- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-387-169/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) A. V. skundą suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) L. V. dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų vykdomojoje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. kreipėsi į antstolę Eleną Miliauskienę su skundu prašydamas: 1) panaikinti antstolės Elenos Miliauskienės priimtus dokumentus – 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymą Nr. S-6-9-15221 „priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, 2016 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. Bf-50801 „vykdymo išlaidų paskaičiavimas“, 2016 m. lapkričio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S3f-50968; ir 2) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0009/16/04946. Skunde nurodė, kad L. V. kreipėsi į antstolę Eleną Miliauskienę su 2016 m. lapkričio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu dėl išlaikymo išieškojimo su paskaičiavimu, jog išlaikymo skola nepilnamečiui vaikui nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio sudarė 1 013 Eur. Antstolė šių dokumentų pagrindu 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą „priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, užvedė vykdomąją bylą bei 2016 m. lapkričio 21 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo jis ragintas per 10 dienų nuo šio raginimo įteikimo dienos sumokėti 1 013 Eur išlaikymo skolą bei 41,98 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau mano, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo užvesti vykdomąją bylą, apskaičiuoti vykdymo išlaidų bei surašyti raginimą įvykdyti sprendimą, nes jis visada geranoriškai vykdė pareigą teikti lėšas savo dukros išlaikymui, net didesne apimtimi negu nurodyta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendime. Nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio dukros išlaikymui yra skyręs 11 579,30 Eur, nors per tą laikotarpį turėjo skirti tik 4 633,92 Eur. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio mėnesio jis skyrė labai dideles lėšas dukrai išlaikyti. Kadangi tuo metu jis dirbo užsienyje, jo gaunamos lėšos buvo pervedamos į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke, prie kurios buvo atidaryta mokėjimo kortelė L. V. vardu, kad dukrai skirtos lėšos ją pasiektų operatyviau. Šia mokėjimo kortele L. V. naudojosi nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. Per šį laikotarpį L. V. nuo sąskaitos nuėmė 8 267,27 Eur, nors už šį laikotarpį jis turėjo skirti dukros išlaikymui tik 1 158,48 Eur. Nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. gruodžio mėnesio jis pervedė 1 807 Eur, nors pagal teismo spendimą turėjo pervesti tik 1737,72 Eur. O laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio jis pervedė 1 505 Eur dukros išlaikymui, nors faktiškai dukra pas L. V. gyveno tik iki 2016 m. birželio mėnesio vidurio. Esant šiai situacijai mano, kad L. V., kreipdamasi į antstolę su vykdomuoju dokumentu, piktnaudžiavo savo teisėmis, antstolei pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, suklaidino antstolę, kuri be pagrindo pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.
Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S3g-602 atsisakė patenkinti skolininko skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Patvarkyme nurodė, kad tiek pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, tiek išieškotojos prašymas atitiko visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio ir sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, išieškotojos nurodytas išlaikymo skolos dydis jokių abejonių nekėlė, nes neviršijo sumos, kuri susidarytų nuo išlaikymo dukrai priteisimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., todėl nebuvo jokio įstatyminio pagrindo atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, paskaičiuoti vykdymo išlaidas bei surašyti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. O skolininko nurodytas CPK 654 straipsnis neįpareigoja, o suteikia antstoliui tokią teisę iškviesti skolininką ir išieškotoją jų nuomonei išklausyti dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, todėl, atsižvelgdama į konkrečią situaciją, ji sprendžia, ar pasinaudoti šia teise. Pažymėjo, kad iš skolininko pateiktų banko sąskaitos išrašų negalima nustatyti, nei kas disponavo pinigais, nei kokiu tikslu, išskyrus tai, kad kai kurių grynųjų pinigų nurašymas vyko kortele, todėl grynieji pinigai, nurašyti kortele, negali būti laikomi išieškotojai mokėtomis dukros išlaikymu skirtomis lėšomis. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. skolininkas turėjo sumokėti 1 235,71 Eur, tačiau šios sumos sumokėjimą neginčijamų įrodymų skolininkas nepateikė, todėl antstolė savo iniciatyva negali užskaityti iš skolininko asmeninės banko sąskaitos nurašytų pinigų kaip tuo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., skolininko sumokėtas lėšas vaikui išlaikyti, kol teisme nėra įrodytos ir nustatytos šios aplinkybės. Atkreipė dėmesį į tai, jog išieškotoja 2016 m. gruodžio 12 d. reikalavimu buvo įpareigota pateikti duomenis, įrodančius susidariusią 1 013 Eur išlaikymo skolą dukrai, kuri 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė asmeninės sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d. Pagal šiuos išieškotojos bei skolininko pateiktus duomenis buvo atlikti paskaičiavimai, iš kurių matyti, jog pagal skolininko atliktus išlaikymo dukrai pavedimus nesumokėto išlaikymo skola 2016 m. lapkričio 1 d. sudarė 1 128,53 Eur, tačiau išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodė mažesnę nesumokėto išlaikymo dydžio sumą – 1 013 Eur. Be to, skunde pateikti priteisto išlaikymo skaičiavimai yra neteisingi, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio skolininkas dukros išlaikymui turėjo sumokėti ne 4 633,92 Eur, o 4 344,30 Eur, tačiau išieškotojai pervesta tik 3 293 Eur.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepimo į pateiktą skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų nepateikė, apie pareiškėjo skundą bei bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0009/16/04946 matyti, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo pagrindu išieškotojai L. V. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1840-169/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. V. nepilnamečiui vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės. Išieškotojai 2016 m. lapkričio 16 d. kreipusis į antstolę Eleną Miliauskienę su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei nurodžius, jog 2016 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola yra 1 013 Eur, antstolė 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-6-9-15221 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016 m. lapkričio 21 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S3f-50968, 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. Bf-50801 paskaičiavo vykdymo išlaidas bei išsiuntė šiuos dokumentus skolininkui A. V., ragindama per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 1 013 Eur išlaikymo skolą ir 41,98 Eur vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą.
CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad dėl kiekvieno vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis priima patvarkymą, tokiu būdu išspręsdamas jo priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą ir užveda vykdomąją bylą, atitinkamai skaičiuoja vykdymo išlaidas (CPK 609 straipsnis). Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Iš šios straipsnio formuluotės galima spręsti, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentai priimti patikrinimu, detalizuotu CPK 651 straipsnio 2 dalyje, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė nepagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą įvykdyti sprendimą bei paskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi jis tinkamai vykdė prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą pagal teismo sprendimą ir išlaikymo įsiskolinimo nebuvo susidarę. Tačiau su tokia pareiškėjo pozicija sutikti teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, antstolė turėjo patikrinti tik formaliuosius kriterijus, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje, o ne tirti, ar pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ar buvo vykdomas tinkamai ir, ar vykdomasis dokumentas buvo išduotas pagrįstai. Pažymėtina, jog įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Tokiems veiksmams atlikti antstolis neturi galimybių, be to, minėtų veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas. Taigi, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, akivaizdžių kliūčių, numatytų CK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentai priimti nenustatyta. Be to, prieš priimdama vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, antstolė, siekdama patikrinti išieškotojos nurodomos išlaikymo skolos dydžio pagrįstumą, nustatė, jog išieškotojos nurodytas išlaikymo skolos dydis už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. neviršijo sumos, kuri susidarytų nurodytu laikotarpiu, todėl spręstina, jog antstolei nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog CPK 644 straipsnio 7 punkte įtvirtinta ir skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apie šią įstatyminę pareigą pareiškėjas buvo informuotas jam 2016 m. gruodžio 5 d. įteiktame antstolės Elenos Miliauskienės patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginime įvykdyti sprendimą dėl 1 013 Eur išlaikymo skolos ir 41,98 Eur vykdymo išlaidų sumokėjimo. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, spręstina, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą bei paskaičiavo atitinkamas vykdymo išlaidas, 2016 m. lapkričio 21 d. išsiųsdama raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą bei sumokėti vykdymo išlaidas.
Iš skunde nurodytų argumentų matyti, jog iš esmės pareiškėjas skundu ginčija išieškotojos paskaičiuotą 1 013 Eur išlaikymo skolą tais motyvais, jog priešingai nei teigia išieškotoja, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas mokėjo išlaikymą nepilnametei dukrai ir netgi ženkliai didesnėmis sumomis. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., pabraukęs atitinkamas sumas, kaip pinigines lėšas, mokėtas nepilnametei dukrai išlaikyti pagal priimtą teismo spendimą bei 2016 m. gruodžio 13 d. AB DnB banko pažymą apie tai, jog prie pareiškėjo turimos banko sąskaitos buvo atidaryta L. V. vardu mokėjimo kortelė, kurios naudojimosi laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Išanalizavus šiuos pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas sutinka su antstolės 2017 m. sausio 4 d. patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų nurodoma išvada, jog pateikti pareiškėjo duomenys neįrodo to fakto, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas iš tiesų mokėjo išlaikymą nepilnametei dukrai. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų galima nustatyti tik tai, jog prie pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos iš tiesų išieškotojai buvo atidaryta mokėjimo kortelė ir šia kortele vyko grynųjų pinigų nurašymas, tačiau šios operacijos dar neįrodo, jog išgryninti pinigai buvo skirti būtent nepilnametės dukros išlaikymui, juo labiau, kad išieškotoja šią aplinkybę kategoriškai neigia. Todėl, esant prieštaravimams tarp išieškotojos ir pareiškėjo pateiktų nepakankamų įrodymų jo argumentams pagrįsti antstolė neturėjo teisinio pagrindo užskaityti nurašytų grynųjų pinigų nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos kaip priteistų periodinių išmokų mokėjimą nepilnametės dukros išlaikymui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į nurodytas įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, jog antstolė, priimdama vykdyti išieškotojos L. V. pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolė Elena Miliauskienė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tuo pagrindu paskaičiavo vykdymo išlaidas bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių CPK pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
Išaiškintina, jog siekiant įrodyti aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. L. V. vardu atidaryta mokėjimo kortele buvo nurašinėjami grynieji pinigai nepilnametės dukros išlaikymui, pareiškėjui tikslinga kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Teismas pažymi, kad jeigu vykdomąjį dokumentą pateikdamas išieškotojas sąmoningai suklaidina antstolį, nuslepia tam tikrą pateikto dokumento vykdymui reikšmingą informaciją ar kitaip piktnaudžiauja savo, kaip išieškotojo teisėmis, įrodžius šias aplinkybes, skolininkas gali reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš išieškotojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513, 626–627 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0009/16/04946.
Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.