Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 673,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 12 procentų), 393,71 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. balandžio 18 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos ir tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos už negrąžinto kredito dalies priteisimo

5. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui 5 000 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, t. y. iki 2027 m. balandžio 18 d., už bendrą kredito kainą, kurią sudaro 1673,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (12 procentų metinė palūkanų norma) ir 393,71 Eur tarpininkavimo mokestis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas kredito sutarties sąlygų nevykdė, suteikto kredito negrąžino. Atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, 2023 m. birželio 21 d. pranešimu nuo 2023 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartis vienašališkai nutraukta.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

7. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui.

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimi jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą iš atsakovo, kilusią iš vartojimo kredito sutarties.

10. Nagrinėjamu atveju su atsakovu sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad analogiška atsakovo sutartinė prievolė yra nustatyta ir Sutarties sąlygose.

11. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas vartojimo kredito sutarties sąlygų nevykdė, suteikto kredito negrąžino, t. y. nemokėjo įmokų pagal Sutartį, atsakovo negrąžinto kredito suma pagal Sutartį sudaro 3 163,22 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, ieškinį pripažino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžinto kredito dalį tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteisiant 3 163,22 Eur skola už negrąžintą kreditą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, Sutarties specialiosios sąlygos).

Dėl negautų pajamų priteisimo

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 11 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 18 d.).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

14. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

16. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 12 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 12 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 18 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021, 50 pastraipa, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-852/2022, 20 pastraipa, 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

Dėl procesinių palūkanų

18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 720,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, teismas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 84 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovės turtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 484 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

21. Valstybė šioje byloje patyrė 13,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį iš esmės tenkinus, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 163,22 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir 22 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 12 (dvylikos) procentų negautų pajamų (557,19 Eur), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 720,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,40 Eur (trylikos eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.