- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- I-382-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–7) nurodė, jog laikotarpyje nuo 2018-04-05 iki 2018-05-09 ir nuo 2018-06-28 iki 2018-07-02 buvo laikomas Alytaus AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė). Kameros įrengtos antrame aukšte, o pasivaikščiojimo kiemeliai ketvirtame aukšte. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra neįgalus, jis neturi vienos (dešinės) kojos, o kita praktiškai nefunkcionuoja. Tekdavo lipti laiptais, kas sąlygojo kairės kojos sąnario išmušimą, nes tekdavo šokinėti ir žaizdos atsiradimą. Pastoviai einant pasivaikščioti teko kęsti nepakeliamus skausmus. Taip pat nurodė, jog į dušą buvo vedamas į rūsį iš antro aukšto laiptais. Dėl laikymo nepakeliamomis sąlygomis Areštinėje, atsiradusios likusios kairės kojos šlaunyje žaizdos negyja iki šiol. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose įrengti tupimi sanitariniai įrenginiai, bet ne klozetai, nebuvo jokių atramų ir rankenų, kad savarankiškai galėtų atlikti gamtinius reikalus. Norint pasinaudoti tualetu tekdavo prašyti kitų kartu gyvenusių asmenų pagalbos. Tai kėlė ne tik nepatogumus, tačiau ir didelį diskomfortą, gėdą. Praustuvai buvo įrengti taip, jog nebuvo įmanoma pareiškėjui prie jų prieiti. Su invalido vežimėliu nebuvo įmanoma pasiekti praustuvo, kadangi sanitariniame mazge įrengtos pakopos. Dušo patalpos nepritaikytos negalią turinčiam asmeniui, nebuvo net pastatomos kėdės ar suoliuko, kad būtų galima nusiprausti, nebuvo atramų, rankenos. Todėl pareiškėjas prarado teisę į privatumą, negalėdamas savarankiškai atlikti tam tikrų veiksmų. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl sklido nemalonus kvapas. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros, paliekant tarpą tarp lubų. Tualete nebuvo veidrodžio, lentynėlės. Taip pat nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Areštinės kamerose buvo netinkamas apšvietimas, santykinė oro drėgmė, temperatūra, buvo pelėsis. Kamerose nebuvo įrengti aliarminiai mygtukai. Nurodė, jog susižalojo Areštinėje. Tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b. l. 13–17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog turimais duomenimis pareiškėjas Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018-04-05 iki 2018-04-09 - kartu su vienu asmeniu nuo 2018-04-05 iki 2018-04-06 kameroje Nr. 10 (plotas 14,9 kv. m), 2018-04-06 kameroje Nr. 4 (plotas 14,9 kv. m.) ir nuo 2018-04-06 iki 2018-04-09 kameroje Nr. 8 (plotas 10,7 kv. m.), ir nuo 2018-06-25 iki 2018-06-28 - kartu su vienu asmeniu kameroje Nr. 5 (plotas 14,9 kv. m.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, laikomam policijos areštinėje, reikalavimo pareiškėjo atžvilgiu visais laikotarpiais buvo laikomasi. Turimais duomenimis pareiškėjas buvimo policijos įstaigos areštinėje metu dėl neįgalumo ir dėl to kilusių ar galėjusių kilti judėjimo nepatogumų ar sveikatos būklės pablogėjimų, netinkamo pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, nesuteiktos ar netinkamai suteiktos medicinos pagalbos ir panašių aplinkybių su jokiais skundais į Alytaus AVPK administraciją ar kitas įstaigas ir institucijas nesikreipė. Pažymėtina, kad tiek pristatytas į Alytaus AVPK areštinę, tiek ir būdamas joje pareiškėjas naudojosi ramentais - judėjimo techninės pagalbos priemone, pagal teisės aktus suteikiama asmenims, kuriems yra nustatytas atitinkamas neįgalumo lygis, todėl galėjo judėti ir judėdavo savarankiškai bei be kitų asmenų pagalbos. Turimais duomenimis, pareiškėjas teise eiti į pasivaikščiojimų kiemelius naudojosi savo nuožiūra, atsisakė eiti į pasivaikščioti tik keliais atvejais (ėjo – 2018-04-07, 2018- 04-08, 2018-04-09, 2018-06-27, 2018-06-28, atsisakė – 2018-04-06, 2018-06-25, 2018-06-26). Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę ir turimus nusiskundimus, areštinėje teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis jam buvo teikiama neatidėliotina ir būtina medicinos pagalba (perrišama žaizda ant dešinės kojos, atsiradusi prieš pristatant į Alytaus AVPK areštinę, ant jos uždedamas tvarstis, duodama vaistų nuo skausmo). Jokių duomenų apie pareiškėjo patirtus sužalojimus ar sveikatos būklės pablogėjimus buvimo Alytaus AVPK areštinėje metu nėra (nė vienu atveju pareiškėjas nesiskundė dėl nukritus ar dėl kitokių judėjimo galimybės apribojimų patirtų kairės kojos ar kitokių sužalojimų ar pan.), nėra ir jokių duomenų apie prieš pristatant į areštinę ar buvimo joje metu nustatytą poreikį jam taikyti priežiūrą, stacionarinį ar kitokį gydymą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs traktuojamas kitaip nei kiti areštinėje laikomi sulaikyti asmenys, kad būtų buvę sąmoningai siekiama pažeisti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis dėl jo turimo neįgalumo. Nei higienos normoje, nei jokiuose kituose teisės aktuose sanitarinio mazgo konstrukciniai ypatumai nereglamentuojami. Teisės aktai jokių specialių atramų sanitariniuose mazguose ir kitose patalpose nenumato. Pažymėtina, kad nepaisant to, Alytaus AVPK areštinėje dušinėse yra įrengtos atramos, galimybę judėti tarp areštinės aukštų palengvina laiptinėse įrengti turėklai, o įėjimas į sanitarinius mazgus ir priėjimas prie juose esančių praustuvų nėra ribojamas jokiais slenksčiais. Pažymėtina, kad nė vienas teisės aktas nenumato, jog areštinėje laikomiems asmenims turėtų būti sudarytos galimybės ir suteiktos priemonės kamerose praustis patiems, skalbtis ir džiovintis rūbus ar panašiai. Tinkamą sanitarinių mazgų ir kitų patalpų įrengimą areštinės kamerose patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016-06-07 patikrinimo aktas Nr. 101(22.14.3. 1.12), kuriame jokių tuo metu ir pareiškėjo buvimo areštinėje metu galiojusios higienos normų reikalavimų nebuvo nustatyta. Nuo 2016-11-30 sanitariniai mazgai areštinės kamerose visiškai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto. Alytaus AVPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Patikrinimo akte nurodoma, kad kameros yra vėdinamos per langus, yra įrengta ir paduodamoji ventiliacija. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad Areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas tiek oro patekimui į kamerų patalpas ir jų vėdinimui, tiek ir nemalonių kvapų šalinimui. Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio kamerų apšvietimo, kadangi patikrinimo akto išvados patvirtina, kad Alytaus AVPK areštinėje yra ne tik tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas ir veikia ventiliacija, bet ir patvirtina, kad yra užtikrinamas tinkamas kamerų natūralus (skaidraus stiklo langai) bei dirbtinis (liuminescencinis) apšvietimas. Patikrinimo akte padarytos išvados patvirtina, kad visos areštinės kameros yra valomos ir dezinfekuojamos atitinkamomis valymo ir dezinfekavimo priemonėmis, valymo inventorius suženklintas, nešvarūs skalbiniai yra skalbiami bei dezinfekuojami. Galima pagrįstai teigti, kad jokių higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su netinkama areštinės kamerų būkle, švara ir tvarka jose, nebuvo nustatyta, todėl nebuvo konstatuotas pelėsio ir grybelio buvimas kamerose ar nustatytos palankios sąlygos jam atsirasti ir plisti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nereiškė jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų (drėgmės, oro judėjimo, temperatūros ir kitų sąlygų) ar netinkamo pareigūnų elgesio, todėl dėl šių aplinkybių, buvusių būtent pareiškėjo buvimo policijos areštinėje metu, nebuvo atlikti jokie patikrinimai. Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją ar atitinkamas įstaigas aspektas yra svarbus tuo, kad ji, sužinojusi apie tam tikrų reikalavimų galimą nesilaikymą, gali imtis veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Pažymėtina, kad patikrinimo akte jokių higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl, jo tvirtinimu, jam sudarytų kitų nepriimtinų laikymo sąlygų (drėgmės, oro judėjimo ir kt.) ir dėl to patirtos žalos yra atmestini kaip subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkantys tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiais nuo 2018-04-05 iki 2018-05-09 ir nuo 2018-06-28 iki 2018-07-02.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d., valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Taigi, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurios taikomos suimtiesiems prilyginamiems ar suimtųjų statuso neturintiems asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse tiek, kiek to nereglamentuoja kiti teisės aktai. Taigi, nuo 2017 m. balandžio 4 d. galioja naujos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 58 punktas numato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-04-09 ir nuo 2018-06-25 iki 2018-06-28 (b. l. 21–34). Pareiškėjas atsakovės pateiktų duomenų neginčijo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą nurodytu atsakovo ginčo laikotarpiu.
Bylos duomenimis (b. l. 21, 137–139) nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje nuo 2018-04-05 iki 2018-04-09 kartu su vienu asmeniu nuo 2018-04-05 iki 2018-04-06 10 kameroje (plotas 14,9 kv. m), 2018-04-06 kameroje Nr. 4 (plotas 14,9 kv. m) ir nuo 2018-04-06 iki 2018-04-09 8 kameroje (plotas 10,7 kv. m) ir nuo 2018-06-25 iki 2018-06-28 kartu su vienu asmeniu 5 kameroje (plotas 14,9 kv. m). Atsakovė nurodė, jog visų kamerose esančių sanitarinių mazgų plotas yra 1,54 kv. m.
Tokiu būdu 5 kv. m ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 4 paras. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertina, kad viešojo administravimo institucija neveikė taip kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti ir konstatuoja, jog 4 paras pareiškėjui gyvenant 8 kameroje (trūko 0,42 kv. m ploto asmeniui) buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą turi būti įvertintas baldų ar inventoriaus užimamas plotas, tačiau trūkstant teisės aktuose nustatytos ploto normos, kamerose esančių baldų ir inventorius užimamas plotas dar labiau apribojo jo judėjimo kamerose galimybes.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Areštinėje buvo netinkamas apšvietimas, santykinė oro drėgmė, temperatūra, buvo pelėsis. Nurodė, jog kamerose nebuvo įrengti aliarminiai mygtukai.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Atsakovė nurodė, jog kameros ventiliuojamos per langus, taip pat yra įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas užtikrinamas per langus bei paduodamąsias ventiliacijas, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Tinkamai vėdinant patalpas tuo pačiu išvengiama patalpose ir drėgmės.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 natūralaus ir naktinio apšvietimo koeficiento nereglamentuoja.
Atsakovė nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016-06-07 patikrinimo aktas (b. l. 18–20) patvirtina, jog areštinėje yra tinkamas apšvietimas. Tačiau minėtas patikrinimas buvo vykdomas 2016 metais, o ginčo laikotarpis šioje byloje yra 2018 metai, todėl šis įrodymas nevertintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu.
Pareiškėjas 2018-08-30 kreipėsi su skundu į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą (toliau – Departamentas) dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje. Buvo nustatyta, jog 5 ir 8 kamerose langai skaidraus stiklo, pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui, techniškai tvarkingi, atsidaro ir užsidaro. Vizualiai matomų pelėsių nebuvo. Kamerų grindys medinės, vietomis dažai išsitrynę. Tualetai įrengti uždarose kabinose. 8 kameros tualetas pritaikytas neįgaliems asmenims, prie sienos sumontuotas porankis. Įrengtos trys dušinės, viena iš jų pritaikyta neįgaliems asmenims, sumontuotas porankis. Dušai techniškai tvarkingi, ant grindų patiesti guminiai kilimėliai. 5 ir 8 kameroje buvo išmatuota temperatūra, santykinė oro drėgmė ir nustatyta, jog parametrai atitinka Higienos normoje HN 134:2015 numatytus parametrus. Minėtose kamerose nurodė, jog oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos numatytų reikalavimų (b. l. 66, 67).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
Atsakovė nepateikė rašytinių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ir jos veikimą ginčo laikotarpiu (pvz. sutarčių dėl šios sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo-perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų, duomenis apie sistemos veikimą, tikrinimą ir t.t.), todėl pareiškėjo argumentai, jog Areštinės kamerose nebuvo įrengta tinkama iškvietimo sistema, lieka nepaneigti.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma) 9.1 punkte numatyta jog areštinės kameroje turi būti sanitarinis mazgas, kuriame turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, areštinės kameroje taip pat turi būti lentyna bei veidrodis (9.6 ir 9.10 p.).
Iš teisinio reglamentavimo matyti, jog sanitariniai mazgai Areštinėje įrengti tinkamai, vadovaujantis teisės aktais. Pagrindo konstatuoti, kad Areštinė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl areštinės sanitarinių mazgų įrengimo, nėra.
Aprūpinimo normų 13.1. – 13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės).
Pareiškėjas teigia, jog Areštinės aplinka yra nepritaikyta neįgaliam asmeniui, t. y. neužtikrinta teisė pasinaudoti sanitariniais įrenginiais (nebuvo porankių), dušo patalpoje nebuvo turėklų, kėdutės ar suolo, į pasivaikščiojimo kiemelį lipdavo laiptais iš antro į ketvirtą aukštą, į dušą einant reikėdavo leistis į rūsį iš antro aukšto. Pareiškėjas yra neįgalus, jis neturi vienos kojos (dešinės), o kita praktiškai nefunkcionuoja, todėl naudojantis tualetu tekdavo prašyti kitų asmenų pagalbos, o tai pareiškėją žemino. Taipogi buvo sunku prieiti prie praustuvų, kadangi sanitariniame mazge įrengtos pakopos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015 ir kt.).
Atsakovė teismui nenurodė kaip įrengtas sanitarinis mazgas. Nurodė, jog duše yra įrengta atrama, tačiau duomenų, jog joje yra kėdė ar suolas nepateikė (b. l. 54). Departamentas 2018-09-26 rašte nurodė, jog 8 kameros tualetas pritaikytas neįgaliesiems, prie sienos sumontuotas porankis (b. l. 66–67), tačiau duomenų apie pritaikytus kitose kamerose sanitarinius mazgus neįgaliesiems duomenų į bylą nepateikta.
Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo ramentų ir vežimėlio pagalba, spręstina, kad toks sanitarinių mazgų ir dušo patalpų įrengimas neužtikrino jo teisės į aplinkos prieinamumą. Esant minėtoms aplinkybėms teigtina, jog pareiškėjas negalėjo savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena ir taip yra žeminamas pareiškėjo orumas. Tuo pačiu pripažintina, jog pareiškėjui eiti pasivaikščioti ir į dušą buvo sudėtinga, be to įrengtos pakopos sanitariniame mazge trukdė pareiškėjui prieiti prie praustuvo.
Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Areštinės 8 kameroje (4 paras) neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto bei ginčo laikotarpiu (9 paras) neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, einat pasivaikščioti ar į dušą.
Pareiškėjas teigia, jog susižalojo Areštinėje. Pateiktas pareiškėjo kortelės išrašas (b. l. 22–34) patvirtina, jog pareiškėjas 2018-04-06 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, kurioje nurodė, jog prieš daugelį metų neteko dešinės kojos, o prieš savaitę pargriuvo ir atsivėrė žaizda. Pareiškėjas pateikė teismui medicininių dokumentų išrašą (b. l. 62), kuriame matyti, jog balandžio mėnesį kreipėsi į Alytaus pataiso namų Sveikatos priežiūros tarnybą ir jiems nurodė, jog susižalojo būnant Areštinėje. Duomenų apie tai, jog susižalojo Areštinėje pareiškėjas nepateikė, o pateikti atsakovės duomenys patvirtina, jog pareiškėjui būnant Areštinėje ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, jam buvo perrišama žaizda, tačiau duomenų patvirtinančių, jog susižalojo būtent Areštinėje nėra. Be to, pareiškėjo argumentai apie susižalojimą yra prieštaringi, todėl pareiškėjo argumentai, jog koją susižalojo būtent areštinėje atmestini.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, esant duomenims kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.