Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 24 parų areštu, jo vykdymą atidedant 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą su šiais įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) uždraudžiant bendrauti su D. R.; 5) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojant A. P. bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. liepos 22 d., apie 16.30 val. veikdamas kartu su A. P., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia be priežasties trenkė du kartus su kaire ranka N. M. į veido sritį, po ko nuėjo į šalį. Antrą kartą priėjęs prie N. M., paprašęs cigaretės parūkyti, pastarajam nedavus, sudavė vieną kartą į veido sritį, po ko A. P. su rankos kumščiu vieną kartą sudavė N. M. į petį, pastarajam nukritus ant žemės, jis (A. R.) kartu su A. P., ne mažiau kaip 3 kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam N. M. poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, smakre, riešuose, kojose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

A. P. jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. liepos 22 d., apie 16.30 val. veikdamas kartu su A. R., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, adresu (duomenys neskelbtini), A. R. be priežasties trenkus du kartus su kaire ranka N. M. į veido sritį, nuėjo į šalį. A. R. antrą kartą priėjus prie N. M. ir paprašius cigaretės parūkyti, pastarajam nedavus, sudavus vieną kartą į veido sritį, jis (A. P.) tyčia su rankos kumščiu vieną kartą sudavė N. M. į petį, pastarajam nukritus ant žemės, jis (A. P.) kartu su A. R., ne mažiau kaip 3 kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam N. M. poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, smakre, riešuose, kojose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Liepos mėn. buvo su R., nukentėjusįjį M. matė pirmą kartą. Pripažįsta, jam sudavė, bet ne į veido sritį, į petį ir vėliau iš kojos. Paprašė pagarinti, jis nuėjo į parduotuvę, (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad pradėjo muštis, sudavė į petį, koja spyrė 3 kartus. Nereikėjo taip daryti. Mano žalos atlyginimo suma yra per didelė. (duomenys neskelbtini) galima sumokėti, bet vaikinukui per daug, gal kokie 600-700 Eur maksimumas. Prašo mažinti sumą. Sužalojimų nematė. Mano, jog 600 Eur suma turėtų būti priteista per pusę su A. Turi gydytis nuo alkoholio. Jį išklaiko tėvai. Gailisi kas įvyko. Jis atsiprašo nukentėjusiojo mamos, jei būtų jos sūnus, jo irgi atsiprašytų. Atsisako mokėti 500 Eur, neturi galimybių.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. paaiškino, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta. Fiziškai ir psichiškai yra sveikas. Narkotinių medžiagų nevartoja, vartoja tik alkoholį. Alkoholį išgeria labai retai. Šiuo metu nesimoko ir nedirba, bet planuoja po metų mokytis, o darbo ieško jau dabar. Dėl įtarimo gali paaiškinti, kad tikslios dienos nepamena, bet tai gali būti įtarime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 22 d., apie 16.30 val. jis buvo su A. R., D., kurios kontaktų neturi, žino tik iš matymo, ir A., kurio nei pavardės, nei tel. numerio nežino, jam (duomenys neskelbtini) metų. Tą dieną jie buvo prie (duomenys neskelbtini), ten sėdėjo ant suoliukų. Po kurio laiko užsimanė pavalgyti ir visi ėjo link ,,Lidl“, esančio (duomenys neskelbtini). Pamatė vaikiną su 4-5 merginom. Iš įtarimo sužinojo, kad vaikinas vardu N. M. Vaikiną ir merginas matė pirmą kartą, jų nepažinojo. Po įvykio jam skambino mergina I. (I.), kuri pati sakė, kad jiems bus blogai už tai, kad sumušė N. Kitų merginų vardų nežino. Kaip ir minėjo, jie ėjo link parduotuvės, bet pamatė N. su merginomis, kurios turėjo elektroninę cigaretę, paprašė parūkyti. Viena iš merginų davė elektroninę cigaretę, o A. kažkas nepatiko, jis buvo agresyvus, bet jis jį nuramino ir jie pasuko eiti link parduotuvės ,,Lidl“, bet nespėjus prieiti parduotuvės A. apsisuko pasakydamas ,,negali jis taip palikti“ ir pradėjo bėgti link N. Jis nieko nesikišo, ir matė kaip A. ir N. mušėsi. Kiek A. sudavė smūgių N. nežino, neskaičiavo, tikrai negali pasakyti. Kai pamatė, kad N. pargriovė A., tai pamatęs jis pribėgo ir sudavė N. į petį. Jis suklupo, bet atsistojo ir atsisukęs į jį stovėjo kumščiais. Jo mušti daugiau neketino, bet jis pamanė, kad jis jam vėl trenks, todėl ir stovėjo su kumščiais kovinėje padėtyje. Kai jis pajudėjo link A., jis jam pakišo koją, tuomet jis nukrito ir jis jam kojomis spyrė du kartus tai tikrai. Kiek sudavė A., nežino, bet, mano, gal du kartus tikrai įspyrė. Po to išėjo į miestą. Jis įvykio metu nebuvo išgėręs, kaip dėl A., nežino. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad A. nemušė, jis tik su D. stovėjo ir nesikišo. Daugiau neturi ką papasakoti (1t., b. l. 169-171).

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais., Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi ir galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam, atliekant kokius tai veiksmus.

Dėl A. P. ir A. R. baudžiamosios atsakomybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. P. ir A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta.

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad sudavė, bet ne į veido sritį, į petį ir vėliau spyrė koja. Sudavė į petį, 3 kartus spyrė koja. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, kad trenkė į veido sritį. Nukentėjusysis kažką pasakė, jis grįžo ir dar kartą trenkė. A. jam davė į petį, nukentėjusysis nukrito ir jis vieną ar du kartus trenkė. Kojomis į veidą nespardė. Be paties kaltinamųjų prisipažinimo, A. R. ir A. P. kaltę įrodo ir nukentėjusiojo duoti parodymai, kurių metu nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šiuos parodymu patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas su užfiksuotu nusikaltimu, kaltę taip pat įrodo ir liudytojų O. M. parodymai, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Iš specialisto išvados matyti, kad dėl kaltinime nurodytų kaltinamųjų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, smakro, riešuose, kojose.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad anksčiau teistas (1t., b. l. 181-186), administracine tvarka baustas (1 t., b. l.176-180). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis buvo teistas paskiriant švelnesnę negu sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė (laisvės atėmimas), vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje padarymą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi A. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti A. P. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad yra jauno – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nagrinėjamo įvykio metu buvo neteistas, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės. Tai rodo, kad kaltinamasis visgi kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie itin neigiamai apibūdintų kaltinamojo asmenybę. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. P. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje. A. P. visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigoti: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas); nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su A. R. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai šiuo metu nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrintinos.

Dėl bausmės skyrimo A. R.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų), šiuo metu A. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, gaunantis nelegalias pajamas. A. R. baustas administracine tvarka (1t., b. l. 150-154), teistas (1 t., b. l. 153-154). Iš (duomenys neskelbtini) individualaus vertinimo pažymos matyti, kad A. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės gyveno (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, jo motina žalingai vartoja alkoholį, tėvas su savo sutuoktine atsisakė rūpintis kaltinamuoju dėl netinkamo jo elgesio, kaltinamasis A. R. žalingai vartoja psichiką veikiančias medžiagas, nesupranta jų žalos, sutinka gydytis ir lankytis pas specialistus, tačiau taip pas juos ir nenuvykdavo.

Skiriant bausmę, įvertintina ta aplinkybė, kad nors kaltinamasis A. R. įvykio metu buvo nepilnametis, tačiau būtent jis buvo konflikto iniciatorius.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės bei bausmių skyrimo ypatumus, darytina išvada, kad kaltinamajam A. R., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo teistas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir su šia problema susijusiu jo elgesiu, kaltinamajam A. R. tikslinga skirti bausmę, kuri užtikrintų griežtą jo elgesio priežiūrą bei sudarytų galimybę pakeisti jo elgesį specialistų pagalba. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl A. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas 1 metams.

Kadangi byla išnagrinėta sutrupinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. R. prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad A. R. atitinka formalias BK 92 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors A. R. atžvilgiu anksčiau teistas, tačiau vis tik daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad ši veika yra kasdienė jo gyvenimo dalis, negalima, nors ir pastebimos besiformuojančios neigiamo jo elgesio apraiškos, negebėjimas gyventi dorai. Tačiau teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės. Tai rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį.

Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, kartu nustatant pareigas ir draudimus, numatytus BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 4, 5 punktuose, 4 dalyje – įpareigojant elgesio apribojimo taikymo laikotarpiu, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų renginiuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždraudžiant bendrauti su A. P. ir lankytis (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, sąlyginis bausmės vykdymo atidėjimas su probacijos tarnybos priežiūra, teismui paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių elgesio apribojimą su atitinkamais įpareigojimais bei draudimais, tačiau netaikant intensyvios priežiūros gali turėti didesnį teigiamą poveikį A. R. asmenybei, kuris turės įrodyti, kad gali visuomenėje gyventi nedarydamas naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, gebės gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Tuomet ir bus pasiekti bausmės tikslai ne tik nubausti asmenį, bet ir svarbiausias tikslas: jį taisyti, auklėti ir užkirsti kelią negatyvaus jo elgesio recidyvui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. R. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai šiuo metu nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos (t.1, b. l. 81). Savo ieškinį grindžia tuo, jog jo sūnui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko turėjo lankytis pas psichologus, ilgą laiką jautė baimę. Teisiamojo posėdžio metu įstatyminė atstovė I. M. nurodė, jog tikslina civilinį ieškinį ir mažindama reikalavimų dydį, prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog pripažįsta tik 600 Eur dydžio neturtinę žalą, nes tik tiek išgali mokėti, be to prašoma 1000 Eur neturtinės žalos suma per didelė.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. M. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų sūnus jautė baimę ir turėjo lankytis pas psichologą, tačiau nepateikė jos žodžius patvirtinančių dokumentų apie vykusius vizitus pas nurodytą gydytoją. Kita vertus, specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai (poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, smakro, riešuose, kojose) yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko nukentėjusysis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir dėl to, akivaizdu, galėjo jausti stresą. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Nukentėjusysis N. M. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus.

Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo įstatyminei atstovei I. M. iš kaltinamųjų A. R. ir A. P. solidariai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje taip pat pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 145,79 Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo. Pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (t.1, b. l. 45-47). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti ir bylą išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t.1, b. l. 47), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir A. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 145,79 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos – laikomos voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b. l. 147-149) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b. l. 173-175) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 7 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P., teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje.

Teismų praktikoje numatyta, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku.

Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P., priimant nuosprendį, nespręstinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 18 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl 293 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo N. M.. 2022 m. birželio 3 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl 414,60 Eur priteisimo, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje.

Teismų praktikoje numatyta, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus patikslintą pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant nukentėjusįjį, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku.

Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priimant nuosprendį, nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 9, 10 punktais, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje. A. P. visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigoti:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu;

2) dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

5) uždrausti bendrauti ir ieškoti kitaip ryšių su A. R. ir uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. P. palikti nenagrinėtą.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti 8 (aštuonių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi A. R. paskirtą bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį:

1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) mokytis ar dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų renginiuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

4) uždrausti bendrauti ir ieškoti kitaip ryšių su A. P. ir uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 3 dalies 4 punktas);

5) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų A. P. ir A. R. solidariai priteisti 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš A. R. ir A. P. solidariai priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 145,79 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atstovaujant nukentėjusįjį N. M., palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ginant A. P., palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos laikomos baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.