būtų poslinkis nuo maisto kramtymo; šiuo gi atveju lūžis buvo be poslinkio, nebuvo nustatyta pūlinio uždegimo, o ir radiologiniai tyrimai neparodė, kad lūžis jau gyjantis. Taip pat pažymėtina, kad ir J. B. tik po šio įvykio ėmė skųstis žandikaulio skausmu, o tai, kad jis gydytojams nurodė buvus muštynes, tačiau atsisakinėjo nurodyti įvykio aplinkybes, leidžia manyti, kad jis nenorėjo kaltinti draugo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad abejonės dėl sužalojimo padarymo laiko nepašalintos, kad medicinos specialistai neva nepaneigė, jog trauma atsirado prieš kelias savaites ar mėnesį. Aplinkybę, kad būtent nuo A. P. smūgio J. B. nukrito, patvirtino pats A. P. ir liudytojas R. P., todėl smūgio negalima laikyti nestipriu, kaip teigė liudytojas R. P. Tokia išvada darytina ir todėl, kad pašalinių asmenų reakcija buvo vienareikšmė, t. y. kad asmuo mušamas pakankamai rimtai: jie dalį konflikto nufilmavo, nufotografavo A. P. kaip mušusį ir pranešė policijai; skambindamas Bendrajam pagalbos centrui asmuo nurodė, kad buvo muštynės, vaikinui trenkta į veidą, po šito vaikinas nukrito ir guli.

Sugretinus ir palyginus visus šiuos įrodymus, t. y. parodymus, paaiškinimus, vaizdo ir garso įrašus, nenustatyta pagrindo abejoti, kad J. B. apatinio žandikaulio dešinio kampo 48 danties srities lūžis bei kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas su audinių patinimu padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. P. tyčiniais veiksmais. Pažymėtina, kad smūgiuojant asmeniui į vieną veido pusę, asmeniui nuo to krentant ir atsitrenkiant į tvorą ar žemę kita veido puse, akivaizdu, kad sužalojimai gali atsirasti ir kitoje veido pusėje, kaip šiuo atveju – J. B. kaktos kairės pusės nubrozdinimas, kuris aiškiai matyti pareigūnų body kamerų įrašuose. Todėl teismui nekyla abejonių, kad abu sužalojimai yra A. P. smūgio pasekmė, t. y. tarp A. P. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). A. P. viso proceso metu teigė, kad sudavė J. B. instinktyviai sureagavęs į šio smūgį, nenorėjęs sužaloti draugo. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Iš pareigūnų padarytų vaizdo įrašų akivaizdu, kad J. B. dėl neblaivumo ar apsvaigimo nelabai orientavosi aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų; todėl, nors byloje neginčijama, kad A. P. smūgis suduotas po to, kai pats J. B. sudavė smūgį A. P., - tačiau nėra nustatyta jokiais įrodymais, kad J. B. smūgis buvo toks stiprus ir pavojingas, kad A. P. reikėjo gintis, kad jam taip pat buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Taipogi byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. P. būtų norėjęs nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo J. B. sveikatą ir to būtų siekęs, tačiau suduodamas nukentėjusiajam J. B. smūgį į galvą neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų į gyvybiškai svarbų kūno organą gali atsirasti padariniai (sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sužalojimas), ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl darytina išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Asmeniui veikiant netiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodoma, kad J. B. nustatyti apatinio žandikaulio dešinio kampo 48 danties srities lūžis bei kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas su audinių patinimu; sužalojimas dėl apatinio žandikaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Todėl A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų apie žandikaulio lūžį, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuomet nereikalingas nuketėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Teismo medicinos specialisto sveikatos sutrikdymo mastas vertintas kaip nesunkus, t. y. atitiko pirminę kvalifikaciją, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis argumentais, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar tęsiamas nepagrįstai (nesant nukentėjusiojo skundo).

Dėl bausmės skyrimo

A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas bausmę A. P., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. P. anksčiau jau keturis kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas: viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą, nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 112-115). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu 2023-01-17 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Per pastaruosius vienerius metus 13 kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nepilnamečio vartojimą alkoholinių gėrimų, smulkias vagystes iš parduotuvių), nė vienos paskirtos baudos nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 116-122), nedirba (1 t., b. l. 124), nuo 2021-10-08 registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna (1 t., b. l. 125).

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad pats nukentėjusysis, nors ir nesiorientuodamas aplinkoje, pirmas sudavė smūgį kaltinamajam, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau terminą nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje nustatytą vidurkį.

Minėta, A. P. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau iš LITEKO duomenų nenustatyta, kad minėtu nuosprendžiu skirta bausmė šiuo metu neatlikta. Po nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimti dar du nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-24 nutartimi bausmės subendrintos. Todėl A. P. skiriama bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie nagrinėjamoje byloje skiriamos bausmės pridedant dalį šia nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgtina į tai, kad A. P. nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, todėl pridedama dalis nustatytina didesnė negu minimali. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-24 nutartį, bei joje nurodytas įskaitytas laikas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 95-96). Atsižvelgiant į tai, kad A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tęsti šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo netikslinga, nes kaltinamasis objektyviai neturės galimybių jos vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. B. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 114,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73). 2022-06-13 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog 2022-05-22 J. B. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos paslaugos: veido ir žandikaulių chirurgo; vidaus ligų gydytojo; kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis. Bendra medicininių paslaugų vertė 114,11 Eur (1 t., b. l. 74). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 147-150). Kadangi J. B. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo A. P. kaltais veiksmais, J. B. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. P. priteistina 114,11 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-13 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo A. P. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 216,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju A. P. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, negauna jokių pajamų. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo viršelio) paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-24 nutartimi nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-24 nutartį, bei šioje nutartyje nurodytą įskaitytiną laiką.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. P. 114,11 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.