- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-56-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-0040-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo augalinės kilmės medžiagos - arbatžolės, į kurią pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - 5- fluoro-ADB. Arbatžolių su 5- fluoro-ADB masė yra 0,2606 g, joje yra 0,0004 g gryno 5- fluoro-ADB. Šias medžiagas neteisėtai laikė iki kol 2019 m. vasario 12 d., apie 21.30 val., vakarinio patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje, pareigūnų akivaizdoje bandydamas nuslėpti, kad turi minėtas medžiagas, išmetė jas į šalia buvusią šiukšlių dėžę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų D. M. dalyvavimą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Nesant neginčytinų įrodymų dėl to, kad kaltinamasis disponavo ir galėjo išmesti būtent pareigūnų šiukšlių dėžėje rastą paketėlį, o ne bet kurį kitą joje buvusį daiktą, taip pat duomenų apie tokių medžiagų vartojimą, byloje surinkti įrodymai, yra pakankami tik prielaidai, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padaryti galėjo D. M., tačiau jo kaltę pagrindžiančių neabejotinų įrodymų nesurinkta. Nagrinėjamoje byloje neginčijamų įrodymų, kad D. M. padarė jam inkriminuotą veiką, nebuvo surinkta, o pašalinti esančias abejones objektyviai nebuvo galimybių, nes nebuvo surinkta kitų kaltės įrodymų. Byloje esantys duomenys nepaneigia kaltinamojo versijos ir jo nurodytų įvykio aplinkybių.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo 2019 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi šią bausmę visiškai pridėti prie 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo paskirtos ir neatliktos bausmės 3 metų ir 13 dienų ir paskirti subendrintą bausmę 3 metus 1 mėnesį 13 dienų.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nuosprendžio motyvai yra pagrįsti bendraisiais baudžiamosios teisės principais, tačiau ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais duomenimis. Šių duomenų vertinimas pagal BPK XXI skyriuje įtvirtintas nuostatas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai.
3.2. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu liudytojai R. K. ir E. M. patvirtino, kad patalpoje, kurioje atliko kratą, dūmų kvapo neužuodė. Nuteistieji, atėjus pareigūnams, nerūkė. Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad tualete, į kurį D. M. neva įmetė cigaretę, nuorūkų nebuvo, be to D. M. nurodyta priežastis, kad jis neva skubiai išmetė nuorūką į tualetą, nes nenorėjo gauti nuobaudos už rūkymą neleistinoje vietoje yra niekuo nepagrįstas, nes už nuorūkų ar cigarečių turėjimą pataisos namuose nuobaudos neskiriamos.
3.3. Prokuroras nurodo, kad liudytojų R. K., E. M. ir J. P. parodymai iš esmės paneigia faktą, kad D. M. rūkė cigaretę (suktinį), todėl ir negalėjo turėti nuorūkos. Liudytojo M. J. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir pagrindžiantys kaltinamojo D. M. gynybinę versiją, nes jie nėra nuoseklūs, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. J. nurodė skirtingas aplinkybes, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu.
3.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pareigūnų R. K. ir E. M. parodymai yra prieštaringi, jų nurodomos įvykio aplinkybės nesutampa. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog matė, kaip D. M., atliekamos kratos metu, gavęs jo nurodymą ištraukti rankas iš kelnių kišenių, dešinės rankos mostu išmetė paketėlį, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, su augalinės kilmės medžiaga - arbatžole, į kurią pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - 5 - fluoro-ADB. Liudytojas R. K. patvirtino, kad tualete nebuvo cigarečių nuorūkų, kaip teigė kaltinamasis D. M.. Liudytoju apklaustas pareigūnas E. M. taip pat patvirtino, kad R. K. kratos metu stovėjo šalia D. M. ir galėjo viską aiškiai matyti.
3.5. Apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tiek kaltinamojo, tiek liudytojų - nuteistųjų - prieštaringais parodymais, kurie yra paneigti kitais baudžiamojoje byloje esamais įrodymais, bei bendraisiais teisės principais. Manytina, kad teismas kitų reikšmingų įrodymų nevertino arba įvertino neišsamiai ir šališkai. Teismo nuosprendyje abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tuomet, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Šiuo atveju surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo D. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Išteisintojo D. M. gynėjas advokatas Džigintas Žebelis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis dėl D. M. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7. D. M. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinės medžiagos ir ją neteisėtai laikė iki kol surado pataisos įstaigos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. M., nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų jo dalyvavimą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Teismas pažymėjo, kad kaltinimas byloje iš esmės grindžiamas liudytojų pareigūnų R. K. ir E. M. parodymais, tačiau jų parodymai apie įvykio aplinkybes nesutampa, yra prieštaringi, tarp liudytojų parodymų yra esminių neatitikimų, dėl ko jie negali būti laikomi patikimais ir pakankamais D. M. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo versija nėra paneigta, nes jokių objektyvių duomenų, paneigiančių jo versiją, kurios jis laikosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kad jis, pareigūnams atėjus daryti kratos, į tualetą išmetė nuorūką, o ne kaltinime nurodytą paketėlį su psichotropine medžiaga į šiukšliadėžę, byloje nėra.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nebejotinai nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 21.30 val., vakarinio patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patapos tualeto patalpos šiukšlių dėžėje buvo rastas ir paimtas popierinis paketėlis, kuriame specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktoje augalinėje medžiagoje yra pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - 5-fluoro-ADB, tai yra tirti pateiktoje juodai rudos spalvos augalinėje medžiagoje, kurios masė - 0,2606 g, yra 0,0004 g gryno 5-fluoro-ADB. Tačiau šios nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad minėtas psichotropines medžiagas įgijo ir jomis disponavo būtent D. M..
Žemesnės instancijos teismas
8.1. D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. vasario 12 d. su kambariokais M. J., A. P. ir J. P. nuėjo parūkyti į (duomenys neskelbtini) tualetą. Jie rūkė paprastas cigaretes, tabakas nebuvo sumaišytas su psichotropinėmis medžiagomis. Kai jis stovėjo prieš klozetą, prie pat tualeto durų, į kambarį įėjo pataisos įstaigos pareigūnai. Jiems įėjus, jis iš karto išmetė nuorūką į tualetą. Nuorūką jis skubėjo išmesti tam, kad jam nesurašytų tarnybinio pranešimo, nes rūkymas toje vietoje yra neleidžiamas. Pareigūnams pasirodė, kad jis kažką numetė į šiukšliadėžę. Tiesiai iš tualeto juos nusivedė daryti narkotikų vartojimo patikrinimo testo, bet jis buvo neigiamas. Pareigūnai iš šiukšliadėžės ištraukė narkotinę medžiagą. Jis pats nematė, ką jie ištraukė iš šiukšliadėžės, nes tuo metu buvo išvestas į koridorių, jam buvo atliekama krata. Vienas pareigūnas stovėjo prie durų, o kitas stovėjo prie nuteistųjų. Pareigūnai pirma atliko asmens kratas, paskui tikrino patalpas. Jis buvo tikrinamas antras, nei pas jį, nei pas kitus nuteistuosius nieko nerado. Patalpoje buvo tik A. P., kuris stebėjo patalpos kratą. Po patalpų kratos pareigūnas rado popieriuką, jį išlankstė ir pasikvietė jį iš koridoriaus, paklausė, kas čia. Jis atsakė, kad nežino. Ten buvo juodoji arbata popieriuje, ar joje buvo kokių nors priemaišų, nežino. Rasta medžiaga yra ne jo, kaip ji atsidūrė šiukšliadėžėje, nežino. Į tą bloką per dieną ateina daug žmonių pabendrauti, parūkyti. Pareigūnai kitų nuteistųjų neklausė, ar medžiaga jų, klausė tik jo.
8.2. Kaltinimas D. M. šioje baudžiamojoje byloje iš esmės buvo grindžiamas pataisos įstaigos darbuotojų R. K. ir E. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, todėl sprendė, jog kaltinamojo versija, kad jis į klozetą išmetė nuorūką, nebuvo paneigta. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų R. K. ir E. M. parodymus, su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių parodymų vertinimo, sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Liudytojas E. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis su kolega R. K. ėjo daryti kratos. Kolega ėjo pirmas, jis kolegai atidarė duris ir durų neuždarė, nes jos yra su automatine spyna. Kolega nuteistiesiems pasakė, kad bus vykdoma planinė krata, paklausė, ką kaltinamasis D. M. išmetė. Patalpoje buvo visi jos gyventojai – D. M., M. J., A. P. ir dar vienas asmuo. Įėjus į patalpą kairėje pusėje yra tualetas. Durys į patalpą atsidaro į koridoriaus pusę, tualeto durys atsidaro į išorę. Pareigūno R. K. pranešimas nuteistiesiems gal buvo netikėtas. Jie pažvelgė, kas atėjo, D. M. padarė judesį atgal ir dingo už tualeto durų. Jis neturėjo galimybės matyti, ką jis ten darė. Pareigūnai negalėjo pamatyti, ką jie veikė. Nuteistieji visi buvo ties tualeto kampu, nestovėjo aplink stalą. Patalpoje nesijautė, kad būtų prirūkyta. Rūkyti yra draudžiama. Buvo atlikta asmens krata. Kratų metu nieko draudžiamo nebuvo rasta. Jis patalpos kratos neatliko, stovėjo prie durų. Buvo rastas tik šiukšliadėžėje buvęs paketėlis. Užėjus į patalpą pareigūnas R. K. pastebėjo, kad kažkas buvo išmesta, todėl jie ir teigia, kad tas daiktas yra D. M.. Kaltinamasis D. M. neprisipažino, kad daiktas jo. D. M. viską neigė, sakė, kad nežino, kas čia yra. Jis pats D. M. nematė, nes jis buvo už kampo. R. K. buvo priekyje jo. R. K. galimai galėjo viską aiškiai matyti. Kai R. K. užėjo į patalpą, visi nuteistieji buvo kairėje pusėje. Kad kažką rado, pamatė, kai paketėlį įnešė iš tualeto ir padėjo ant stalo. Jis pats šiukšlių dėžės neapžiūrėjo. R. K. pamatė, kad D. M. kažką išmetė, o kiti paprasčiausiai stovėjo. Iš to buvo nuspręsta, kad jo paketėlis buvo išmestas (1 t., b. l. 166).
8.4. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad apie 21.30 val., po vakarinio patikrinimo reikėjo atlikti planinę kratą. Jis nuėjo į nuteistųjų kamerą ir pasakė, kad bus atliekama planinė krata, dalinės asmenų kratos ir nuteistiesiems davė nurodymą išeiti iš kameros, o vienam pasilikti. D. M. rankas laikė kišenėje. Jis pasakė jam ištraukti rankas, po ko D. M. dešinės rankos mostu išmetė baltą paketėlį su juodais užrašais į tualeto patalpoje esančią šiukšliadėžę. Lyg ant popierėlio buvo juodų raidžių. Jis atliko nuteistiesiems dalines asmens kratas. Po to nuėjo apžiūrėti, kas išmesta į šiukšlių dėžę. Joje rado baltos spalvos paketėlį su juodais užrašais. Ten buvo iš kryžiažodžių knygelės lapo padarytas lankstinukas. Atsukęs tą lankstinuką pamatė, kad jame yra tamsiai rudos spalvos biri medžiaga. Įtarė, kad tai gali būti psichiką veikianti medžiaga, todėl apie tai informavo budintį direktoriaus padėjėją ir kriminalinę žvalgybą. Atėjus pas nuteistuosius patalpos durys buvo uždarytos. Atidarius duris, buvo 3-4 nuteistieji – D. M., M. J., vienas neaukštas nuteistasis, kurio pavardės nežino. Nuteistieji stovėjo aplink stalą sustoję ratuku. Jų kamera yra lyg keturvietė, ten yra atskira tualeto patalpa su durimis. Jis nežino, ką jie sustoję veikė. Tuo momentu nei vienas nerūkė. Šioje patalpoje turėtų būti draudžiama rūkyti, bet nuteistieji parūko. Tuo metu nesijautė, kad būtų prirūkyta. Nebuvo taip, kad tik atėjus kažkas buvo išmesta. Jis atėjęs pasakė, kad jie bus patikrinti. D. M. jam pasirodė sutrikęs. Kratą pirmiausia atliko ne jam, jis buvo tikrintas gal trečias. D. M. stovėjo sukišęs rankas į kišenes ir laukė. Jis davė nurodymą D. M. ištraukti rankas ir jis numetė paketėlį. Metimo judesys buvo švelnus. Tarp jo ir D. M. buvo mažas atstumas – iki 2 metrų. Spėjo pamatyti, kad buvo išmestas baltas popierius su kažkokiais juodais užrašais. Buvo gražiai sulankstyta. Iš karto nebuvo imtasi priemonių paieškoti, kas išmesta, nes pirma turi būti atliekama asmens krata ir įsitikinama, ar nuteistieji neturi daugiau medžiagų, o tik paskui atliekama patalpos krata. Medžiaga buvo rasta šiukšlių dėžėje. Šiukšliadėžė buvo iš jo pusės po kaire prie unitazo. Tualeto patalpos durys buvo atidarytos. Šiukšlių dėžėje buvo maisto likučių ir maisto pakuočių atliekų. Iš karto šiukšlių dėžė nebuvo fotografuota. Vėliau ją fotografavo kriminalinė žvalgyba. Kiek pamena, daugiau šiukšlių, panašių į rastą paketėlį, nebuvo. Metimo metu matė, kad daiktas yra šviesios spalvos. Šiukšlių dėžėje buvo pakelis nuo arbatos, celofanas, bet panašių daiktų į rastą paketėlį joje nebuvo. Pagal tvarką, tai galima leisti nuteistajam pasilikti patalpos kratos metu. Jis tą pačią dieną surašė kratos protokolą, tik gal padarė klaidą rašydamas protokolo datą. Protokole surašė, kas buvo rasta. Nuteistasis A. P. stebėjo, kaip buvo atliekama patalpų krata. Paklausus nuteistųjų, kuris iš jų pasiliks, A. P. pats pasisiūlė. D. M. sakė, kad paketėlis ne jo, kad jis nieko nemetė. Kai buvo atliekamas metimo veiksmas, jam pasirodė, kad paketėlis buvo išmestas D. M.. Daugiau šiukšliadėžėje nieko draudžiamo nebuvo rasta. Šiukšliadėžės turinys nebuvo užfiksuotas. Nepamena, ar šiukšliadėžėje buvo nuorūkų. Į budėtojų dalį jis nusivedė vieną D. M.. Jis buvo patikrintas narkotinių medžiagų vartojimo testu. Jei gerai pamena, unitaze nesimatė nuorūkų. Atliekant kratas rekomenduojama turėti vaizdo registratorius, tačiau jų neturėjo. Jam pačiam šiukšlių dėžė, kai buvo išmestas paketėlis, nesimatė. Unitaze nieko nesimatė ir ant grindų nieko nebuvo, todėl nusprendė, kad jis įkrito į šiukšlių dėžę. Kur tiksliai nukrito daiktas, jis nematė (1 t., b. l. 165–166).
8.5. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad liudytojas E. M. nematė D. M. atliktų veiksmų, liudytojo teigimu, jis tik girdėjo kolegą R. K. sakant ką išmetei. Kadangi R. K. matė D. M. atliktą metimo veiksmą, todėl buvo nuspręsta, kad šiukšlių dėžėje rastas paketėlis priklauso D. M.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik liudytojo R. K. parodymų nepakanka D. M. kaltei pagrįsti. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojas R. K. davė nuoseklius parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog liudytojo parodymai yra prieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino liudytojų duotus parodymus ir pagrįstai pažymėjo, kad tarp liudytojų E. M. ir R. K. parodymų yra tam tikrų prieštaravimų. Sugretinus liudytojų duotus parodymus matyti, kad jie nesutampa dėl nuteistųjų buvimo vietos tuo metu, kai pareigūnai užėjo į jų gyvenamąją patalpą, R. K. nurodė, kad nuteistieji stovėjo aplink stalą, o liudytojas E. M. parodė, kad nuteistieji buvo ties tualeto patalpos kampu. Taip pat liudytojas R. K. apklausos pradžioje nurodė matęs, kaip D. M. baltos spalvos paketėlį su juodomis raidėmis metė į šiukšliadėžę, tačiau vėliau teigė matęs tik šviesų D. M. metamą daiktą ir negalėjo pasakyti, kur jis nukrito, nes nematė, tik padarė išvadą, kad jis buvo numestas į šiukšliadėžę, nes unitaze ir ant žemės jo nesimatė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kuri užfiksuota ir fotonuotraukomis, tačiau apžiūros metu neužfiksuotas šiukšlių dėžės turinys, nors iš byloje esančios foto nuotraukos matyti, kad joje buvo nemažas šiukšlių kiekis. Dėl to, negalima daryti kategoriškos išvadą, kad iš šiukšlių dėžės buvo išimtas būtent D. M. mestas daiktas.
8.6. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad R. K., E. M. ir J. P. parodymai paneigia aplinkybę, kad iki ateinant pareigūnams į nuteistųjų gyvenamąją patalpą, D. M. tualeto patalpoje rūkę cigaretę, nes bylos duomenimis jis cigarečių neturėjo. Dvi cigaretes turėjo tik J. P., tačiau iki kratos atlikimo jų rūkyti nepradėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistųjų J. P. ir M. J., kurie buvo apklausti liudytojais, parodymus dėl rūkymo, negalima neatsižvelgti į tai, kad už rūkymą gyvenamosios patalpos tualete nuteistiesiems numatyta atsakomybė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai J. P. ir M. J. parodė, jog nematė, kad D. M. ką nors išmestų atėjus pareigūnams. Nei pas vieną draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Byloje esantis 2019 m. vasario 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laiko asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, patvirtina, kad D. M. nevartojo psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 18). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik liudytojo R. K. parodymai, kad jis matė kaip D. M. atliko metimo veiksmą, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, negali būti laikomi įrodymais, neabejotinai pagrindžiančiais išteistojo kaltę. Pareigūnas R. K. tiksliai nematė kokį daiktą išmetė D. M. ir kur tas daiktas nukrito. Kolegijos nuomone, jokių kitų duomenų, kurie galėtų tiesiogiai susieti išteisintąjį su psichotropine medžiaga byloje nėra surinkta ir tuo pagrindu liko nepaneigta išteisintojo D. M. nurodyta aplinkybė dėl nuorūkos išmetimo.
Motyvuojamoji dalis
8.7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginių D. M. kaltės įrodymų, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad jo kaltė įrodyta. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Ne visais atvejais nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-627/2010).
8.8. Nuteisimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo sąlyga yra įgijimo ir laikymo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Iš išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nenustatė esminių psichotropinės medžiagos įgijimą bei laikymą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kur, iš kokio šaltinio, kokiu būdu buvo įgytos psichotropinės medžiagos. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent D. M., atėjus pataisos įstaigos pareigūnams atlikti kratos, į šiukšlių dėžę esančią tualeto patalpoje išmetė paketėlį, kuriame buvo ir psichotropinės medžiagos. Juolab, kad bylos duomenimis į minėtą tualeto patalpa užeidavo ir kiti nuteistieji. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ant popierinio paketėlio gauti mišrūs daugiau dviejų asmenų DNR profiliai, tačiau jie nėra tinkami tolimesniam asmenų identifikavimui (1 t., b. l. 53). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta informatyvių ir patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog D. M. įgijo bei laikė psichotropines medžiagas.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti prokuroras, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė D. M. tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir pagrįstai visas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai bei jį išteisino, nustačius, jog neįrodyta, kad D. M. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.