- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-354-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01026-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Deulita“
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Deulita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus sprendimo ir 2019 m. vasario 14 d. galutinio spendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei „Deulita“, teismo prašė: 1) bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka; 2) nutraukti pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą 2017 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės; 3) taikyti restituciją – iš atsakovės ieškovės naudai išieškoti 7000 Eur, sumokėtus už transporto priemonę „Opel Astra“ (v. nr. (duomenys neskelbtini) 482,09 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti šią transporto priemonę atsakovei; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo); 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas: 122 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur atstovavimo išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. iš atsakovės pirko automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Automobilis pirkimo metu atrodė techniškai tvarkingas, savo tiesioginę funkciją atliko, o atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje jokių automobilio trūkumų nenurodė. Ieškovė pažymėjo, kad nuvažiavus su pirktu automobiliu vos 100 km, jis pradėjo gesti, kadangi, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sugedusi jo greičių dėžė. Tai laikytina esminiu daikto trūkumu, apie kurį atsakovė neinformavo, ir šis trūkumas vertintinas kaip užslėptas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti restituciją – grąžinti jai už automobilį sumokėtą kainą, taip pat atlyginti automobilio diagnostikos remonto išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Teismas nusprendė nutraukti 2017 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pradavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės; iš atsakovės ieškovės naudai išieškoti 7000 Eur, sumokėtus už transporto priemonę „Opel Astra“ (v. nr. (duomenys neskelbtini) ir 482,09 Eur nuostolių atlyginimo; įpareigoti ieškovę grąžinti automobilį „Opel Astra“ (v. nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 522 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodė, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais daikto trūkumais, dėl kurių daiktu ieškovė negalėjo naudotis tam tikslui, kuriam jis buvo pirktas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nutrauktina, taikytina restitucija bei ieškovei priteistini nuostoliai, patirti ieškovei tikrinant automobilio gedimą.
4. Dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad automobilis ieškovei buvo parduotas be garantijos, jis jau buvo eksploatuotas 7 metus. Pažymėjo, jog atlikus automobilio techninę apžiūrą, buvo išduota techninės apžiūros kortelė ir jokie gedimai nebuvo nustatyti. Atsakovės vertinimu, dėl netinkamos automobilio pavarų eksploatacijos automatinę pavarų dėžę galėjo sugadinti pati ieškovė arba asmenys, kuriems ji buvo patikėjusi automobilį. Atsakovė teismo prašė priimtą preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovės ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 14 d. galutiniu sprendimu 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai priteisė iš atsakovės 820,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei 14,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi ieškovė pirko automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams ir tikėjosi, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad nustatyti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Teismas sprendė, jog atsakovė turėjo garantuoti parduodamo automobilio kokybę, todėl ji atsakinga už paslėptus automobilio trūkumus. Kadangi ieškovė yra vartotoja, jai taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija – būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovei parduotas automobilis sugedo dėl to, jog pati ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismas sprendė, jog ieškovė yra vartotoja, todėl ji gali pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį bei reikalauti restitucijos taikymo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė išreiškė tik savo nuomonę apie įvykius, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų neteikė. Nors ir nesutiko su ieškovės pateiktais įrodymais dėl automobilio gedimo ir jų šalinimo kainos, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyta per didelė automobilio remonto kaina ar netinkamai nustatyti gedimai, neteikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Teismas laikė, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje užėmė itin pasyvią poziciją, savo atsikirtimus grindė tik savo nuomone, o ieškovė, priešingai, teismui teikė įrodymus tiek dėl automobilio gedimo, tiek dėl jo remonto sąnaudų, šie duomenys byloje nepaneigti, todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti jų tikrumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
8. Atsakovė (apeliantė) Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Deulita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą ir 2019 m. vasario 14 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės 122 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur už advokato paslaugas; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
9. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad teismo sprendimuose išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių (automobilis buvo parduotas be paslėptų defektų; automobilis buvo parduotas be garantijos; buvo atlikta automobilio techninė apžiūra; automobilio pirkėjai buvo sudarytos visos sąlygos automobilį apžiūrėti, nustatyti automobilio gedimai buvo mažareikšmiai; neaiškus tikslus gedimų nustatymo laikas; nesikreipta į specializuotas automatinių pavarų remonto dirbtuves; į bylą atestuoto specialisto išvada nepateikta; nėra automobilio remonto darbų sąmatos), todėl teismas padarė neteisingas išvadas, taip pat esminius civilinio proceso kodekso ir civilinio kodekso normų pažeidimus, neteisingai aiškino įstatymų normas ir jų taikymą. Teismas nepasisakė dėl restitucijos taikymo, kodėl pirkimo – pardavimo sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu, taip pat nepasisakė dėl pirkėjo teisių.
Šalies argumentai
10. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas visapusiškai įvertino šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais defektais. Pažymėjo, jog atsakovė sutartimi negali paneigti jai įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą. Ieškovė akcentavo, jog tai, kad atsakovei nepatinka teismo atliktas įrodymų vertinimas, nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino nevisapusiškai ar jie yra neobjektyvūs. Ieškovė nurodė, kad nustatytas automobilio gedimas teismo buvo įvertintas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).
13. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Bet kuriuo atveju išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui, todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
14. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus bei į tai, kad atsakovė (apeliantė) nepagrindė savo prašymo, kodėl apeliacinėje instancijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismas sprendė atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. 2017 m. rugsėjo 29 d. iš atsakovės Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“ už 7000 Eur nusipirko 2010 metų gamybos automobilį „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 29 d. automobilis buvo įregistruotas, išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 25 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr (duomenys neskelbtini). Nusipirkus automobilį ir pradėjus jį eksploatuoti, sugedo automobilio pavarų dėžė, tai patvirtina: 1) UAB „Arfis“ 2017 m. spalio 9 d. defektinis aktas; 2) UAB „Autodina“ 2017 m. spalio 21 d. sutartis (kurioje nurodyta, kad patikrinus automobilio pavarų dėžę buvo nustatytos klaidos: P0700 ir P0601, reikia keisti arba remontuoti pavarų dėžę); 3) UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2017 m. nustatytas automatinės pavarų dėžės valdymo bloko gedimas (fiksuotas klaidos kodas P0601, variklio valdymo bloke fiksuota daviklio HO2S klaidos kodas P0137, detales reikia keisti naujomis, bendra detalių kaina 2779,00 Eur). Iš automobilio remonto istorijos pas įgaliotus Opel atstovus matyti, kad ginčo automobiliui 2017-06-23 iki 2017-06-26 Vokietijoje du kartus buvo tikrinamas ir reguliuojamas pavarų dėžės alyvos lygis, programuojamas pavarų dėžės valdymo įtaisas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl ginčo automobilio, nurodė, kad neturi objektyvios galimybės įvertinti, ar automobilio automatinės pavarų dėžės trūkumas pardavėjo buvo paslėptas pirkimo metu.
Dėl ginčo esmės
16. Kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas – atsižvelgiant į tai, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta remiantis civilinės bylos duomenimis, ieškovė (pirkėja) iš atsakovės (pardavėjos – įmonės, besiverčiančios komercine veikla) įsigijo automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti ir pagrįstai tikėjosi, jog įsigytas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį.
18. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 3.363 straipsnio 2 dalis). Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
19. Atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas dėl parduodamų daiktų kokybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės (apeliantės) argumentai dėl to, kad automobiliui jokia garantija nebuvo suteikta, be to – automobilio pirkimo dokumente buvo nurodyta, kad pirkėjo pateiktos pretenzijos pardavėjui dėl automobilio ir jo mechanizmų gedimo pasirašius sutartį nepriimamos (ši sąlygą atleidžia ją nuo pareigos atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą) yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pardavėjas, sudarydamas su pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį, sutartimi negali paneigti jam įstatyme nustatytos pareigos perduoti daiktą tinkamos kokybės.
20. Įstatyme numatyta, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, automobilis pradėjo gesti tik jį nusipirkus ir pradėjus eksploatuoti. Atsakovė (apeliantė) akcentavo, kad automobilis pardavimo metu jokių defektų neturėjo (tai patvirtina techninės apžiūros kortelė, kurioje jokių defektų nėra fiksuota), taip pat nurodė, jog gali būti, kad automobilis sugedo vėliau (kadangi už jo remonto paslaugas ieškovė atsiskaitė tik 2017 m. lapkričio 13 d.), išreiškė abejones, kad automatinę pavarų dėžę ieškovė galėjo sugadinti pati arba kiti asmenys, kuriems ji galimai buvo patikėjusi automobilį, kadangi su sugedusia automatine pavarų dėže būtų neįmanoma nuvažiuoti 1649 km.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė įrodymus dėl automobilio gedimo, taip pat ir įrodymus, patvirtinančius jų šalinimo kainą. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nustatyti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Taigi ieškovės įrodyti automobilio trūkumai, išaiškėję iš karto po jo perdavimo, šiuo atveju yra laikomi buvusiais perdavimo metu. Kadangi atsakovė (apeliantė) turėjo garantuoti parduoto automobilio kokybę, tai nagrinėjamu atveju ji yra atsakinga už paslėptus automobilio trūkumus.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai bei argumentai (dėl galimo vėlesnio automobilio gedimo ar sugadinimo) yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė (apeliantė) skunde nurodė tik deklaratyvų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, savo subjektyvią nuomonę dėl ginčo situacijos, tačiau jokių dokumentų, kitų leistinų rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalims ne kartą buvo siūlyta atlikti ekspertizę, kad būtų galima nustatyti automobilio gedimus, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė (apeliantė) skirti byloje ekspertizę neprašė.
23. Pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 363 straipsnyje, kurio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 3.363 straipsnio 8 dalis). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
24. CK 6.363 straipsnyje neįtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų hierarchija, sutarties pažeidimo atveju vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės (apeliantės) parduotas automobilis turėjo trūkumų ir jie nebuvo mažareikšmiai (kaip patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai, automobilis buvo techniškai netvarkingas, jam buvo nustatyta įvairių gedimų, kuriuos patvirtina minėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės). Ieškovė pateikė teismui ne tik automobilio gedimus patvirtinančius įrodymus, bet ir automobilio remonto sąnaudas liudijančius duomenis. Dėl nustatytų trūkumų ieškovė neturėjo galimybės eksploatuoti automobilio pagal jo paskirtį, negalėjo juo naudotis asmeniniams poreikiams tenkinti. Darytina išvada, kad ieškovė (vartotoja) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį – turėti kokybišką automobilį ir juo naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovei (apeliantei) – pardavėjai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovei (vartotojai), kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Ginčo atveju ieškovė reikalavo vienašališkai nutraukti sutartį ir grąžinti jai sumokėtą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas sutarties pažeidimui, todėl pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai.
25. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys (CK 3.363 straipsnio 9 dalis). Nustačius, kad parduotas automobilis turėjo trūkumų bei ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius patirtus nuostolius bandant nustatyti ir šalinti automobilio gedimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo taip pat yra tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas 2019 m. balandžio 1 d. pavedimas, patvirtinantis apie 280 Eur dydžio ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovės A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą ir 2019 m. vasario 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“ (į. k. 110487461) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.