Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2A-164-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2A-164-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02252-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „BnP Finance“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-164-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02252-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.6.4.; 2.6.29.2. 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2856-772/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Tarp atsakovo D. M. ir pradinio kreditorės UAB „Finverta“ 2009 m. lapkričio 14 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 13239, kuria atsakovui 28 dienų terminui buvo suteiktas 115,67 Eur kreditas. Atsakovas iki 2009 m. gruodžio 23 d. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį, tačiau sutartu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės AB „BnP Finance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tame tarpe ir D. M. skolą.

Šalies argumentai

Ieškovė AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 115,67 Eur negrąžinto kredito, 32,44 Eur kredito mokesčio, 266,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. M. 115,67 Eur negrąžintos paskolos, 32,44 Eur kredito mokestį, 13,33 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (161, 44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog atsakovas vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį, tačiau nesant byloje duomenų apie atsakovo įvykdytą prievolę ieškovei, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 115,67 Eur negrąžinto kredito ir 32,44 Eur kredito mokesčio yra pagrįstas.

Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 266,60 Eur delspinigius laikytini akivaizdžiai lupikiškais ir neprotingo dydžio, prieštaraujančiais CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Pažymėjo, jog nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentai pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Teismas laikėsi pozicijos, kad nors šis įstatymas sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma orientacine, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Teismas, spręsdamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dydį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovė AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių bei dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą šiose dalyse išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo D. M. 266,60 Eur delspinigių ieškovės naudai; 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei 15,00 Eur žyminio mokesčio. Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, kadangi 41 straipsnyje nurodyta, kad minėto įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja. Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2009 m. lapkričio 14 d., todėl ginčo teisiniams santykiams taikydamas negaliojusias VKĮ normas pažeidžia tiek lex retro non agit principą, tiek sutarties laisvės principą.

Atsakovas Vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą 115,67 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį, netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus sutiko mokėti delspinigius. Pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.

Pirmosios instancijos teismui be pagrįsto pagrindo netenkinus dalies materialinio reikalavimo, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti taip pat pakeista, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažinti delspinigiai, atsiradę netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad prašė priteisti iš atsakovės 266,60 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę: (pradelsta sumokėti suma x delspinigiai per vieną dieną) x pradelstų dienų skaičius = ((32,44 Eur + 115,67 Eur) x 1 %) x 180 dienų). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkama įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ir atsakovas 2009 m. lapkričio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 13239, kuria atsakovui 28 dienų terminui buvo suteiktas 115,67 Eur kreditas. Sutartimi atsakovas iki 2009 m. gruodžio 23 d. įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą bei sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį. Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą suėjus terminui, privalo apmokėti kreditoriui 2 proceuntų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas pateiktame ieškinyje sutartimi nustatytą delspinigių dydį yra sumažinęs iki 1 procento ir prašo priteisti 266,60 Eur delspinigių.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 5 punkte nurodytas aplinkybes, ir į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovo įsiskolinimo dydį, todėl juos sumažino iki 13,33 Eur. Apeliantė skunde nurodė, kad ji savo iniciatyva ieškiniu prašomą priteisti delspinigių dydį jau yra sumažinusi nuo 2 procentų (sutartinių) iki 1 procentų, nesutinka, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo, bei su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas priteisti delspinigių dydis yra lupikiškas ar neprotingo dydžio.

Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta.

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė netesybas sumažindamas jas nuo 226,60 Eur iki 13,33 Eur, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl skolininkas laikytinas vartotoju, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, be to, vertindamas ir įstatymo leidėjo valią sureguliuoti kreditoriaus teisę į nuostolius, skolininkui tinkamai nevykdant sutartinę prievolę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek sutartyje nustatytas 2 procentų dydžio, tiek kreditorės prašomas priteisti 1 procentų delspinigių dydis nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos tik už 180 dienų, viršija pačią skolą daugiau nei du kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį trumpą terminą, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, įsigaliojusių nuo 2011 m. balandžio 1 d. taikymo, sutiktina su apeliante, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (41 straipsnis), tačiau nagrinėjamu ginčo atveju pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti delspinigių, Vartojimo kredito įstatymo nuostatų pagrindu nemažino, nes ši materialinės teisės norma priimta vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismui priimant sprendimą ir vadovaujantis visuma aplinkybių bei bendraisiais teisės principais mažinant delspinigius, buvo pagrįstai atsižvelgta ir į įstatymo leidėjo valią reguliuoti kreditoriaus teisę į nuostolių dydį.

Apibendrinant konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo motyvuose kaip vieną iš kriterijų mažinant sutartines netesybas (šiuo atveju delspinigius) nurodant procentinį dydį nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas taikė negaliojančias teisės normas, kadangi delspinigių dydis sumažintas remiantis kitais įstatyminiais pagrindais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas, bei kasacinio teismo praktika.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti dalį skundžiamo teismo sprendimo, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas už akių skundžiamoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje dėl priteistų delspinigių dydžio yra paliktinas nepakeistas, t. y. ieškovės materialinis reikalavimas nėra patenkintas visa apimtimi, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme taip pat paliktina nepakeista (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo padidinti teismo sprendimu priteistą netesybų (delspinigių) dydį, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme ieškovei taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,13 Eur sumą, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Iš ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, valstybės naudai priteisti 5,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas