Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija .

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. IS-175 „Dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo“ (toliau – ir Raštas) bei priteisti iš Lietuvos valstybės 30 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti jam 2024 m. kovo 4 d. protokolu Nr. ROIK 24230749202 paskirtą 30 Eur baudą.

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

2.1. Jonavos rajono Policijos komisariatas 2024 m. balandžio 3 d protokolu Nr. ROIK 24230749202 jam, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui, paskyrė 30 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio pažeidimą kaip Lietuvos Respublikos karo prievolininkui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsniu, 2024 m. kovo 13 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui (toliau – ir Krašto apsaugos ministras), prašydamas šią baudą pripažinti neteisėta ir ją panaikinti. 2024 m. kovo 15 d. krašto apsaugos ministras atsistatydino iš pareigų, tačiau naujas įgaliotas asmuo skundui išnagrinėti nebuvo paskirtas.

2.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. 12IS-37 persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, tačiau nenurodė nei teisinio pagrindo, nei kompetentingo asmens, kuris galėtų nagrinėti skundą bei priimti sprendimą, kaip to reikalauja Karo prievolės įstatymo 38 straipsnis. Pareiškėjo manymu, šis veiksmas laikytinas neveikimu ir vilkinimu. Raštu Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat vilkino sprendimą dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio, išbraukimo iš karo prievolininkų sąrašo, nors nustatė, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja dvigubą pilietybę turinčių asmenų privalomos karinės tarnybos atlikimo sąlygų.

2.3. Pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta dėl atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro neteisėto veikimo, nenustačius skundų nagrinėjimo pagal Karo prievolės įstatymo 38 straipsnį tvarkos bei pagrindų, taip pat neįgaliojus kompetentingo asmens nagrinėti skundą ir priimti sprendimą. Taip krašto apsaugos ministras netiesiogiai leido Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai bei Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamentui persekioti pareiškėją, siekiant neteisėtai jį įtraukti į Lietuvos karo prievolininkų sąrašus, kad jis netektų (duomenys neskelbtini) pilietybės.

2.4. Pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala taip pat kilo dėl Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento neteisėto ir sistemingo neveikimo – vietoje to, kad perduotų pareiškėjo skundą kompetentingam asmeniui, 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. 12IS-37 jis buvo persiųstas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, kuri nėra įgaliota spręsti dėl baudos panaikinimo. Toks veikimas, pareiškėjo manymu, tai formalus, informacinio pobūdžio susirašinėjimas, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neatitinka gero viešojo administravimo principo.

2.5. Pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala taip pat kilo dėl to, kad tiek Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamentas, tiek Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad skundai, nepriklausantys institucijos kompetencijai, turi būti per 5 darbo dienas persiųsti kompetentingai institucijai. Pareiškėjo skundu buvo siekiama panaikinti 30 Eur baudą, jis nebuvo persiųstas pagal kompetenciją ir apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas.

2.6. Pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala padaryta ir dėl neteisėto Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos neveikimo, pažeidus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, nubaudus pareiškėją, pagal Karo prievolės įstatymą, kaip Lietuvos Respublikos karo prievolininką ir pažeminus kaip (duomenys neskelbtini) pilietį. Be to, turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta ir patirta dėl neteisėto Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento neveikimo, nes nuo 2024 m. pradžios iki 2025 m. pradžios pareiškėjas jautėsi persekiojamas, žeminamas ir šantažuojamas. Šiais veiksmais buvo siekiama pažeisti (duomenys neskelbtini) Pagrindinį Įstatymą ir įstatymus.

2.7. Pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala taip pat buvo padaryta dėl Krašto apsaugos ministro atstovo – Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos neveikimo, persekiojus, žeminus, šantažavus ir vertus pareiškėją nuo 2024 metų pradžios iki 2025 metų pradžios kaip (duomenys neskelbtini) pilietį pažeisti (duomenys neskelbtini) Konstituciją ir įstatymus, draudžiančius jam tarnauti kitos valstybės tarnyboje ir duoti karinę priesaiką be (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos leidimo. Taip pareiškėjui buvo sukeltas emocinis sukrėtimas, pakenkta pareiškėjo sveikatai, trukdoma ir užkirstas kelias atlikti tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje bei duoti karinę priesaiką.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip negrįstą.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Pareiškėjui karo tarnyba iki 2023 m. buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymu, jis galėjo būti šaukiamas tik iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nepateko į 2025 m. sausio 10 d. paskelbtą šauktinių sąrašą dėl amžiaus, 2024 metai buvo paskutiniai metai, kai jis galėjo būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Raštą tapo nebeaktualus – karo prievolės jam nebeliko, o pačiame Rašte pateikta informacija jam teisiškai nebeturi reikšmės. Nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs teismo procesas, minėtas Raštas pareiškėjui nebesukels jokių teisinių pasekmių.

4.2. Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai nuo karo prievolės yra atleidžiama. Dvigubos pilietybės turėjimas nėra sąlyga atleisti nuo karo prievolės, tačiau pagal Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, privalomoji pradinė karo tarnybą įskaitoma, jeigu karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės karo mokymo instituciją ar Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja dvigubą pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi, dvigubą ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo nori atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaityta Lietuvos kariuomenės vado sprendimu.

4.3. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad, jam esant ir (duomenys neskelbtini) piliečiui, jam gali kilti neigiamos pasekmės, jeigu be leidimo atliks karinę tarnybą kitoje šalyje, pareiškėjas į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo valdybą nesikreipė dėl tarnybos atidėjimo, kai dėl karo tarnybos gali kilti neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams. Remiantis Karo prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1154 „Dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo nuostatomis, į karo prievolininkų sąrašus yra įtraukiami karo prievolininkai pagal nustatytą amžiaus cenzą, kurie neturi Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio nustatytų atleidimo ar 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų atidėjimų priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą. Be to, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo valdyba pareiškėjo atžvilgiu elgėsi taip, kad būtų užtikrintas gerojo viešojo administravimo principas, pareiškėjui buvo teikiami išsamūs ir motyvuoti atsakymai į jo teikiamus klausimus.

4.4. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jam buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes). Pareiškėjas tik abstrakčiai, nepagrįstų kaltinimų kontekste nurodė, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė jo atžvilgiu vykdė sistemingą šantažą ir žeminimą, netinkamai išnagrinėjo jo pateiktą skundą dėl ko jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Šiuo atveju pareiškėjas buvo pagrįstai įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, o jam pateiktas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti, taip pat nėra jokio pagrindo atlyginti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą. Pareiškėjas, atsakant į jo 2024 m. vasario 11 d. skundą, Raštu buvo detaliai informuotas, apie vykdomas karo prievolininkų šaukimo procedūras, karo prievolininkų pareigas bei atsakomybę už jų nevykdymą, taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei jo turimas teises.

5. Krašto apsaugos ministerija, veikdama kaip atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

6.1. Pareiškėjas Krašto apsaugos ministerijai 2024 m. kovo 13 d. pateikė 2024 m. vasario 11 d. skundą dėl, anot jo, neteisėtai ir nepagrįstai jam paskirtos 30 Eur administracinės baudos. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. kovo 18 d. persiuntė pareiškėjo 2024 m. kovo 13 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos kariuomenei. Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba pareiškėjui atsakė 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. IS-175. Krašto apsaugos ministerija, gavusi pareiškėjo 2024 m. kovo 13 d. skundą ir neturėdama įstatyminio pagrindo nagrinėti skundų dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos kariuomenei. Krašto apsaugos ministerija šiuo atveju ji veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdama jokių teisės aktų ir nepadarydama jokios žalos pareiškėjui.

6.2. Pareiškėjas žalos reikalavimą Krašto apsaugos ministerijai kildina tik iš subjektyviomis prielaidomis grindžiamų teiginių, kurie nėra paremti jokiais įrodymais. Pareiškėjas ne tik kad neįrodinėja valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinų sąlygų, tačiau netgi nenurodo, kokios rūšies žalos reikalauja iš atsakovės.

6.3. Šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija ir Krašto apsaugos ministras pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokių sprendimų, kaip nors pažeidžiančių jo teises, atitinkamai nepadarė pareiškėjui jokios žalos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas žalos reikalavimą Krašto apsaugos ministerijai ir Krašto apsaugos ministrui kildina tik iš subjektyviomis prielaidomis grindžiamų teiginių, kurie nėra paremti jokiais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto bei to, kaip pasireiškė jo individualūs išgyvenimai, taip pat kokį poveikį jie turėjo pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. kovo 29 d. rašto Nr. IS-175 „Dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kartu prašo priteisti jam 30 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti jam 2024 m. kovo 4 d. protokolu Nr. ROIK 24230749202 paskirtą 30 Eur baudą.

8. Pareiškėjo patikslinto skundo kontekste paminėtinos šios, remiantis byloje pateiktais įrodymais ir šalių rašytiniais paaiškinimais nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

8.1. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. LKKPKT-KN-ANR_P-376-2024 (ROIK: 2423­749202) (toliau – ir Protokolas) pateiktas administracinis nurodymas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 1 dalyje, pasiūlyti A. B. sumokėti 30 Eur baudą. Nusižengimas konstatuotas, nes A. B., pagal Tarnybos nurodymą privalėdamas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 9 d. 8 val. iki 2024 m. vasario 1 d. susisiekti su Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Jonavos poskyriu (toliau – ir Jonavos poskyris) bei pateikti Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, be pateisinamos priežasties laiku nesusisiekė ir reikalingų duomenų bei dokumentų nepateikė, tuo neįvykdė Karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininko pareigų.

8.2. A. B. skundu (skunde nurodyta jo data – 2024 m. vasario 11 d.) kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą, nurodydamas, kad jo atžvilgiu Protokole nepagrįstai nustatyta ANK 560 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. A. B. pažymėjo, kad šaukime atvykti buvo nurodyta tik atvyko data, o ne laikas, tuo pažeisti Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimai; toks šaukimas yra neteisėtas, nes jis dirba skirtingu paros laiku iš anksto nustatytu grafiku nuo 8 iki 22 valandos; būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis jis be šios valstybės institucijų sutikimo negali atlikti privalomosios karo tarnybos ir būti karo prievolininku bei duoti karinę priesaiką; Karo prievolės įstatymas nereguliuoja asmenų, turinčių dvigubą ar daugybinę pilietybę, karo prievolės, ir nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai privalo nevykdyti (duomenys neskelbtini) įstatymų bei vykdyti Karo prievolės įstatymą; ANK 560 straipsnyje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis privalo būti Lietuvos Respublikos karo prievolininku ir vykdyti Karo prievolės įstatymą; reikalavimas iki 2024 m. vasario 19 d. pateikti būtinus duomenis buvo įvykdytas, nes pateiktas (duomenys neskelbtini) piliečio pažymėjimas, kuris kartu yra pagrindas išbraukti jį iš Lietuvos Respublikos šaukiamų asmenų sąrašo.

8.3. Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. 12IS-37 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, A. B. skundą nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos kariuomenei.

8.4. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. kovo 29 d. rašte Nr. IS-175 „Dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo“ pateikta toliau nurodyta informacija.

8.4.1. Rašte pateikta informacija dėl dvigubos pilietybės ir tarnybos kitoje NATO ar ES valstybėje narėje. Šiuo aspektu pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp kurių yra ir karo prievolė. Dvigubos pilietybės turėjimas ar išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai; prievolininkai nuo karo prievolės gali būti atleidžiami tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus, taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus tas, kurios pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Rašte nurodyta, kad teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja dvigubą pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų – dvigubą ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Išaiškinta, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo nori atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaityta Lietuvos kariuomenės vado sprendimu. Rašte pažymėta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo. Kartu išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys tarnauti kitos valstybės tarnyboje, turi pateikti prašymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, nurodyta, kokie duomenys turi būti nurodomi tokiame prašyme. Pabrėžta, kad su leidimu atlikus tarnybą NATO ar ES valstybėse narėse, galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.

8.4.2. Rašte pateikta informacija dėl karo prievolininko pareigų vykdymo ir administracinės teisenos. Šiuo aspektu pažymėta, kad, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Tarnybos Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu Krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VL-8 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“, A. B. įrašytas į Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. 4157) ir jam buvo skirtas nurodymas pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodymas buvo paskelbtas https://sauktiniai.karys.lt/, 2024 metų karo prievolininkų sąraše. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdydamas Tarnybos nurodymą A. B. reikalingus dokumentus ir duomenis turėjo pateikti iki 2024 m. vasario 1 d. Rašte pabrėžta, kad iki nurodytos datos A. B. su Jonavos poskyriu nesusisiekė ir nepateikė reikalingų duomenų ir dokumentų. Tokia veika kvalifikuotina kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, numatytas ANK 560 straipsnyje, o dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK: 24230749202 pagal ANK 560 straipsnį. Rašte nurodyta, kad A. B. šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą buvo išsiųstas 2024 m. vasario 2 d. jo elektroninio pašto adresu, nurodytu Administracinių nusižengimų registre; šaukime buvo nurodytas atvykimo laikas – 2024 m. vasario 19 d. Rašte pažymėta, kad A. B. 2024 m. vasario 18 d. susisiekė su Jonavos poskyriu el. paštu ir pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pažymėjimą, tačiau nepateikė karo prievolininko pareigų neįvykdymo 2024 m. vasario 1 d. pateisinančių priežasčių, nurodytų Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, taip pat duomenų, reikalingų karinei įskaitai tvarkyti ir ryšiams palaikyti. Rašte pažymima, kad Jonavos poskyris 2024 m. vasario 20 d. atsakė į A. B. el. laišką, informuodamas, kad jis turi pateikti duomenis ryšiams palaikyti užpildant el. laiške pridedamą anketą ir pateikti ją Jonavos poskyriui, tačiau A. B. tokių duomenų, reikalingų karinei įskaitai tvarkyti, net ir papildomai informuotas el. paštu nepateikė. Išaiškinta, kad iki 2024 m. vasario 19 d. nepateikus karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių, nurodytų Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, 2024 m. kovo 4 d. buvo surašytas Protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo paskirta 30 Eur bauda, kuri turi būti sumokėta iki 2024 m. balandžio 3 d. Papildomai pažymėta, kad vadovaujantis ANK 610 straipsnio 4 dalimi, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Pažymėta ir tai, kad Protokolu A. B. informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 2024 m. balandžio 15 d. 9 val., todėl nurodytu laiku jis gali atvykti ir dalyvauti bylos nagrinėjime bei naudotis visomis teisėmis, nurodytomis ANK 577 straipsnyje.

8.4.3. Rašte taip pat pateikta informacija apie datą, iki kurios A. B. turi pateikti duomenis ir dokumentus, taip pat apie aplinkybes, kuriomis jis gali teikti prašymą (prie Rašto pridėta tokio prašymo forma) dėl tarnybos atidėjimo pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuris priimtas atsakant į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir panaikinti jam 2024 m. kovo 4 d. protokolu Nr. ROIK 24230749202 paskirtą 30 Eur baudą. Teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš nurodytų aspektų pasisakys atskirai.

Dėl Rašto panaikinimo

10. Pareiškėjas, be kita ko, ginčija Raštą, kuriuo, kaip minėta, jam suteikta informacija dėl dvigubos pilietybės ir tarnybos kitoje NATO ar ES valstybėje narėje, dėl karo prievolininko pareigų vykdymo ir administracinės teisenos, dėl naujo įpareigojimo pateikti dokumentus ir duomenis.

11. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, Raštas turėtų būti panaikintas, nes tokiu Raštu, pareiškėjo nuomone, jo skundas nepagrįstai persiųstas Tarnybai, nesilaikant Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio reikalavimų – pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju skundą turėjo nagrinėti Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo; be to, Tarnyba neišnagrinėjo skundo iš esmės (nepriėmė sprendimo dėl baudos panaikinimo) ir vilkino išbraukti pareiškėją iš karo prievolininkų sąrašo.

12. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą Krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, Krašto apsaugos ministras nagrinėja būtent karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimus, susijusius su karo prievolės administravimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundė Protokolą, kuriuo, konstatavus, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnyje (nustato administracinę atsakomybę už karo prievolininko veiksmų nevykdymą), požymiai, jam duotas administracinis nurodymas. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas ne siekė užginčyti Tarnybos, kaip karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, sprendimus Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio nuostatų prasme, o sprendimą, priimtą administracinio nusižengimo teisenoje. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo teisena vyksta pagal ANK, kuris nenumato galimybės Krašto apsaugos ministrui skųsti, kaip nurodo pareiškėjas, Protokolu paskirtą baudą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį (jame buvo keliami klausimai dėl jo, kaip karo prievolininko, statuso), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas šiuo atveju pagrįstai persiųstas Tarnybai, kad ji, kaip karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, suteiktų pareiškėjui reikiamą informaciją.

13. Vertinant, ar į pareiškėjo skundą buvo tinkamai atsakyta, pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip minėta, administracinių nusižengimų bylų tyrimas vyksta pagal ANK įtvirtintas taisykles ir šias bylas nagrinėja ANK nurodyti subjektai, todėl pagal pareiškėjo skundą šiuo atveju negalėjo būti sprendžiama dėl, kaip nurodo pareiškėjas, Protokolu skirtos 30 Eur baudos panaikinimo. Kartu pažymėtina, šiuo atveju Protokole pareiškėjui buvo pateiktas administracinis nurodymas dėl 30 Eur baudos sumokėjimo, o pats administracinio nusižengimo bylos tyrimas turėjo būti atliekamas vėliau; taigi, administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu dar nebuvo galutinai išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba, priešingai nei nurodo pareiškėjas, negalėjo išnagrinėti jo skundo iš esmės ir patenkinti jo skundo reikalavimą dėl, kaip jis nurodo, Protokolu skirtos 30 Eur baudos panaikinimo. Kartu šiame kontekste svarbu paminėtini ir tai, kad, kaip Tarnyba nurodė Rašte, remiantis ANK 610 straipsnio 4 dalimi administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas dėl administracinio nurodymo jo atžvilgiu panaikinimo iš viso nebūtų galėjęs būti tenkinamas net jeigu pareiškėjas tokį reikalavimą įgaliotai institucijai būtų pateikęs ANK nustatyta tvarka.

14. Kartu pažymėtina, kad Raštui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, be kita ko, jame įtvirtintas išsamumo principas (3 straipsnio 5 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pažymi, kad juo suteikta pareiškėjo skundo kontekste aktuali išsami informacija apie dvigubą pilietybę ir tarnybą kitoje NATO ar ES valstybėje narėje, karo prievolininko pareigų vykdymą ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, taip pat pareiškėjui adresuotą naują įpareigojimą pateikti dokumentus ir duomenis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Raštas nėra išsamus, kad juo nėra visapusiškai atsakytą į pareiškėjo skunde keliamus klausimus, kad jis priimtas viršijus viešojo administravimo subjektui suteiktus įgaliojimus.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas priimtas tinkamai įgalioto subjekto, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, yra išsamus, todėl nėra pagrindo jį naikinti, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

17. Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 30 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

19. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-159-815/2025). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

20. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslintame skunde pateiktų argumentų, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą jis sieja iš esmės su tuo, kad: (i) Krašto apsaugos ministras neišnagrinėjo jo skundo Karo prievolės įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir neįgaliojo skundo išnagrinėti kitų asmenų; (ii) Krašto apsaugos ministerija persiuntė pareiškėjo skundą tirti neįgaliotam subjektui, o pat Tarnyba neteisėtai neveikė, formaliai pateikdama informacinio pobūdžio Raštą; (iii) Krašto apsaugos ministerija ir Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir nustatyta tvarka nepersiuntė jo skundo dėl 30 Eur baudos panaikinimo nagrinėti pagal kompetenciją; (iv) Tarnyba nubaudė pareiškėją, kaip Lietuvos Respublikos karo prievolininką, ir pažemino jį, kaip (duomenys neskelbtini) pilietį, traktuodama jį kaip turintį vienodas teises ir pareigas tik su Lietuvos Respublikos piliečiais, nors nei Konstitucija, nei įstatymai nenustato dvigubą pilietybę turinčių asmenų pareigos atlikti karo prievolę Lietuvos Respublikai; (v) Krašto apsaugos ministerija ir Tarnyba neveikimu persekiojo, žemino, šantažavo ir vertė pareiškėją, kaip (duomenys neskelbtini) pilietį, nuo 2024 metų pradžios pažeisti (duomenys neskelbtini) Pagrindinį Įstatymą ir įstatymus, draudžiančius jam tarnauti kitos valstybės tarnyboje, duoti karinę priesaiką be atitinkamų institucijų sutikimo; (vi) Krašto apsaugos ministras, Krašto apsaugos ministerija ir Tarnyba neveikimu sukėlė jam pergyvenimus ir žalojo jo sveikatą, trukdė ir neleido tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir duoti karinę priesaiką.

21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuota, kad pareiškėjo skundas pagrįstai persiųstas Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, kad šiuo atveju Tarnyba tinkamai įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus, todėl šiuo aspektu nebuvo nustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Kartu pažymėtina, kad, kaip minėta, administracinis nurodymas, kurį šiuo atveju ir siekė Krašto apsaugos ministrui apskųsti (skundas vėliau persiųstas Tarnybai) pareiškėjas, negali būti skundžiamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad viešojo administravimo subjektai, papildomai nenurodydami, kam paduoti tokį skundą, arba neperduodami tokio skundo įgaliotam subjektui, pažeidė Viešojo administravimo subjekto įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Taigi, šiuo aspektu taip pat nenustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai.

22. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nurodomi aspektai, kurie, pasak jo, vertintini kaip neteisėti valdžios institucijų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, iš esmės sietini su jo, kaip asmens, turinčio ir Lietuvos Respublikos, ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, įtraukimu į Lietuvos karo prievolininkų sąrašą.

22.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį, Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas, be kita ko, šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad, pagal šį Konstitucijos straipsnį kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, taip pat pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2017 m. liepos 4 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, pagal Konstituciją pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (139 straipsnio 1 dalis) ir pareigą atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (139 straipsnio 2 dalis) turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra vienintelės Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos piliečio pareigos valstybei, kylančios iš Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip ypatingo abipusio valstybės ir jos piliečių teisinio ryšio (2017 m. liepos 4 d. nutarimas).

22.2. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina ir tai, kad, pagal Pilietybės įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu; kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

22.3. Paminėtina ir tai, kad Karo prievolės įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo (14–15 straipsniai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šiuo atveju nesiekia, kad jam būtų atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, bylos medžiagą, pareiškėjo patikslintame skunde teismui nurodytas aplinkybes, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog valdžios institucijos persekiojo pareiškėją, jį šantažavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Šiame kontekste pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl valstybės valdžios neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu vertintini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos pareiškėjo atžvilgiu elgėsi pažeisdamos teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad jis būtų nepagrįstai įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą ar kad jo atžvilgiu šiuo aspektu būtų atlikti kokie nors kiti neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad šios išvados savaime negali paneigti ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi dvigubą pilietybę – yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Visuma šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių sudaro prielaidas išvadai, kad valdžios institucijos šiuo atveju joms suteiktus įgaliojimus įgyvendino tinkamai, nepažeisdamos pareiškėjo teisių.

24. Vadinasi, šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – valdžios institucijų neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Tai konstatavus, atitinkamai netenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl Protokolu paskirtos baudos panaikinimo

25. Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti 2024 m. kovo 4 d. protokolu ROIK 24230749202 paskirtą 30 Eur baudą. Minėta, kad pareiškėjui baudą pasiūlyta sumokėti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnyje, padarymą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

27. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

28. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas ginčija Protokolą, kuriuo pateiktas administracinis nurodymas sumokėti 30 Eur baudą. Minėta ir tai, kad, pareiškėjui Protokolu pateikus administracinį nurodymą, vėliau dar buvo paskirtas ir vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas reiškia į administracinio nusižengimo protokolą įrašomą pasiūlymą asmeniui per trisdešimt kalendorinių dienų (šiuo atveju) nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju siekia užginčyti tai, kas iš viso negali būti skundžiama teismui (nei administraciniam, nei bendrosios kompetencijos).

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bylos dalis pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Protokolu paskirtą 30 baudą nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. patikslinto skundo dalį dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. kovo 29 d. rašto Nr. IS-175 „Dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo“ panaikinimo ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginimo priteisimo atmesti.

Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl 2024 m. kovo 4 d. protokolu Nr. ROIK 24230749202 jam paskirtos 30 Eur baudos panaikinimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.