- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-743-913/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00039-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. G. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – atsakovas) nepilnamečiui vaikui dukrai S. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo dukrai S. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-27 iki 2022-01-27 (36 mėn. x po 150 Eur); nustatyti dukters S. G. gyvenamąją vietą kartu su jos motina D. G.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog gyvenant kartu su atsakovu tapo nuo jo nėščia. Atsakovas smurtavo, girtavo, o sužinojęs apie nėštumą paliko ieškovę. 2018-02-01 gimė duktė S.. Atsakovas pripažino, kad jis yra dukters biologinis tėvas. Tačiau prie dukters auklėjimo, priežiūros, išlaikymo neprisideda nuo pat dukters gimimo dienos, ja nesidomi ir jos nelanko. Dukters poreikiams tenkinti, o jie vaikui augant didėja, vidutiniškai yra reikalinga apie 400 Eur per mėnesį: maistui 170 Eur, higienos reikmenys, vitaminai, vaistai – 60 Eur, el. energija, kuras – 85 Eur, komunaliniai patarnavimai – 10 Eur, rūbai, avalynė – 45 Eur, lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai – 30 Eur. Ieškovė nurodė, jog duktė lanko darželį „Eglutė“, mokėti už darželį nereikia. Sveikatos problemų mergaitė neturi. Ieškovė su dukra gyvena jos brolio name, kuris šildomas kietu kuru, už kurį ieškovė kompensacijos negauna, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė gauna vaiko išmoką – 73,50 Eur, nuo 2022-01-01 iš Užimtumo tarnybos per Sodrą – 320 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, automobilio taip pat, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl mano, kad jis yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą dukrai. Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, ieškovei nėra žinomos jo pajamos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019-01-27 iki 2022-01-27 (36 mėn. x 150 Eur) – 5400 Eur sumą. Kadangi dukra gyvena su ieškove, prašo teismo nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ja, nes ji dukrą prižiūri, auklėja, sudaro tinkamas sąlygas gyventi.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo ir visas byloje paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad atsakovas dukros nelankė, buvo tik vieną kartą atėjęs lankyti, kai dukrai buvo 1,5 metų. Ieškovas prie dukters išlaikymo visai neprisideda. Mergaitės sveikata gera, mergaitei reikia išlaikymo, jai sunku vienai. S. lanko darželį, ten gauna nemokamą maitinimą, ją į darželį vežioja autobusiukas. Gyvena kaime, gauna socialinę pašalpą ir vaiko pinigus už S. Ieškosi darbo, eina uždarbiauti pas žmones. Ji gyvena savo brolio namuose, jos gyvena dviese su S. Kito turto neturi. Apie atsakovą nieko nežino, su juo neturi jokių kontaktų. Jis gyvena kažkur Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, žmonės jį mato. Telefono jo neturi. Atsakovas pradėjo smurtauti prieš ją, ir ji pati išėjo iš atsakovo su dukra. Tėvystę atsakovas pripažino. Prašo priteisti po 200 Eur iš atsakovo. Daugiausia išleidžia pinigų maistui, rūbus ir batus perka iš padėvėtų. Atsakovas nuo pat dukros gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo, todėl prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą.
4. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui tinkamai paskelbta viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad apie posėdį jam yra žinoma, jo neatvykimo priežastys nežinomos.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog pagal Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - Sistema) SPIS duomenis, ieškovės D. G. ir atsakovo A. M. šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tarnyba turi duomenų, apie galimus nepilnametės S. G. teisių pažeidimus. Siekdami išsiaiškinti ieškinyje pateiktas aplinkybes 2022 m. vasario 8 d. Skyriaus specialistai apsilankė ieškovės D. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu ieškovė pasakojo, kad ji nusprendė kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nes pastarasis nesidomi, nelanko dukros, neteikia jai išlaikymo, nebendrauja. Paskutinį kartą tėvas dukros buvo atvykęs aplankyti prieš dvejus metus, per gimtadienį, padovanojo balionų. D. G. sakė, kad ji nežino tikslios atsakovo buvimo vietos. D. G. sakė, kad šiuo metu nėra ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos su dukra, nes atsakovas nesidomi ir nesiekia niekaip bendrauti su savo dukra. D. G. su nepilnamete dukra S. G. gyvena senos statybos mediniame gyvenamajame name, kuris priklauso ieškovės broliui S. S.. Gyvenamajame name nėra patogumų, vanduo iš šulinio, tualetas lauke, namas šildomas stačiamalkiais. Lauko langai, siekiant išlaikyti šilumą, papildomai užkalti plėvele. Dalis gyvenamojo namo pamatų iš lauko pusės apkalti audiniu. D. G. teigė, kad jos su dukra maudosi šalia namo įrengtoje pirtyje. Skyriaus darbuotojų apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, kūrenosi pečiai, daiktai ir namų apyvokos daiktai buvo sudėti į jiems skirtas vietas. Sanitarinės sąlygos name patenkinamos. Nepilnametė S. turi jai skirtą kambarį žaidimams, taip pat kitą kambarį, kuriame yra mergaitei skirta lova, spinta. Mergaitė turi jos amžių atitinkančių žaislų. Nepilnametei S. G. yra sudarytos patenkinamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Siekiant išsiaiškinti ieškinyje nurodytas aplinkybes Skyriaus specialistams nepavyko susisiekti su atsakovu A. M., jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Sodyba, kurioje anksčiau gyveno atsakovas, šiuo metu neprivažiuojama. Mokinių registro duomenimis nepilnametė S. G. lanko Anykščių vaikų lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. S. yra per jauno amžiaus, kad gebėtų išreikšti nuomonę konkrečiais byloje aktualiais klausimais. Skyrius neturi duomenų apie tarp šalių kilusį realų ginčą dėl nepilnametės S. G. gyvenamosios vietos nustatymo, D. G. nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ji ribotų dukros ir tėvo bendravimą kokiomis nors priemonėmis, Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė D. G. negebėtų atliepti dukros poreikių, emocijų, ar nesirūpintų dukros sveikata, ugdymu, Skyriaus vertinimu ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl nepilnametės S. G. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, ieškove D. G., nepažeis geriausių nepilnametės S. G. interesų. Tarnyba, rinkdama duomenis išvadai, nustatė, kad ieškovė D. G. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra darbinga, pagal Gyventojų registro duomenis neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, išskyrus dukrą S. G.. Tarnyba nustatė, kad atsakovas A. M. nedirba, yra sveikas, darbingas, pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas A. M. daugiau išlaikytinių nepilnamečių, išskyrus nepilnametę dukrą S. G., neturi. Skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, teikia pirminę preliminarią išvadą, kad nepilnametės S. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš tėvo A. M. nepažeidžia nepilnametės S. G. teisių ir jos teisėtų interesų. Ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma - 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki S. G. pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo A. M. būtų pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi nepilnametės S. G. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jos gabumai.
6. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į bylą pateiktą išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Byloje nustatyta, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina – D. G., tėvas – A. M.. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
9. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. S. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina ieškove D. G.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnametės interesams.
10. Teismas vertina, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukters S. G. gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).
13. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
14. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl dukters poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Teigė, kad bendra suma, reikalinga dukters išlaikymui, yra apie 400 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 70 Eur vaiko pinigai, 110 Eur socialinė pašalpa, viso 180 Eur. Papildomų pajamų ieškovė gauna uždarbiaudama pas žmones Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė nesusituokusi. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo.
15. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Iš registruose esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto Lietuvoje atsakovas neturi. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie A. M. nėra. Duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, ribotą darbingumą, byloje nėra, kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
16. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo metu mokamos universalios išmokos vaikui dydis yra 73,50 Eur.
17. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių).
18. Ieškovės paaiškinimais išlaidas vaiko poreikių tenkinimui sudaro: apie 400 Eurų (maistui, rūbams ir avalynei, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymo bei lavinimo priemonėms, komunaliniams patarnavimams). Teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnametės S. G. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui bei vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgių, gabumų lavinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui.
19. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
20. Nustatant šalių dukrai reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jos kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jai reikia, ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, gyvena kaimo vietovėje, broliui nuosavybės teise priklausančiame name. Įvertinęs visas žinomas aplinkybes, taip pat išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs mergaitės poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog, kaip minėta, mergaitė gyvena su ieškove, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų (tame tarpe ir išlaikymo) jos atžvilgiu, teismas sprendžia, kad dukters S. G. išlaikymui iš jos tėvų galima teikti suma yra apie 474 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 200 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 31 d.), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-27 iki 2022-01-27 (2022-01-31 ieškinio pateikimo teismui diena). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, kurio dydį nurodo 150 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena. Atsakovas nuo pat dukters gimimo išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismui pripažinus, kad iš atsakovo teiktinas išlaikymas S. G. sudaro 200 Eur, bei įvertinant, kad prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis yra skaičiuojamas po 150 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-01-27 iki 2022-01-31 – 5400 Eur (150 Eur x 36 mėn. = 5400 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
22. Ieškovė D. G. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
23. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis sudaro 270 Eur (94 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir 176 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 18,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 221,00 Eur (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-01-31) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 5400 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko S. G., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), bei 221,00 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.