- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-2180-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01134-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
- Atsakovas
- J. B., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-805/2015 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams J. B., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. G. ieškinyje, kurį vėliau patikslino prašė:
- pripažinti gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, ūkinius pastatus, kitus statinius bei 0,4539 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) jos ir sutuoktinio J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažįstant ½ statinių ieškovei;
- pripažinti negaliojančiu 2014-08-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą ieškovei D. G. P. rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiradus palikimui po J. G. mirties dalyje, kurioje ji paveldėjo ¼ gyvenamojo namo, lauko virtuvės, 9 ūkinių pastatų, šulinio bei 0,4539 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. B. išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą;
- pripažinti negaliojančiu 2014-09-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą J. J. J. B. P. rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiradus palikimui po J. G. mirties, dalyje, kurioje ji paveldėjo ¾ gyvenamojo namo, kitų statinių bei 0,4539 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. B. išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą; - priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė su J. G. ginčo sodyboje apsigyveno prieš metus iki įregistruojant santuoką, santuokoje pragyveno daugiau nei 15 metų, ginčo turtą pagerino savo lėšomis, gautomis iš darbinės veiklos, taip pat asmeniniu darbu. Nurodo, kad turto pagerinimo faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad nekilnojamojo turto vertė išaugusi iki 41000 litų. Ieškovės motina, gyvendama iki šiol ginčo objektuose, prisidėjo savo darbu, pensiją atiduodama G. šeimai, turėjo sukaupusi lėšų. Ieškovė 10000 Lt gavo iš savo motinos sesers B. V.. 2005 metais gavo 18000 Lt už parduotus savo namus. Šiuos pinigus sudėjo į būsto, kuriame su sutuoktiniu gyveno, pagerinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas tiek pirminio, tiek ir išvestinio reikalavimų dalyse. Su patikslintu ieškiniu atsakovė taip pat nesutinka pirminiame atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovė Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakove ji patraukta nepagrįstai, turėtų būti šioje byloje trečiuoju asmeniu, nesutinka su tokia procesine padėtimi.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė „AIG Europe Limited“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ją pašalinti iš civilinės bylos nagrinėjimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovė „A. G. Corporate & Speciality AG“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino buvus bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir D. G. nuosavybe: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4536 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2014-08-25 Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B. ieškovei D. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradus palikimui po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje ji paveldėjo ¼ ginčo nekilnojamojo turto ir paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2014-09-04 Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B. atsakovei J. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradus palikimui po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje ji paveldėjo ¾ ginčo nekilnojamojo turto. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė.
Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarę V. B. išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus paliko nenagrinėtu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš J. B. D. G. bylinėjimosi išlaidas - 145 eurus žyminio mokesčio ir 173,77 eurų už ieškovės sąskaitą atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą, iš viso - 318,77 eurus bei valstybei - 28 Eur pašto išlaidų.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovė asmeninėmis, iš motinos gautomis lėšomis, pajamomis iš darbinės veiklos bei nuosavu darbu ženkliai prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto, kuriame su J. G. gyveno, o J. G. mirus ir toliau pasiliko gyventi, pagerinimo.
Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinio vardu įgytas gyvenamasis namas bei kiti statiniai per ilgametį bendrą gyvenimą buvo atnaujinti ir suremontuoti, pastatytas naujas klojimas, žemės sklypas pastoviai dirbamas, sodinamas daržovėmis, pjaunama žolė, sodinamos gėlės, vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, iškastas tvenkinys, tvarkomas dirvožemis, gerinama žemėnauda, tvarkomas miškas, kaip sudedamoji žemės sklypo dalis. Teismo vertinimu, atsakovės J. B. neįrodė, jos nurodytų aplinkybių, kad jos tėvo J. G. motinos O. B. lėšomis buvo prisidėta prie ginčo turto pagerinimo. Teismas liudytojos D. K. parodymus dėl O. B. likusio jos sutuoktinio turto laikė nepatikimais ir neturinčiais esminės įrodomosios reikšmės šiai bylai. Teismas UAB „ideArt“ Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, laikė oficialiais įrodymais, sprendė, jog rekonstrukcijos būdu pagerėjus statinių fizinei būklei, natūraliai pakilo ir žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, vidutinė rinkos vertė. Šie duomenys teismui davė pagrindą nekilnojamąjį turtą - buvusį asmenine J. G. nuosavybe, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį. Likusioje dalyje teismas ieškinio reikalavimą atmetė dėl netiksliai nurodyto per didelio ginčo žemės sklypo ploto bei dėl to, kad ginčo turtą pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turto dalys nenustatomos (CK 4.73 straipsnis).
Nesant mirusiojo testamento, po ieškovės sutuoktinio mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Patenkinus pirmąjį reikalavimą, teismas kaip išvestinį iš pirminio ieškinio reikalavimo tenkino reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą dalyje panaikinimo, nes pasikeitus nuosavybei keisis paveldimo turto apimtys.
Teismas ieškinį dalyje dėl įpareigojimo išduoti notarę V. B. naujus paveldėjimo teisės liudijimus paliko nenagrinėtu, nes ši pareiga notarei kyla ne ginčo teisenos tvarka įsiteisėjus teismo sprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, vien tik remdamasis liudytojų iš ieškovės pusės parodymais. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Netinkamai vertindamas bylos įrodymus, teismas padarė neteisingas, priešingas surinktiems įrodymams išvadas dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Pagal nustatytas aplinkybes neteisingai taikė CK 3.88 straipsnį dėl bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Neobjektyviai, netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Nesistemiškai įvertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir todėl teismo sprendime padarė išvadas, prieštaraujančias jiems.
2. J. G. iki santuokos su ieškove, buvo sudaręs santuoką su atsakovės motina E. G.. Jie išsituokė bei pradėjo gyventi skyrium ne 1998-09-16 kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o tik nuo 1999-05-05, kuomet jis išsiėmė ištuokos liudijimą. Tą pačią dieną jis, asmeninės nuosavybės teise už savo motinos O. B. pinigus nusipirko ginčo nekilnojamąjį turtą. Iki pat šio turto įsigijimo dienos priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, J. G. gyveno kartu su E. G. (duomenys neskelbtini).
3. Aplinkybė, kad po ginčo turto įsigijimo ieškovė susituokė su J. G., nepreziumuoja turto paskelbimo bendrąją jungtine nuosavybe. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti asmuo, kuris mano, jog jo teisės yra pažeidžiamos, šiuo atveju ieškovė. (CPK 178 str.). Tačiau ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo tik kelių liudytojų, kurie jai yra artimi giminaičiai ar seni bei geri draugai, pagalba. Todėl teismas faktiškai rėmėsi būtent vien tik šių liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į šių ieškovės liudytojų suinteresuotumą, atsižvelgiant į jų giminystės bei draugystės ryšį su ieškove, suteikdamas jiems didesne įrodomąją reikšmę nei atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, jos ir kitų liudytojų paaiškinimams. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų apie tai, kaip ginčo statiniai buvo prižiūrimi ir tvarkomi po ieškovės santuokos su J. G.. Prie oficialiųjų rašytinių įrodymų priskiriami notarų patvirtinti dokumentai ir viešojo registro duomenys. Notaro patvirtintos turto perleidimo sutartys, jo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, valstybės ar savivaldybės institucijų ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra prima facie, t. y. didesnę galią turintys, įrodymai, todėl negali būti paneigti liudytojų parodymais. Ieškovė, siekdama paneigti pirmiau nurodytas prezumpcijas, privalėjo pateikti leistinus įrodymus, patvirtinančius, kad buvo šalių susitarimas ginčo statinius įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad ieškovė savo turtu, lėšomis, darbu, neturtiniu įnašu prisidėjo įsigyjant ginčo turtą ar, kad šiuo turtu naudojosi kaip savo, rūpinosi juo ir jį išlaikė, kas atitiktų kasacinio teismo praktiką.
4. Nekilnojamąjį turtą J. G. įgijo už iš savo motinos O. B. jam padovanotus pinigus. Po O. B. mirties, visą jos turtą bei turėtas pinigines lėšas bankuose paveldėjo J. G.. Aplinkybes, kad J. G. buvo savo motinos O. B. turto įpėdinis patvirtina šioje byloje esantis 2000-03-06 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas taip pat 2001-04-03 papildomas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, išduotas 2000-03-03 registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-09-03 papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2000-03-06. Todėl visiškai nepagrįsta ir nelogiška teismo išvada, kad 1998-10-30, 1999-05-05 terminuotų indėlių sutartys nepatvirtina aplinkybių, kad jose palikėjos O. B. mirties dienai buvo likusi konkreti pinigų suma ir, kad tokias sumas paveldėjo po O. B. mirties J. G. ir, kad tokie pinigai buvo panaudoti šio turto rekonstrukcijai. Tačiau, teismas savo sprendime pasisako tik apie terminuotų indėlių sutartis, tačiau nutyli tą faktą, kad būtent dėl šių terminuotų indėlių J. G. notaras ir išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėtos piniginės lėšos buvo asmeninė J. G. nuosavybė ir už šias asmenines lėšas jis, gyvendamas su ieškove, per eilę metų atliko einamąjį įsigyto namo remontą. Todėl teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai savo sprendime nurodė, kad netrukus po santuokos jis tapo neįgalus, jo pajamos buvo tik iš neįgalumo pašalpos, dėl prastos sveikatos būklės darbu jis nedaug prisidėjo prie šio turto pagerinimo. Pažymėtina, kad iki išėjimo į pensiją J. G. dirbo (duomenys neskelbtini) statybų darbininku (staliumi), todėl būdamas pensijoje visus smulkius namo einamojo remonto darbus atliko pats.
5. Šis nekilnojamasis turtas negali būti pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šis turtas nebuvo pagerintas iš esmės santuokos metu nei iš bendrų sutuoktinių lėšų, nei iš asmeninių ieškovės lėšų. Turto priežiūra negali būti laikoma turto pagerinimu iš esmės. Pagal šių darbų apimtį bei pobūdį tai nėra esminis turto pagerinimas. Faktiškai tai, ką nurodė ieškovė, tai buvo seno prakiurusio stogo pakeitimo darbai ir namo fasado perkalimas apdailos lentelėmis, bei šalto vandens įvedimas į namą o visa kita yra tokiame stovyje, kokiame šis nekilnojamasis turtas buvo jo pirkimo metu. Atsakovė neginčija, kad šie darbai ieškovei gyvenant kartu J. G. buvo atlikti, tačiau kategoriškai neigia, jog tai buvo esminiai turto pagerinimai, kurių pasėkoje turtas neatpažįstamai pakito.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šis turtas buvo pagerintas iš esmės, nes 1999-06-17 (turto įsigijimo metu) nekilnojamojo turto registro pažymėjime ginčo turto (be žemės sklypo) vertė buvo 11216 Lt, o iš nekilnojamojo turto 2014-09-25 vertinimo ataskaitos matyti, kad šis gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu yra įvertintas 59000 Lt sumai. Teismas darydamas tokią išvadą remiasi dviem skirtingais turto vertę nustatančiais dokumentais bei visiškai neatsižvelgia į nekilnojamojo turto kainų pokyčius laiko atžvilgiu. Duomenys, kuriais teismas vadovavosi nėra objektyvūs. Nei išrašai iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, nei UAB „ideArt“ turto vertinimo atskaita negali būti įrodymais patvirtinančiais turto „pagerinimą iš esmės“. Turto vertintojas UAB „ideArt“ savo ataskaitoje nurodo, kad šios ataskaitos tikslas yra nustatyti geriausiai atspindinčią turto (pastatų ir žemės sklypo kaip turtinio vieneto) rinkos kainą, lyginamuoju ir išlaidų metodu. Akivaizdu, kad turto vertinimo ataskaita nėra ir negali būti tas įrodymas, kuris patvirtintų ir paskaičiuotų tam tikrus šio turto pagerinimo darbus. Juo labiau, kad šioje turto vertinimo ataskaitoje nė vienu žodžiu nėra užsiminta apie tuos pagerinimus, kuriuos savo ieškinyje mini ieškovė.
7. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo atsakovės pateiktasis didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytinais rodymais, t.y. Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asbesto turinčių gaminių keitimą; VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo duomenimis, kad laikotarpyje nuo 1999 m. liepos mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio duomenimis, nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruoti pakitimai, o kadastro ir registro duomenys atitinka (duomenys neskelbtini) archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir elektroniniame dokumentų archyve esančius duomenis; Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenys atitinka 1998-12-23 archyvinėje kadastro ir registrų dokumentų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir elektroniniame dokumentų archyve esančius duomenis, bei nurodoma, kad apie laikotarpyje nuo 1999-07-01 iki 2014-03-31 atliktą pastatų rekonstrukciją, pasikeitusias pastatų inventorines žinias (išskyrus adreso pakeitimą), naujai sudarytas kadastrinių matavimų bylas, įregistruotus juridinius faktus, minėto nekilnojamojo turto archyvinėse kadastro ir registro bylose bei elektroniniame dokumentų archyve duomenų nėra. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, kurie galėtų iš esmės šį statinį pagerinti, J. G. turėjo būti išduotas statybos leidimas, kurį jam tokiu atveju turėjo išduoti Prienų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, ko ieškovė teismui nepateikė.
8. Sutinkamai su LR CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Todėl Prienų rajono apylinkės teismas savo sprendime nepagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad J. G. nesikreipė į Prienų rajono savivaldybę dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, nepaneigia aplinkybių, kad šis turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai pat teismas teigdamas, kad tokiems namo remonto darbams jokie leidimai nereikalingai, prieštarauja imperatyvioms LR Statybos įstatymo 3 str. bei kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų (STR „Statybos leidimas“) nuostatoms, ne tiek namo kapitaliniam remontui, tiek rekonstrukcijai, jau nekalbant apie naujo ūkinio pastato pastatymą, yra būtini tokią statyba leidžiantys dokumentai bei jų projektinė dokumentacija.
9. Tiek ieškovė, tiek jos kviesti liudytojai, šioje byloje įrodinėjo tik dviejų ginčo nekilnojamojo turto objektų pagerinimą - buvo pagerintas tik gyvenamasis namas ir, kad buvo pastatytas naujas ūkinis, pastatas – kluonas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nei teismas savo sprendime nepatarė ir nieko nenurodė apie kokius nors kitų pastatų esminius pagerinimus nors juos taip pat pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę. Toks teismo sprendimas yra be motyvų ir tai yra besąlyginė vada jį panaikinti. Teismas remdamasis ieškovės liudytojo Ž. K. parodymais nustatė, kad šioje sodyboje prieš 6-7 metus buvo pastatyta nauja daržinė - kluonas pašarams laikyti. Tačiau šis statinys nėra registruotas nekilnojamojo turto registre ir teisinė registracija jam nėra atlikta. Iš esmės tai yra savavališka statyba ir šis pastatas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sąrašą ir teisiškai jis nebuvo nei ieškovės, nei atsakovės paveldėtas, nes jis nėra teisiškai registruotas. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, kaip kad nesiaiškino kiek šioje statyboje iš viso yra statinių, kas konkrečiai kiekvienam pastatui ar statiniui buvo ar nebuvo padaryta, kuriuo laikotarpiu ir kieno lėšomis taip buvo daroma ir jeigu kas nors buvo daroma, tai ar šie darbai pastatą pagerino iš esmės. Visa tai rodo, kad Prienų rajono apylinkės teismas nesiaiškino visų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir to pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
1. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog neva tai teismas išskirtinai kaip tinkamus vertino tik byloje pateiktus ieškovės prašytų apklausti liudytojų parodymus, kurie apeliantės teigimu, prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams ir to pasekoje buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Su tokia nuomone visiškai nesutinka. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino, jog skirtingai nei nurodo apeliantė, ieškovė ir palikėjas su savo buvusiais sutuoktiniais išsiskyrė jau 1998 m. ir tuojau pat pradėjo bendrą gyvenimą kartu, tokias aplinkybes patvirtino visi liudytojai bei esantys byloje rašytiniai įrodymai. Teisingai teismo buvo įvertinta ir tai, kad dar iki santuokos sudarymo su palikėju ieškovė gyveno ginčo namuose, kurie buvo įsigyti už dalį ieškovės iš motinos, M. P. gautų lėšų bei palikėjo lėšų, tačiau turtas buvo įgytas tik palikėjo vardu. Teismas tinkamai įvertino ir tas aplinkybes, jog netrukus po santuokos sudarymo, palikėjas tapo neįgaliu, todėl vienintelės jo gaunamos pajamos buvo neįgalumo pensija. Ieškovė visu santuokos metu ne tik dirbo žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau ir augino namuose gyvulius, kuriuos parduodavo.
2. Nekyla jokių abejonių, jog santuokos metu buvo atlikti esminiai ginčo turto pagerinimai. Nors apeliantė tai neigia, tačiau teismas pagrįstai įvertino, jog buvo įrodytos visos sąlygos, reikalingos asmeninės nuosavybės teise įregistruotą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Ieškovė teismui pateikė iki įsigijimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vaizdą užfiksuotą nuotraukoje. Iš UAB „ideArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti ne tik iš esmės pasikeitęs ginčo namo bei pastatų vaizdas, tačiau ir ženkliai padidėjusi turto vertė. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad turtas iš esmės pakeitė savo išvaizdą, kadangi buvo padaryti esminiai pakeitimai: pakeistas stogas, namas apšildytas ir apkaltas lentelėmis, pakeisti langai, pakeltas visas namas ir ūkio pastatai nuo pamatų, ūkio pastatuose išbetonuotos grindys, atliktas visiškas remontas viduje, pakeisti balkiai, viduje perstatytos sienos, pašiltintos grindys, jos sudėtos naujos, perstatytas pečius, perstatytas kaminas, įvestas vanduo, atlikti ir kiti esminiai pagerinimai, kurie teisingai yra įvertinti teismo sprendime. Apeliantė negali paneigti, jog tokie darbai buvo atlikti. Pačios apeliantės iniciatyva kviestas liudytojas K. B. (dirbantis statybų sektoriuje) patvirtino, jog tokie darbai laikytini kaip iš esmės pagerinantys turtą. Paneigtinas apeliantės argumentas, jog tokiems darbams įstatymai numato reikalavimą iš valstybės institucijų gauti leidimus, o teismas tokį argumentą pagrįstai atmetė. Kita vertus, jeigu tokie leidimai ir nebūtų buvę gauti, tai nepaneigia atliktų esminių pagerinimų.
4. Teismas teisingai įvertino, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai kaip ginčo turtas atrodė jį tik įsigijus ir kaip jis atrodo dabar, patvirtina, kad turtas iš esmės buvo pagerintas būtent santuokos metu, kurioje netgi 15 metų pragyveno ieškovė ir palikėjas iki jam numirštant.
5. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodė, jog palikėjas ginčo turtą įsigijo iš jo motinos gautų piniginių lėšų, o taip pat paveldėjo daug turto iš O. B., kuris buvo panaudotas vėliau namo pagerinimo darbams atlikti, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino daugiau jokiais įrodymais. Teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo pagerintas bendromis lėšomis, ieškovės asmeninėmis lėšomis ir darbu. Ieškovė didžiąja dalimi prisidėdavo prie šeimos biudžeto didinimo. Tikėtina, kad pasak liudytojos B. V., dalis piniginių lėšų, gautų pardavus M. P. nekilnojamąjį turtą, savitarpio susitarimo pagrindu atiteko J. G. ir D. G. dėl to, kad M. P. gyveno kartu su ieškovės šeima, todėl šie pinigai buvo panaudoti ginčo pastatams pagerinti, ką beje liudytojai D. K., apklaustai apeliantės iniciatyva, buvo tvirtinęs pats J. G. dėl 16 000 Lt. Tokias ieškovės nurodytas ieškinyje aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja B. V., kurios iš esmės sutapo su rašytiniais bylos dokumentais, todėl teismas, sutinkamai su įrodymų vertinimo taisyklėmis, tokiais duomenimis tikėjo ir laikė juos patikimais, nes duomenų, įrodančių priešingai, pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir visiškai be pagrindo pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ginčo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, pakartodama iš esmės tuos pačius atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, jog gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo įgytas už palikėjo J. G. ir jo motinos asmenines lėšas iki santuokos su ieškove sudarymo ir turtas nebuvo iš esmės pagerintas po santuokos sudarymo, o gyvenamojo namo šiferinės stogo dangos pakeitimas, naujo pastato – klojimo statyba bei ginčo statinių priežiūra ir remontas nėra esminis pagerinimas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 176, 177, 178 ir 185 str.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl įrodymų pakankamumo ginčijamo nekilnojamojo turto pripažinimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei išvestinių reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo patenkinimui (CPK 185 str.) Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma konkrečioje nagrinėjamoje byloje.
Nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, lauko virtuvė, kiti statiniai bei 0, 4539 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), iki santuokos su ieškove ((duomenys neskelbtini)) sudarymo 1999-05-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t. b. l. 10, 29, 32-37). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinio nuosavybės teise registruotas 0, 4539 ha žemės sklypas su jame esantys gyvenamasis namas bei kiti statiniai įgyti likus 2 mėnesiams iki santuokos sudarymo, kad ieškovė daugiau nei vienerius metus iki santuokos sudarymo gyveno kartu su palikėju J. G., kad per ilgametį bendrą gyvenimą buvo atnaujinti ir suremontuoti (pakeistas namo stogas, namo sienos apkaltos lentelėmis, apšiltintas, įvestas centrinis šildymas kietu kuru, name įvestas vandentiekis, įrengta vonia, tualetas, kieme padarytas vandens gręžinys, pastatytas naujas klojimas, ūkiniuose pastatuose išbetonuotos grindys, žemės sklypas pastoviai dirbamas, sodinamas daržovėmis, pjaunama žolė, sodinamos gėlės, vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, iškastas tvenkinys, tvarkomas dirvožemis, gerinama žemėnauda, tvarkomas miškas, kaip sudedamoji žemės sklypo dalis. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neneigia aplinkybių, susijusių su ieškovės ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytais namo remonto darbais, tačiau nelaiko jų esminiu turto pagerinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
Spręsdamas, ar gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo remontuoti santuokos metu, iš kokių lėšų tai buvo atliekama, kieno darbu, teismas vertino tai, kad nors turtas buvo įgytas iki ieškovės santuokos su J. G., tačiau ieškovei prisidedant savo bei jos motinos M. P., kuri kartu gyveno, lėšomis bei darbu, kad ginčo pastatų remontas pradėtas po santuokos sudarymo, kad remonto darbai buvo atliekami pagrinde ieškovės darbu bei jos gautomis darbinėmis pajamomis žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) bei lėšomis pardavus jos išaugintus gyvulius namų ūkyje. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai B. V., D. P. B., J. A. D., Ž. K., kurie informatyvūs, nuoseklus, atitinka kitus byloje esančius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus ir jos procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Byloje atsakovės pakviestas liudytojas K. B. paaiškino, kad 2009 m. susipažino su J. G., todėl aplinkybių susijusių su ginčo nekilnojamojo turto įsigijimu 1999 m., kaip ginčo turtas atrodė jo įsigijimo metu, kokie remonto darbai buvo atlikti iki 2009 m. nežinojo, iš dalies patvirtino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad J. G. nedirbo ūkio darbuose dėl invalidumo, dar gyvam esant J. G. buvo pastatytas vandens gręžinys, įvestas vandentiekis, centrinis šildymas kietu kuru, įrengta vonia ir tualetas, kad kluonas naujesnės statybos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti rašytinių įrodymų bei teisme apklaustų liudytojų parodymų kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad kai kurie šių liudytojų yra ieškovės giminaičiai, neteikia pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į nekilnojamojo turto kainų pokyčius laiko atžvilgiu, nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo turto pagerinimo iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius ieškovės iniciatyva atlikto ginčo turto įvertinimo 2014-09-25 dienai Turto vertintojo UAB „ideArt“ ataskaitos, VĮ „Registrų centras“ duomenis, apie ginčo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės pokyčius nuo ginčo statinių bei žemės sklypo pirkimo iki ieškinio pateikimo teismui momento ir nustatė, kad vertė išaugo daugiau nei 3, 5 karto (59 000 Lt) lyginant su 1999-06-17 (turto įsigijimo metu) nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta ginčo turto (be žemės sklypo) verte - 11216 Lt. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad šie vertės pokyčiai įvyko ne tik dėl objektyvių priežasčių, t.y. nekilnojamojo turto kainų pokyčių, bet ir dėl to, kad ginčo turtas buvo remontuojamas, tuo iš esmės pagerintas. Kaip matyti iš 1999-05-05 pirkimo-pardavimo sutarties turinio (1 t. b. l. 32-33) ginčo turtas įgytas už 8500 Lt kainą (statiniai 6000 Lt, 0, 4536 ha žemės sklypas-1500 Lt), todėl lyginant su UAB „ideArt“ nurodyta rinkos kaina taip pat išlieka daug kartų didesne.
Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, kurie įvyko nuo ginčo pastatų įsigijimo iki bylos iškėlimo teisme, yra visiems žinoma aplinkybė, todėl aplinkybės, jog minėtu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos kelis kartus padidėjo nereikia įrodinėti (CPK182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Tačiau apeliantė neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad įgyti pastatai buvo seni, per ilgametį bendrą santuokinį gyvenimą buvo atnaujinti ir suremontuoti pastatai (pakeistas namo stogas, namo sienos apkaltos lentelėmis ir apšiltintas, įvestas centrinis šildymas kietu kuru, name įvestas vandentiekis, įrengta vonia, tualetas, kieme padarytas vandens gręžinys, pastatytas naujas klojimas, ūkiniuose pastatuose išbetonuotos grindys), kad žemės sklypas buvo pastoviai dirbamas ir prižiūrimas, pasodinti vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, iškastas tvenkinys, tvarkomas dirvožemis, gerinama žemėnauda, tvarkomas miškas, kaip sudedamoji žemės sklypo dalis ir kt. , todėl natūralu, kad ginčo turto fizinė būklė pagerėjo, pakeitė savo išvaizdą, o atliktų darbų apimtis iš esmės pakeitė daiktų kokybę. Apeliantės iniciatyva kviestas liudytojas K. B. patvirtino, jog tokie darbai laikytini kaip iš esmės pagerinantys turtą. Tai, kad tokiems statybos darbams (kaip stogo pakeitimas, sienų apkalimas, šiltinimas ir kt.) nebuvo gautas statybos leidimas, ar nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti pakitimai dėl rekonstrukcijos, nepaneigia pačių remonto darbų fakto, jų apimties bei teismo išvados dėl turto pagerinimo iš esmės. Tai, kad teismas
sprendime detaliai nepatarė kiekvieno statinio, nereiškia, kad neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, teismui nebuvo pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais bei jos procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis dėl atliktų remonto darbų apimties ūkiniuose pastatuose (grindų betonavimo, rąstų pakeitimo ir kt.) (CPK 177 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, byla išspręsta iš esmės teisingai, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.) .
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos valstybei apeliacinės instancijos teisme turėtos 4, 15 Eur pašto išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B. 4, 15 Eur pašto išlaidas apeliacinės instancijos teisme, , jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.