Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo J. A. įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Laisvės apribojimo laikotarpiu A. P. uždrausti bendrauti su S. (S.) D. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto (neatlikta; kaltinamojo teigimu, bausmę vyks atlikti nuo 2022 m. liepos 11 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) uždraudžiant bendrauti su D. R.; 5) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu; ir

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, teigia užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. ir A. R. 2021 m. lapkričio 5 d., apie 21.00 val., būdami neblaivūs (A. P. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, A. R. – 1,72 promilių neblaivumas), veikdami kartu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, adresu Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, A. R. tyčia be priežasties įspyrus nukentėjusiajam J. A. į koją, A. P. vieną kartą tyčia be priežasties spyrė nukentėjusiajam J. A. koja į galvos sritį, dėl ko J. A. nukrito ir sudužo akiniai, o šių akinių stiklai subraižė J. A. veidą. Tokiais savo bendrais veiksmais A. P. ir A. R. padarė nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos įbrėžimu ir odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, bei sukėlė jam fizinį skausmą, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl smurto prieš nukentėjusįjį ir viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad įvykis įvyko seniai, neprisimena, kada tiksliai, galėjo būti 2021 m. lapkričio 5 d., vakare, Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje. Įvykio metu jis buvo apsirengęs su treningais ir juoda striuke. Įvykio metu jis buvo kartu su draugu A. R. Prieš įvykį abu išgėrė 0,7 l degtinės butelį, kartu su savimi turėjo dar vieną degtinės butelį, kurį paėmė pareigūnai. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Apsvaigęs nesijautė, buvo gera ir tiek. Neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. A. R. paprašė nukentėjusiojo cigaretės arba elektroninės cigaretės, tuo metu kaltinamasis A. P. stovėjo toliau, prie kito suoliuko, nukentėjusysis ir A. R. susipyko. A. P. pamatė, kad nukentėjusysis sudavė jo draugui (draugui buvo mėlynė), kaltinamasis tiesiog priėjo prie nukentėjusiojo išsiaiškinti ir jam sudavė į veidą. Su kuo sudavė smūgį, neprisimena. Nematė, kad jo draugas suduotų nukentėjusiajam, neprisimena, ką sakė, priėjęs prie nukentėjusiojo. Jis nematė, kad nukentėjusysis buvo su akiniais, nematė, kad nukentėjusiojo akiniai nukrito ir sudužo, tačiau šias aplinkybes nurodė nukentėjusysis, sutinka, kad taip galėjo būti. Po smūgio sudavimo nukentėjusiojo draugai nieko nedarė, kažką pasakė, kaltinamasis jiems kažką atsakė ir išėjo link Operos ir baleto teatro, aplinkiniai nepriėjo ir nieko nedarė. Iškviesta policija juos pagavo prie Operos ir baleto teatro. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Sutinka atlyginti žalą už akinius, sutinka sumokėti 100 Eur neturtinės žalos, kadangi sužalojimas vaikiškas, suduota ne į akį. Gyvena su mama ir sesėmis, su mama santykiai blogi, jį išlaiko mama, kartais turi pats pajamų, uždarbiauja nelegaliai. Probacijos tarnyba buvo paskyrusi jam reabilitaciją dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, jis sutiko gydytis, tačiau iki šiol nesulaukė skambučio iš Probacijos tarnybos. Sutinka, kad turi priklausomybę alkoholiui, nori ją gydytis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja (2 t., b. l. 140-142).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko rudenį, tikslios datos neprisimena, vakare, Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, jis buvo kartu su A. P. Įvykio metu buvau apsirengęs rudos ir juodos spalvos striukę bei juodas kelnes. Prieš įvykį kartu dviese išgėrė 0,7 l degtinės butelį, sutinka su nustatytu neblaivumu. Nemano, kad jo veiksmus įtakojo alkoholis. Vėliau paaiškino, kad taip pasielgė dėl girtumo, jeigu būtų blaivus, taip nesielgtų. Prie nukentėjusiojo priėjo paprašyti cigaretės ar elektroninės cigaretės. Neatsimena, ką jam atsakė nukentėjusysis. Tada kaltinamasis A. R. jam spyrė su dešine koja į koją, po ko nukentėjusysis jam trenkė į akį, tuomet priėjo A. P., kuris iki tol stovėjo toliau, prie kito suoliuko, kažką pasakė nukentėjusiajam (neprisimena ką) ir trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nematė, ar A. P. trenkė koja, ar ranka, nes tuo metu stovėjo susiėmęs už akies. Nematė, ar nukentėjusysis turėjo akinius, net nematė, kad akiniai sudužo. Sutinka, kad įvykio metu galėjo sudužti nukentėjusiojo akiniai. Nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Nukentėjusiojo draugai pradėjo kažką sakyti, tuomet jis su A. P. nuėjo link Operos ir baleto teatro, kur juos sustabdė policija. Sutinka sumokėti už akinius ir iš viso sumokėti 100 Eur nukentėjusiajam dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neturi. Nesutiktų bendrauti su psichologais ar kitais specialistais, nes mano, kad jo elgesys jau yra pasitaisęs, po šio įvykio naujų įvykių nebuvo. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas ir surašytas protokolas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. Teismui paskyrus įpareigojimus, juos vykdytų (2 t., b. l. 142-143).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimi vaizdo įrašai, pateikti iš pareigūnų Body kameros. Pateikta dešimt vaizdo įrašų. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1105_211003_004; 2021/11/05, 21:10:06, matyti, kad pareigūnai prieina prie dviejų vaikinų, vienas iš jų žinomas kaip A. P., kuris dėvi juodos spalvos striukę, o kitas vaikinas žinomas kaip A. R., kuris dėvi baltai juodą striukę. Pareigūnas paklausia, ar neblaivus, A. P. atsako, kad išgėrę „biškį“. Tada pareigūnas paklausia, kiek metų, A. P. atsako, kad (duomenys neskelbtini) metų, o A. R. atsako, kad beveik (duomenys neskelbtini) metų. Pareigūnas juos nusiveda prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo laiku 02:50 min. iš vaizdo įrašo girdisi vyriškio balsas, ikiteisminiam tyrimui šis vaikinas žinomas kaip nukentėjęs J. A. Pareigūnas paklausia, ar jis skambino ir ar turės pretenzijų. J. A. atsako, kad jis skambino ir pretenzijų turės, nes akinius sulaužė. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1105_211503_005; 2021/11/05, 21:15:03, matoma, kaip pareigūnai bendrauja su įtariamaisiais A. P. ir A. R. Pareigūnas A. P. paklausia, ar pažįsta juos, A. P. atsako, kad pirmą kartą matė šiuos asmenis. Pareigūnas A. P. paklausia, ar buvo šiandien priėjęs prie jų, jis atsako, kad buvo, bet tik dėl draugo. Pareigūnas paklausia, ką dėl draugo. A. P. atsako, kad jis kažką pradėjo, trenkė draugui. Pareigūnas paklausia, kas trenkė. A. P. atsako, kad jis neprisimena, yra išgėręs, kažkuris iš jų trenkė A. R. Pareigūnas paklausia A. R., ar jam trenkė, A. R. atsako, kad nepamena. Pareigūnas A. P. paklausia, kiek išgėręs, jis atsako, kad 0,5 l ant dviejų. Pareigūnai iškviečia nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą. Iš vaizdo įrašo konteksto galima suprasti, kad J. A. trenkė A. R., po ko J. A. trenkė A. P. Iš vaizdo įrašo matyti ikiteisminiame tyrime nenustatyta mergina, kuri pareigūnams aiškina, kad jie sėdėjo V. Kudirkos aikštėje ir atėjo A. P. su A. R., paklausė, ar turi pagarinti, atsakė, kad neturi, ir tada abu pradėjo eiti link J. A. ir J. A. sakė: „Nori gaut“, J. A. ramiai atsakė, tuomet mažesnis (A. R.) trenkė J. A. į kojas. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1105_215104_011; 2021/11/05, 21:51:04 matyti, kaip pareigūnas tikrina neblaivumą A. P. A. P. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1105_220145_013; 2021/11/05, 22:01:41 matyti, kad pareigūnas patikrina A. R. neblaivumą. A. R. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 15-18).

2021 m. lapkričio 16 d. protokole užfiksuota vaizdo įrašo, įrašyto vaizdo stebėjimo kamera, kuri priklauso prekybos centrui „Go9“, apžiūra. Apžiūrimas vienas vaizdo įrašas, kuriame nurodyta data – 2021 m. lapkričio 5 d., laikas – nuo 20:04:27 val. iki 20:08:35 val. Apie 20:04:38 val. prie kompanijos (apie aštuonis žmones, dėl vaizdo įrašo kokybės tiksliai nesimato, kiek jų stovi vienoje vietoje) jaunuolių prieina keturi kiti jaunuoliai (dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo jokių veido bruožų nesimato, matosi tik, kad visi apsirengę tamsiais drabužiais). Apie 20:05:46 val. matomas sujudimas tarp trijų jaunuolių. Apie 20:06:05 val. matyti, kaip prie vieno iš vaikinų Nr.1 (apsirengęs dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo matosi tik tiek, kad yra tamsiais drabužiais) prieina kiti vaikinai Nr. 2 (dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo matosi tik tiek, kad yra apsirengęs juodai – baltai) ir vaikinas Nr. 3 (taip pat matosi tik tiek, kad apsirengęs tamsiais drabužiais). Apie 20:06:07 val. vaikinas (Nr. 2 arba Nr. 3, dėl vaizdo įrašo nesimato kuris) koja trenkia vaikinui Nr. 1. Apie 20:06:13 val. vaikinas Nr. 2 iš dešinės rankos užsimoja vaikinui Nr. 1, bet nepataiko. Vaikinas Nr. 1 trenkia vaikinui Nr. 2, o vaikinas Nr. 3 koja dar kartą bando pataikyti vaikinui Nr. 1. Apie 20:06:19 val. vaikinas Nr. 1 pabando dar kartą trenkti ranka vaikinui Nr. 3, bet nepataiko. Apie 20:06:24 val. vaikinas Nr. 3 koja (dėl vaizdo kokybės nesimato, kuria koja) trenkia į veido sritį vaikinui Nr. 1. Muštynės baigiasi, toliau visi būriuojasi vienoje vietoje. Apie 20:08:20 val. visi jaunuoliai išeina iš vaizdo stebėjimo kameros perimetro (1 t., b. l. 21-23).

2021 m. lapkričio 17 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2969/2021 (01), kurioje nurodyta, kad J. A. padaryta odos įbrėžimai ir odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos įbrėžimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36-37).

Kartu su civiliniu ieškiniu į bylą pateikti papildomi duomenys: nukentėjusiojo sužalojimų foto nuotraukos, naujų akinių įsigijimo dokumentai (1 t., b. l. 43-49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamųjų paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo, liudytojų S. A. ir I. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolų, specialisto išvados, nukentėjusiojo pateiktų foto nuotraukų, kitų rašytinių bylos dokumentų duomenų) visuma sudaro pagrindo spręsti, jog šioje byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. P. ir A. R. nagrinėjamo įvykio metu – 2021 m. lapkričio 5 d., apie 21.00 val. (laikas patikslintas pagal BIRT žiūryklės duomenis), būdami neblaivūs (A. P. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, A. R. – 1,72 promilių neblaivumas), veikdami kartu, viešoje vietoje Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, matant aplinkiniams, konflikte nedalyvavusiems asmenims, smurtavo prieš nukentėjusįjį J. A. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam A. R. priėjus prie nukentėjusiojo ir paprašius cigaretės, o pastarajam atsisakius ją duoti, A. R. be priežasties tyčia staiga koja spyrė nukentėjusiajam J. A. į koją, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, po to, prie minėto kaltinamojo ir nukentėjusiojo priėjęs kaltinamasis A. P. vieną kartą tyčia spyrė nukentėjusiajam J. A. koja į galvos sritį, dėl ko J. A. nukrito ir sudužo akiniai, o šių akinių stiklai subraižė J. A. veidą. Dėl šių tyčinių, smurtinio pobūdžio kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos įbrėžimu ir odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, bei sukeltas fizinis skausmas.

Be to, iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamųjų bei nukentėjusiojo paaiškinimų, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolų) nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje – Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, kurioje tuo metu buvo ne tik kartu su nukentėjusiuoju bei kaltinamaisiais laiką leidę jų draugai (pažįstami), bet ir konflikte nedalyvavę praeiviai, kurie matė šį įžūlų kaltinamųjų elgesį bei demonstruojamą nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Nukentėjusiojo teigimu, dėl kilusio konflikto prie kaltinamųjų priėjo ir juos sustabdė jaunuoliai, kurie ėjo pro šalį nuo prekybos centro „Go9“. Be to, iš prekybos centro „Go9“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų V. Kudirkos aikštėje, praeiviai sustojo ir stebėjo šiuos veiksmus, buvo priėję prie konfliktuojančių asmenų, kiti šioje aikštėje buvę asmenys (galimai nepilnamečiai) taip pat atėjo arčiau konflikto vietos ir šį konfliktą stebėjo. Vaizdo įrašų duomenimis, minėtoje aikštėje įvykio metu buvo daug žmonių ir jie faktiškai visi atkreipė dėmesį į konfliktą, kurio metu buvo smurtaujama, bei jį stebėjo. Įvertinus tai, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, šiuos jų veiksmus matant aplinkiniams asmenims, kurie reagavo į šį konfliktą prieidami arba stebėdami iš šalies jį, darytina išvada, jog dėl šių tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamųjų A. P. ir A. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.

Nors kaltinamieji teigė, kad konflikto metu nukentėjusysis sudavė smūgius kaltinamajam A. R., šie jo veiksmai pripažintini gynyba, o kaltinamojo A. P. veiksmai – puolamojo pobūdžio, kadangi reali grėsmė jam nebuvo kilusi ir pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situacijos byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Taigi sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad kaltinamieji šią veiką įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų elgesiui.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė dviese, veikdami bendrai, kaltinamiesiems esant neblaiviems). Skiriant bausmę, įvertintina ir aplinkybė, kad kaltinamasis A. R. buvo konflikto iniciatorius, o kaltinamojo A. P. veiksmais faktiškai buvo sukeltos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai.

Teismas taip pat įvertina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. P. ir A. R. visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia į tai, kad nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusiojo J. A. įgaliotasis atstovas advokatas Aleksandras Palamarčukas teisiamojo posėdžio metu prašė nepripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jie nuoširdžiai nesigaili. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamieji nuosekliai nuo pirmųjų apklausų pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, noriai teikė paaiškinimus teisme, neigiamai vertina savo poelgius, iš jų elgesio teisiamojo posėdžio metu matėsi, kad kaltinamieji jaudinasi, išgyvena dėl savo elgesio, sutinka atlyginti turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos, nėra ciniškai nusiteikę nukentėjusiojo atžvilgiu, sprendžia, jog byloje yra pagrindo teigti, kad kaltinamieji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų prieš nukentėjusįjį. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamųjų amžių, brandą, gyvenimišką patirtį bei jų socialinę aplinką, vien tai, kad jie neatsiprašė nukentėjusiojo (kuris, be kita ko, nedalyvavo teisiamajame posėdyje), iki šiol neatlygino turtinės žalos ar nesutinka atlyginti visos reikalaujamos neturtinės žalos (dėl kurios dydžio teismo motyvai nurodyti žemiau) nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamieji nesigaili.

Sprendžiant dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertintina tai, jog byloje nustatyta, kad prieš pat įvykį kaltinamieji vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (jiems nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog jo elgesys buvo įtakos apsvaigimo nuo alkoholio, kadangi blaivus taip nebūtų pasielgęs, be to, atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių bei įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes (kai viešoje vietoje buvo be aiškios priežasties smurtauta prieš nepažįstamą asmenį – nepilnametį nukentėjusįjį vien dėl to, kad jis nedavė kaltinamajam A. R. cigaretės), matyti, jog kaltinamųjų reakcija į nukentėjusiojo atsakymą buvo neadekvati ir įtakota apsvaigimo nuo alkoholio. Nukentėjusiojo J. A. įgaliotasis atstovas advokatas Aleksandras Palamarčukas teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jie nusikalstamą veiką įvykdė, veikdami bendrininkų grupėje. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus bei paaiškinimus, nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas šią išvadą daro, įvertinęs tai, kad byloje nenustatytas išankstinis susitarimas tarp kaltinamųjų veikti prieš nukentėjusįjį ar tikslu pažeisti viešąją tvarką. Be to, kaltinamasis A. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis nutarė suduoti smūgį nukentėjusiajam, kadangi matė, kaip nukentėjusysis smūgiuoja kaltinamajam A. R. Dėl nurodytų aplinkybių šioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios buvimo, kadangi kaltinamasis A. P. nurodo, jog jo veiksmus lėmė pamatyta aplinkybė dėl smūgių sudavimo jo draugui (kaltinamajam A. R.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. yra jauno – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, gaunantis nepastovias, nelegalias pajamas, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir per pastaruosius vienerius metus, daugiausia už važiavimą be bilieto viešuoju transportu ir administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu/neblaivaus asmens pasirodymu viešoje vietoje arba smulkiuoju svetimo turto pagrobimu, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu teistas du kartus, faktiškai už analogiškas nusikalstamas veikas – BK 284 straipsnį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, kuomet, būdamas neblaivus, smurtavo prieš kitus asmenis. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, (duomenys neskelbtini), tačiau gauta specialisto išvada, kad skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Be to, atsižvelgtina į tai, kad faktiškai dauguma jo įvykdytų administracinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų (tarp jų ir nagrinėjamas atvejis) yra įvykdyti kaltinamajam A. P. esant neblaiviam arba kitaip susiję su alkoholio vartojimu, jis teisme pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, sutinka ją gydytis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam A. P., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo neteistas, turi priklausomybę alkoholiui, kuri, teismo vertinimu, įtakoja jo elgesį, tikslinga skirti bausmę, kuri užtikrintų griežtą jo elgesio priežiūrą bei sudarytų galimybę pakeisti jo elgesį specialistų pagalba. Dėl nurodyto A. P. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Kadangi byla išnagrinėta sutrupinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. P. prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorės prašymu, kaltinamajam A. P. paskirta bausmė nesubendrintina su jo atžvilgiu priimtais ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu baigiama nagrinėti dar viena baudžiamoji byla (kurioje gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir kaltinamajam A. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą prokurorė prašo spręsti atskiroje byloje pagal teikimą, priėmus teismo procesinius sprendimus visose šiam kaltinamajam šiuo metu pradėtose baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų), šiuo metu A. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, gaunantis nelegalias pajamas, teigia esantis užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gyvena su mama. A. R. baustas administracine tvarka, dalis administracinių nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu, teistas vieną kartą už svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 1-2 dalis, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeistą į areštą dėl netinkamo bausmės vykdymo ir šiuo metu arešto bausmė yra atlikta. Iš Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad A. R. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki pilnametystės gyveno (duomenys neskelbtini), jo motina žalingai vartoja alkoholį, tėvas su savo sutuoktine atsisakė rūpintis kaltinamuoju dėl netinkamo jo elgesio, kaltinamasis A. R. žalingai vartoja psichiką veikiančias medžiagas, nesupranta jų žalos, nesutinka gydytis ir lankytis pas specialistus dėl priklausomybės bei elgesio problemų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės bei bausmių skyrimo ypatumus, darytina išvada, kad kaltinamajam A. R., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo teistas vieną kartą laisvės apribojimo bausme, kuri prieš pat įvykį buvo pakeista į areštą, tačiau dar nebuvo atlikta šio įvykio metu, turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir su šia problema susijusiu jo elgesiu, kaltinamajam A. R. tikslinga skirti bausmę, kuri užtikrintų griežtą jo elgesio priežiūrą bei sudarytų galimybę pakeisti jo elgesį specialistų pagalba. Dėl nurodyto A. R. skirtina didesnė nei vidurkio – 36 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir auklėjamojo poveikio priemonę – 6 mėnesių elgesio apribojimą su šiais įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 87 straipsnio 2 dalies 1-2, 4 punktai, 4 dalis, 90 straipsnio 4 dalis, 92 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byla išnagrinėta sutrupinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. R. prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinis ieškovas S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 216 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais dėl patirtos turtinės žalos, įsigyjant naujus akinius nukentėjusiajam J. A. (1 t., b. l. 29, 40-41, 43-44, 49).

Byloje ginčo dėl patirtos turtinės žalos dydžio nėra, ši ieškinio dalis yra visiškai pagrįsta. Dėl šio reikalavimo pažymėtina, kad tais atvejais, kai atsakovų (šiuo atveju nuteistųjų) veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Nors kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami kartu, nagrinėjamoje byloje, įvertinus skirtingus kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį, yra pagrindo diferencijuoti nuteistųjų atsakomybę ir nustatyti, kad už civiliniam ieškovui S. A. padarytą turtinę žalą atsakingas tik kaltinamasis A. P., po kurio spyrio nukentėjusiajam nukentėjusiojo akiniai nukrito ir sudužo.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad yra pagrindo priteisti iš kaltinamojo A. P. civilinio ieškovo S. A. naudai 216 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.279 straipsnio 4 dalis; BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nepilnamečiui nukentėjusiajam J. A. (1 t., b. l. 43-44).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam J. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos įbrėžimu ir odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, t. y. žaizda akies voke, kuri kraujavo, buvo aiškiai matoma, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos specialistų, įvykio vietoje suteikta pagalba, po to turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, vartoti vaistus nuo skausmo, iki 10 dienų buvo matomas sumušimas, jaučiamas skausmas, užsakomi nauji akiniai. Nukentėjusiojo bei jo atstovo pagal įstatymą teigimu, dėl įvykio, kuomet viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, nesant aiškios priežasties, buvo panaudotas smurtas, jis patyrė šoką, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dėvint senus bei gaminant naujus akinius.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų finansinę padėtį ((duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), legaliai nedirbantys, neturintys pastovių pajamų, turintys nesumokėtų baudų, kurias priverstinai išieško antstoliai, teismo įpareigoti mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo J. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirti išgyvenimai yra susiję su bendrais kaltinamųjų veiksmais (A. R. inicijavus ir pradėjus konfliktą bei smurtą prieš nukentėjusįjį, o A. P. jį tęsiant) įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryta neturtine žala, todėl šioje dalyje diferencijuoti kaltinamųjų atsakomybės nėra pagrindo.

Dėl kitų klausimų

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamųjų valstybės naudai 310 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo advokato Aleksandro Palamarčuko dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamųjų valstybės naudai lygiomis dalimis priteisiant šias išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos (1 t., b. l. 111-113, 2 t., b. l. 23-25).

Du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, prisegti vokuose prie bylos antro tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojant A. P. bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojant A. P. bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą su šiais įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą su šiais įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. ir A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš dalies patenkinti civilinį ieškinį. Priteisti iš A. P. S. A. naudai 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo. Solidariai iš A. P. ir A. R. J. A. naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. P. ir A. R. valstybės naudai išieškoti lygiomis dalimis po 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus vokuose prie bylos antro tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.