Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. G. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas pareiškimas kartu su priedai bei teismo šaukimu įteikti per elektroninių paslaugų portalą (EPP), tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo ar prašymų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. D. prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad nuo 1992 m. E. N., J. J. ir J. D. priklauso po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). J. J. testamentu savo buto dalį paliko pareiškėjo motinai E. N., kuri nežinojo, kad reikia atlikti dar tam tikrus veiksmus norint priimti palikimą, todėl ji ir po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi minėtame bute, naudojosi ne tik savo, bet mirusiai J. J. priklausiusia buto dalimi, mokėjo už jį mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo paveldėtą buto dalį kaip savo iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. priėmė palikimą, atsiradusį po J. J. mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti. Po motinos mirties jis toliau gyveno minėtame bute, ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Per įstatyme numatytą terminą kreipėsi į notarę dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas, nes notarė paaiškino, kad jis turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nors jo motina buto dalį įsigijo būdama santuokoje su V. N. (V. N.), tačiau jis neprisidėjo prie minėto buto įsigijimo, niekada šiame bute negyveno. V. N. (V. N.) (duomenys neskelbtini) mirė. Nežino, ar kas nors priėmė palikimo po jo mirties, nes su V. N. (V. N.) ar jo artimaisiais nepalaikė ryšių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021, 2 punktas). Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

8. Byloje nustatyta, kad 1992 m. sausio 29 d. sutartimi E. N., J. J. ir J. D. nusipirko trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8, 9–11). (duomenys neskelbtini) mirė J. D., po jos mirties palikimą priėmė G. L., kuri vėliau paveldėtą buto dalį padovanojo savo sūnui E. G., todėl valstybės įmonės Registrų centras duomenimis E. N., J. J. ir E. G. (suinteresuotam asmeniui) asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/3 buto dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6). J. J. 2003 m. kovo 17 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai priklausančią 1/3 minėto buto dalį paliko E. N. (b. l. 14, 50–51), t. y. pareiškėjo motinai (b. l. 13). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjo teigimu, jo motina E. N. ir po J. J. mirties liko gyventi minėtame bute, naudojosi ne tik savo, bet mirusiai J. J. priklausiusia buto dalimi, mokėjo už jį mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo paveldėtą buto dalį kaip savo iki savo mirties (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės Ingos Navickienės liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. J. mirties nebuvo užvesta (b. l. 16). E. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), o pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po savo motinos E. N. mirties (b. l. 18).

9. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo motina E. N. priėmė palikimą, atsiradusį po J. J. mirties, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. N. mirties, palikimo vietos atsiradimo vietos notarei paduodamas pareiškimą, daroma išvada, kad pareiškėjas jau priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (palikimo priėmimą) patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės Ingos Navickienės 2019 m. balandžio 5 d. liudijimas (b. l. 18). Atitinkamai tai reiškia, kad jis nebegali priimti palikimo pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. kitu alternatyviu palikimo priėmimo būdu.

11. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos nenustato pareiškėjui pareigos nurodyti ieškinio (pareiškimo) teisinį pagrindą, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 30 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. D. priėmė palikimą – 2/3 dalis buto – atsiradusias po motinos E. N. mirties (duomenys neskelbtini) teisiškai vertintinas kaip reikalavimas nustatyti reikšmę turintį faktą, kad E. N. 1992 m. sausio 29 d. sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį buto. Nors sudarydama 1992 m. sausio 29 d. sutartį E. N. buvo santuokoje su V. N. (V. N.), įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad V. N. (V. N.) neprisidėjo prie minėto buto įsigijimo, kad niekada šiame bute negyveno, kad V. N. (V. N.) (duomenys neskelbtini) mirė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, daroma išvada, kad E. N. 1992 m. sausio 29 d. sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šį turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas pažymi, kad paveldėjimo procedūros užbaigiamos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021, 5 punktas). Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą ir paaiškėjus aplinkybei, kad E. N. turi turto, kuris anksčiau nebuvo žinomas, kaip jai priklausantis, pareiškėjui turėtų būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas arba šis naujai nustatytas turtas turėtų būti įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, jei toks dar nėra išduotas pareiškėjui. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi ne tik duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą, bet ir aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021, 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 5.50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, kurį sudaro 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama šį turtą valdyti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1992 m. pirkimo–pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šį turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti, kad pareiškėjas J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.