Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) N. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2537-1037/2023, inicijuotoje pagal pareiškėjo N. M. skundą dėl antstolės G. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė G. M. (duomenys neskelbtini) patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad siekdama objektyviai ir nešališkai nustatyti areštuoto turto vertę, priėmė patvarkymus, kuriais paskyrė ekspertizes turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“ turto vertintojams. Teigė, kad skolininkas nustatytu terminu prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis), jokių siūlymų nei prieš vertinimą, nei po jo neteikė, nors dalyvavo vykdant turto apžiūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartį, apeliantas N. M. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigė, kad turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai. Tvirtino, kad jo turtas įkainotas mažesne kaina, nei jo rinkos vertė. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė gali skirti pakartotinį turto vertinimą.

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų įvertinant skolininko turtą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas: javų kombainas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prikabinamoji platforma, savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti turto vertintojui iš UAB „Ober-Haus“. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsižvelgdama į UAB „Ober-Haus“ atliktos turto vertinimo ekspertizės akte nurodytą kainą javų kombainą (duomenys neskelbtini) įvertino 26 000 Eur, o prikabinamąją platformą - 600 Eur. Taip pat antstolė žemės sklypams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto vertės ekspertizę pavedė atlikti turto vertintojui iš UAB „Ober-Haus“. Gavusi ekspertizės aktą, antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsižvelgdama į UAB „Ober-Haus“ atliktos turto vertinimo ekspertizės akte nurodytą kainą, žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įvertino 51 000 Eur, o žemės sklypą esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įvertino 43 800 Eur.

10. Apelianto vertinimu, jo turtas įkainuotas mažesne kaina, nei jo rinkos vertė.

11. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų. Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir parduodant skolininko turtą iš varžytynių, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytynėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos.

13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė nustatydama areštuoto turto vertę vadovavosi ekspertizės aktais ir turtą įvertino ne savo nuožiūra. Byloje nustatyta, kad antstolė areštuotą turtą įvertino, atsižvelgdama į 2023 m. atliktų turto vertinimo ekspertizių aktų išvadas. Apeliantas, remdamasis dviejų internetinių svetainių duomenimis, teigia, kad jo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė ir antstolė netinkamai įvertino ginčo turtą. Iš turto vertės ekspertizės aktų matyti, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertintos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Tuo tarpu pats apeliantas skunde teigia, kad jo nurodomose internetinėse svetainėse parduodamas tik panašaus pobūdžio turtas.

14. Teismas pažymi, kad įprastai internetiniuose skelbimuose nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali turto ar jo komercinio sandorio kaina. Be to, antstolės nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelemia galutinės turto pardavimo kainos, kadangi objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kai potencialūs turto pirkėjai papildomai įvertinę parduodamą objektą, tarpusavyje varžydamiesi nustato parduodamo turto realią kainą, kuri tuo metu yra rinkoje. Teismo vertinimu, subjektyvi apelianto nuomonė apie turto vertę nepagrįsta įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų nepagrįstumą įkainojant turtą.

15. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas nustatant skolininko turto vertę, o pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti antstolės nustatyta turto verte. Remdamasis išdėstytais argumentais ir apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, todėl apelianto skundas atmestinas. Kiti apelianto skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.