- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- TA-159-815/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba, atsakovo atstovas), 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 6 d., apie 15.00 val., buvo konvojuojamas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės į Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – ir Įstaiga). Konvojavimo metu pareiškėjas prarado sąmonę, trenkėsi į transporto priemonėje priešais jį esančią sienelę, susižalojo galvą ir kairės kojos kelį. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), skiriami vaistai yra stiprūs, reikalaujantys, kad pacientas būtų transportuojamas saugiai. Pareiškėjui po susižalojimo svaigsta galva, sutriko miegas, sunku susikaupti, kreipėsi į psichologus dėl emocinių išgyvenimų. Pareiškėjas 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo. Europos regiono valstybėse kankinimų prevenciją vykdantis Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) įdiegė ir taiko elgesio su asmenimis, iš kurių atimta laisvė, standartus. Pagal CPT standartų rekomendaciją, transportuojant nuteistuosius, jiems turi būti įrengti saugos diržai, o nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad palydą vykdantys pareigūnai, taip pat pareigūnai tarnybos metu privalo turėti specialias priemones, tarp jų – vaizdo registratorių. Atsakovo atstovas konvojavimo metu, neturėdamas vaizdo registratoriaus ir neįrengdamas saugos diržų, pažeidė nacionalinius teisės aktus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. paprastąja palyda buvo konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas suplanuotai procedūrai. Po procedūros, pareiškėją konvojuojant atgal į Įstaigą, apie 14.50 val., jis pasijuto blogai ir apalpo. Lydintis pareigūnas nedelsiant informavo konvojų paskyrusį pareigūną apie situaciją ir paprašė, kad konvojus būtų sutiktas kartu su medicinos darbuotojais. Atvykus į Įstaigą pareiškėjas jau buvo atgavęs sąmonę, medicinos darbuotojai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir palydėjo į Įstaigos Sveikatos priežiūros padalinį. Medicininėje pažymoje konstatuoti maži sužeidimai (nubrozdinimai). Pareiškėjo konvojavimas vykdytas specialiuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), turinčiu eksploatacijai reikalingus dokumentus, liudijančius jo tinkamumą žmonių pervežimui ir atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Specialiai konvojavimui skirtose transporto priemonėse saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui nėra numatyti. Kelių eismo incidentų ar pareiškėjo skundų dėl konvojavimo sąlygų nebuvo fiksuota. Įstaigos darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, konvojavimą vykdė pagal teisės aktuose numatytą reglamentavimą, pareiškėjo teisės į tinkamą konvojavimą nebuvo pažeistos. Pareiškėjo patirti susižalojimai atsirado dėl suprastėjusios sveikatos būklės (prarado sąmonę). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, kurią galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp Kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, taip pat prašomos priteisti neturtinės žalos sumos.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina dėl konvojavimo metu nenaudoto vaizdo registratoriaus ir dėl nesaugaus konvojavimo, kai 2024 m. vasario 6 d., apie 15.00 val., pareiškėjas apalpo bei susižalojo, nes transporto priemonėje nebuvo konvojuojamiems asmenims skirtų saugos diržų.
7. Bylos duomenys patvirtino, kad 2024 m. vasario 6 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas į sveikatos priežiūros įstaigą paprastąja palyda. Grįžtant atgal, apie 14.50 val., pareiškėjas pasijuto blogai ir transporto priemonėje apalpo. Palydos vyresnysis pareigūnas apie incidentą informavo konvojų paskyrusį asmenį. Konvojų ir pareiškėją pasitiko medicinos darbuotojai, kurie apie 15.00 val., atlikę sužaloto asmens medicininę apžiūrą, konstatavo kaktos kairėje pusėje, virš antakio, ir kairės kojos, virš kelio, mažas žaizdeles. Pareiškėjo sužalojimai buvo dezinfekuoti, uždėti sterilūs tvarsčiai. Teismas nustatė, kad dėl nurodytų aplinkybių ginčo byloje nėra, o pareiškėjas susižalojimą ir neturtinę žalą kildina iš nesaugaus konvojavimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3.4, 55.3, 55.6, 55.9, 58 punktais ir remiantis bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjo konvojavimui į sveikatos priežiūros įstaigą buvo skirtas specialus tarnybinis, techniškai tvarkingas automobilis (duomenys neskelbtini) (techninė apžiūra atlikta 2023 m. balandžio 27 d., galioja iki 2025 m. gegužės 7 d.). Įvertinęs nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismas pritarė atsakovo atstovo argumentui, kad galiojantys teisės aktai nenumato saugos diržų įrengimo konvojuojamiems asmenims, todėl pareiškėjo konvojavimas, nesant saugos diržų, negali būti laikomas atsakovo atstovo neteisėtu veiksmu.
9. Teismas pažymėjo, kad CPT rekomendacijose nėra įtvirtintos jokios valstybėms narėms privalomos taisyklės, organizuojant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. CPT nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio ir nesuponuoja atsakovui (Įstaigai) imperatyvios pareigos dėl saugos diržų konvojuojamiesiems įrengimo, kurią pažeidus pareiškėjui kiltų teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo teiginius dėl tiesioginio ir imperatyvaus CPT rekomendacijų nagrinėjamam ginčui taikymo teismas atmetė.
10. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (toliau – ir Instrukcija), 53 punktą į arčiausiai esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos paslaugos, organizuojama kalinamųjų palyda ar konvojus. Teisę skirti palydą ar konvojų turi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius ar jo pavaduotojas, taip pat kalėjimo viršininkas bei jų įgalioti kiti pareigūnai (Instrukcijos 55 p.). Skiriant palydą ar konvojų, pildomas Nurodymas palydėti ar konvojuoti kalinamąjį ar kitą asmenį iki paskirties vietos ir atgal (Instrukcijos 11 priedas). Paprastoji palyda skiriama asmenims ar kalinamiesiems, kurie nenuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, nepriklauso didelės rizikos grupei, nėra linkę užpulti, pabėgti (Instrukcijos 58.2 p.). Paprastosios palydos atveju skiriama tik specialiai įrengta tarnybinė transporto priemonė (Instrukcijos 69 p.). Paprastąją palydą vykdantys pareigūnai privalo dėvėti tarnybinę uniformą, būti apsiginklavę šaunamuoju ginklu ir specialiosiomis priemonėmis (lazda, dujų purkštuvu, antrankiais, elektros šoko įtaisu, vaizdo registratoriumi; Instrukcijos 68 p.). Privalomą vaizdo registratoriaus naudojimą palydos metu numato ir Instrukcijos 119.1 punktas.
11. Pareiškėjui į sveikatos priežiūros įstaigą 2024 m. vasario 6 d. planinei konsultacijai buvo skirta paprastoji palyda. Atsakovo atstovas neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog vykdant paprastąją palydą nebuvo naudojami vaizdo registratoriai. Vaizdo registratorių nenaudojimą patvirtino ir pareiškėjui pateikto atsakovo atstovo 2024 m. kovo 6 d. rašto Nr. 2S-985 turinys. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad yra pagrindas pripažinti, kad paprastosios palydos metu atsakovo atstovas pažeidė Instrukcijos 119.1 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas anksčiau ne kartą buvo etapuojamas (konvojuojamas) iš vienos kalinimo įstaigos į kitą, taip pat į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau nėra duomenų, kad būtų įvykę tapatūs ar panašūs (apalpimo, sveikatos sutrikimo) incidentai. Pareiškėjas aplinkybės, kad jis konvojavimo metu apalpsta ne pirmą kartą, taip pat nenurodė. Todėl teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju Įstaigos darbuotojai, esant pirmam pareiškėjo apalpimo atvejui, operatyviai kreipdamiesi į sveikatos priežiūros specialistus dėl konvojaus pasitikimo ir sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl incidento atsakovo atstovo veiksmai buvo neteisėti. Teismas, nenustatęs būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų veiksmų), nusprendė, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei nagrinėjamo incidento (pareiškėjo apalpimo dėl sveikatos būklės) kontekste pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus paprastosios palydos metu nenaudodamas vaizdo registratoriaus (Instrukcijos 119.1 p. pažeidimas), tačiau teismas nenustatė, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo atstovo į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje nurodoma, kad į psichologus dėl emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, kitokių nepatogumų pareiškėjas nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti (nenaudojant vaizdo registratorių), laikyta mažareikšmiu pažeidimu, todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
14. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priteisti 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir pripažinti, kad Kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo teises.
16. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad reikalavimas priteisti 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad CPT rekomendacijose nėra įtvirtintos valstybėms narėms privalomos taisyklės organizuojant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pareiškėjas paaiškina, kad CPT rekomendacija yra sudedamoji Konvencijos dalis.
17. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. gegužės 31 d. gydytojas psichiatras diagnozavo ligą (duomenys neskelbtini), skirtos gydymo rekomendacijos. Teiginiai, kad nesikreipė į psichologus, pareiškėjo teigimu, turėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsiradusių sužeidimų galima daryti prielaidą, jog būnant be sąmonės galėjo būti sumuštas kalėjimo prižiūrėtojų (vaizdo įrašai yra dingę). Pareiškėjas taip pat nukentėjo psichologiškai, nes serga ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui po įvykio suintensyvėjo skausmai, prastai miega, dėl baimės, atsiradusios po įvykio, negali jaustis pilnavertišku visuomenės nariu, nes buvo pažemintas. Pareiškėjas jaučia nerimą, nuovargį, darbingumo sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos 3 straipsnį.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Kalėjimų tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik subjektyvią nuomonę ir pateikia medicininius įrašus, nesusijusius su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, netinkamų konvojavimo sąlygų ir konvojavimo metu patirto sužeidimo, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priteisti 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir pripažinti, kad Kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo teises.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
24. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia dviem pagrindiniais aspektais, t. y. netinkamomis konvojavimo sąlygomis (konvojavimo metu nenaudoto vaizdo registratoriaus, saugos diržų nebuvimo) ir konvojavimo metu patirta trauma (susižalojo galvą ir kairės kojos kelį).
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo atstovas paprastosios palydos metu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, atliko neteisėtus veiksmus (Instrukcijos 119.1 p. pažeidimas). Pasisakydamas dėl saugos diržų įrengimo konvojuojamiems asmenims, teismas nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenumato tokio reikalavimo, todėl pareiškėjo konvojavimas, nesant saugos diržų, negali būti laikomas atsakovo atstovo neteisėtu veiksmu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad transportuojant nuteistuosius, jiems turi būti įrengti saugos diržai, tačiau teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes Konvojavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo specialiojo transporto priemonėje, kurioje yra vežami nuteistieji (suimtieji), įrengti saugos diržus, o CPT rekomendacijose nėra įtvirtintos jokios valstybėms narėms privalomos taisyklės, organizuojant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
28. Pareiškėjas bendrai jam kilusią neturtinę žalą, kurią grindė netinkamomis konvojavimo sąlygomis ir konvojavimo metu patirta trauma, įvertino 27 000 Eur suma. Pareiškėjas nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), skiriami vaistai yra stiprūs, reikalaujantys, kad pacientas būtų transportuojamas saugiai. Pareiškėjui po susižalojimo svaigsta galva, sutriko miegas, sunku susikaupti, kreipėsi į psichologus dėl emocinių išgyvenimų, 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas taip pat kelia prielaidą, jog, jam būnant be sąmonės, galėjo būti sumuštas kalėjimo prižiūrėtojų (vaizdo įrašai yra dingę).
29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
30. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).
31. Spręsdama klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio už konvojavimo metu patirtą traumą, atsakovo atstovui neužtikrinus saugių konvojavimo sąlygų, ir atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į bylą pateiktus su pareiškėjo patirta trauma susijusius medicininius dokumentus, patirtus išgyvenimus, bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija priteisia pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
32. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pareiškėjo T. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.