Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-24 · Administracinė byla Nr. eI3-3603-609/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-24
Bylos Nr.
eI3-3603-609/2024
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02616-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3603-609/2024Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02616-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje".

Skunde nurodo, kad 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT (duomenys neskelbtini) Komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje" skundą atsisakyta priimti nagrinėti Komisijoje kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nepagrįstai reikalauja atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nes jame esantys poilsio nameliai nėra neteisėtai pastatyti statiniai, o yra pastatyti 1965 metais iki 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nudarymo. Ši nuomos sutartis buvo sudaryta būtent šių namelių eksploatavimui. Žemės sklype esantys poilsio nameliai yra registruoti nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjas mano, jog reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypą yra nepagrįstas, todėl prašo Nacionalinės žemės NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas, savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teigia, kad būdama valstybinės žemės patikėtine, vykdydama privalomas funkcijas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas kompetencijas, NŽT, atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ kreipėsi į pareiškėją dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje", kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 12 d. pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje" skundą atsisakyta priimti nagrinėti Komisijoje kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Pažymėtina tai, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal teisės akto turinį, nustatomą pagal teisės aktui būdingus požymius.

Žemės nuomos (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos) santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 - 6.566 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypą kildinamas iš 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 13 punkte nurodyta, jog pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamoje naudoti būklėje.

Nagrinėjamu atveju vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas, atsakovė veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises. Tarp atsakovės ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Kadangi Komisijos kompetencijai nėra priskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas, Komisija pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai, todėl Komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje" laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė