Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė aiškina, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 1 179,13 Eur atsakovės skola ieškovei; taip pat ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 32,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

7. Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 20 d. 15.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. gruodžio 13 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.

8. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2023 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad į atsakovę dėl karšto vandens skaitiklio pakeitimo buvo kreiptasi dar 2014 m. balandžio 9 d. (vėliau pakartotinai 2014 m. balandžio 17 d.), tačiau atsakovė iki šiol tokios galimybės nesudarė, todėl jai nuo 2014 m. balandžio 29 d. pradėtas taikyti karšto vandens sunaudojimo normatyvas. Pažymi, kad atsakovė apie taikomą normatyvą ir būtinybę pakeisti skaitiklį informuota ir kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl atsakovės skolų už ankstesnius laikotarpius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta iš dalies, t. y. sutinka su skola už jai priklausančio buto šildymą, todėl dėl šios ieškinio reikalavimų dalies surašomi sutrumpinti motyvai.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė/tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, minėtas butas nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei S. K. pagal 1992 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

13. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Aplinkybės, kad ieškovė tiekia į atsakovės butą šilumos energiją, atsakovė neginčija. Tokiu atveju atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovė už šilumos energiją ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., todėl susidarė 1 179,13 Eur skola. Atsakovė nesutinka sumokėti įsiskolinimo dalies už ginčo butui skolos susidarymo laikotarpiu tiektą karštą vandenį. Savo nesutikimą atsakovė grindžia argumentu, kad jos bute esantis karšto vandens sunaudojimo skaitiklis/ventilis yra sugedęs.

15. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1–2 dalimis, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 priedo (Karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos) 15–17 punktais, karšto vandens vartotojas moka už faktiškai suvartotą karštą vandenį ir suteiktas paslaugas. Karšto vandens kainos karšto vandens vartotojams skelbiamos viešai (15 punktas); sudarant Sutartį karšto vandens vartotojas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens pirkimo–pardavimo vietas ir (ar) tiekimo–vartojimo ribas, atsižvelgdamas į įrengiamus karšto vandens skaitiklius (16 punktas); suvartoto karšto vandens kiekiai Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka nustatomi pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, o kada Taisyklėse nustatyta tvarka negalima naudotis karšto vandens skaitiklių rodmenimis – skaičiavimo būdu. Karšto vandens kiekio matavimo vienetas yra kubinis metras (m³). Maksimalūs šilumos kiekiai cirkuliacijai nustatomi pagal galiojančius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus (17 punktas).

18. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3-138 „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-26 „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ patvirtintos Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos (toliau – Metodika) 1 punktą, Metodika taikoma, kai butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įsileisti šilumos tiekėjo, karšto vandens tiekėjo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas bei pagal Taisykles įforminus savininkų atsisakymą. Pagal Metodikos 2 punktą, pagal Metodiką nustatomas butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos tiekėjo, karšto vandens tiekėjo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atstovus, priskiriamas apmokėti šilumos kiekis šildymui ir (ar) karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir (ar) karšto vandens kiekis.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausančiame bute nėra tinkamai veikiančio karšto vandens sunaudojimo skaitiklio. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota aplinkybė, jog karšto vandens skaitiklis atsakovės bute nėra įrengtas dėl atsakovės atsisakymo įrengti tokį skaitiklį jai priklausančiame bute. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2358-1094/2023, konstatavo, kad „teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad nuo 2014 m. neveikia jos bute esantis skaitiklis, kurio nesutinkanti pakeisti“. Be to, analogiška aplinkybė nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2998-592/2020, kurioje teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo.

20. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad atsakovė nedavė sutikimo, jog ginčo bute būtų įrengtas karšto vandens skaitiklis, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai taiko Metodikoje nurodytus normatyvus atsakovei sunaudotam karštam vandeniui apskaičiuoti, o atsakovės argumentai dėl ieškovės paskaičiuoto įsiskolinimo už karštą vandenį nepagrįstumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

21. Pažymėtina, kad karšto vandens skaitiklio atsakovė neįrengia jau beveik 10 metų (nuo 2014 m.); įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš jos yra priteistos skolos, susidariusios skirtingais laikotarpiais, tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškovės taikoma skaičiavimo metodika, ir toliau nesiima aktyvių veiksmų, kad karšto vandens kiekis jai būtų skaičiuojamas pagal faktinį sunaudojimą. Esant šios aplinkybėms, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atsakovės siūlomam 2–3 mėnesių terminui. Taip pat pažymėtina, kad teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pasiekti joms priimtiną susitarimą ir bylą užbaigti taikiai, tačiau iki rašytinio posėdžio dienos šalys į šį siūlymą nesureagavo.

22. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 179,13 Eur skola už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

23. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 32,24 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 32,24 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 211,37 (1 179,13 + 32,24) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinas 27 Eur žyminis mokestis ir 3,94 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 30,94 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Byloje iš viso patirta 15,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 1 179,13 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 13 ct) skolos, 32,24 Eur (trisdešimt du eurus 24 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 211,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,94 Eur (trisdešimt eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,28 Eur (penkiolika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.