- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2-470-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00787-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“
- Trečiasis asmuo
- Krinycki Recykling S
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; tretieji asmenys: Krinycki Recykling S. A., UAB „Verslo efektas“, G. M., V. Č., A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), O. B. (O. B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verenta“ prašė teismo priteisti iš atsakovės 159 080,15 Eur skolą, 53 866,42 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriui kreiptis į teismą su prašymu dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos; 2) jeigu toks prašymas būtų pateiktas, tai uždrausti priimti sprendimą dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.
3. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorius teismo posėdyje paaiškino, kad ketina išieškoti žalą iš bendrovės valdymo narių, bet atsakovės vadovų padarytos žalos dydis yra dar neaiškus. Vėliau jis nurodė, kad ketina kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos. Nemokumo administratorius neketina bylinėtis dėl patirtos žalos, teigia, kad atsakovė pinigų negaus. Ieškovė nurodė reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindus. Administratorius sutiko, kad neišnaudotos visos galimybės bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti. Administratoriui pateikus prašymą pripažinti atsakovės veiklą pasibaigusia ir teismui tenkinus tokį prašymą, galbūt palankus sprendimas ieškovei nagrinėjamoje byloje nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio argumentais ir pridėtais įrodymais, nusprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
6. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, kad atsakovės nemokumo administratorius elgtųsi nesąžiningai, slėptų, švaistytų ar siektų apsunkinti atsakovės turimą turtą. Tai, kad atsakovės nemokumo administratorius nurodė, kad atsakovė šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo galbūt bus tenkinamas ieškovės ieškinys, savaime neįrodo administratoriaus nesąžiningumo. Atsakovės turto kiekis – objektyvi aplinkybė, nesusijusi su ieškiniu. Ieškovės argumentai susiję su atsakovės bankroto procesu ir bankroto bylos eiga. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių, jog yra grėsmė, kad galbūt jai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti ne nagrinėjamoje byloje, bet atsakovės bankroto byloje. Patenkinus ieškovės prašymą bus neužtikrintas pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymas, nes šioje byloje nenagrinėjami klausimai, susiję su atsakovės bankroto bylos eiga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Verenta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovės likvidavimo procedūra pradėta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Nemokumo administratorius nurodė, kad sieks greičiau užbaigti atsakovės bankroto bylą, likviduoti bendrovę. Kai teismas priims sprendimą dėl bendrovės pabaigos, atsakovė nustos egzistuoti. Užbaigus atsakovės bankroto procedūrą, byla dėl skolos ir delspinigių priteisimo bus nutraukta, galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl to yra grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas pasunkės.
8.2. Teismas neįvertino nemokumo administratoriaus R. B. nesąžiningumo. Jis nurodė, kad atsakovės vadovų padarytos žalos dydis neaiškus, nepriteistas teismo sprendimu. Administratorius, neišnaudojęs visų galimybių kreditorių reikalavimams patenkinti, siekia įmonės pabaigos.
8.3. Teismas neteisingai nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neužtikrins ieškinio reikalavimų, susijęs su atsakovės bankroto bylos eiga. Užbaigus atsakovės bankroto bylą, jos, kaip subjekto, neliks, niekas neperims jos teisių ir pareigų. Nutraukus šią bylą, nebus galimybės nukreipti reikalavimo į jos valdymo organus ar akcininkus. Dėl to pareikštą materialųjį ir procesinį reikalavimus sieja ryšys.
8.4. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų esamos padėties stabilumą: 1) atsakovė, kaip juridinis asmuo, būtų išsaugota, šalys galėtų bylą užbaigti taikos sutartimi; 2) būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų panaikinta galimybė paslaugos teikėjai gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
8.5. Tokios pat laikinosios priemonės taikytos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
Atsiliepimas
9. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės skundą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
9.1. Atsakovės bankroto procedūra trunka ilgiau negu 9,5 metų. Stiklo atliekos sutvarkytos. Nemokumo administratorius mano, kad tikslinga operatyviai užbaigti bankroto bylą.
9.2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendime konstatavo V. Č., O. B., A. K., P. K. ir „Krynicki Recycling S.A.“ neteisėtus veiksmus ir iš jų solidariai priteisė atsakovei žalos atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-511-925/2022). Atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu, jos lėšų neužtenka atsiskaityti su visais kreditoriais. Dėl to jie, taip pat ir ieškovė galės pareikšti ieškinius ne tik „Krynicki Recykling S. A.“ ar A. K., bet ir buvusiems bendrovės valdybos nariams.
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant išsaugoti bankrutavusią atsakovę, neatitiktų jų taikymo tikslų, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Bankrutavusiai bendrovei neturint turto, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne. Apeliantė teigia, kad įrodė abi sąlygas laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pateiktame atskirajame skunde išdėstyti tik su nurodyta sąlygą susiję argumentai.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
14. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
15. Apeliantė teisingai nurodo, kad atsakovės likvidavimo procedūra pradėta pagal ĮBĮ. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi sprendimas dėl bendrovės pabaigos turės būti priimtas ne pagal ĮBĮ, bet pagal JANĮ nuostatas.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą, nes jos patirtos išlaidos turi būti atlygintinos iš administravimui skirtų lėšų, jeigu šios išlaidos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (civilinė byla Nr. eB2-1539-560/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Nemokumo administratorius, siekdamas užbaigti atsakovės bankroto bylą, turės parengti galutinę bankroto ataskaitą, kuriai turės pritarti kreditorių susirinkimas (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis). Teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis, 100 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius teikdamas duomenis kreditorių susirinkimui, taip pat prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, turės nurodyti duomenis ne tik apie teisme išnagrinėtas, bet ir nagrinėjamas bylas. Dėl to atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalės įvertinti, gali būti priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, ar ne, kai yra neišnagrinėtų bylų, kuriose bankrutavusiai bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai.
18. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kai nelieka abejonių, kad tinkamai atliktos visos įstatyme nustatytos bankroto procedūros. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės bankroto byloje nemokumo administratorius nepateikė prašymo patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, dėl kurio teismas taip pat turės priimti procesinį sprendimą.
19. Teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji įrodė nemokumo administratoriaus nesąžiningumą. Aplinkybės, kad nemokumo administratorius nusprendė greičiau užbaigti atsakovės bankroto bylą, savaime nepagrindžia jo nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Taigi toks nemokumo administratoriaus siekis sietinas ne su jo nesąžiningu elgesiu, bet su bankroto proceso tikslais. Išnaudojo nemokumo administratorius visas galimybes, kad būtų patenkinta kuo daugiau kreditorių reikalavimų, ar ne, įvertins atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas juridinio asmens pabaigos klausimą.
20. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti kitai bylos procese dalyvaujančiai šaliai spaudimo priemonė taikos sutarčiai sudaryti. Byloje nėra aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės ar jos nemokumo administratoriaus nesąžiningumą, taip pat aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad yra būtinybė užtikrinti status quo (liet. esamą padėtį). Apeliantė neįrodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas priims sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos, nepatikrinęs ir neįvertinęs aplinkybių, susijusių su atsakovei pareikštais ir teisme nagrinėjamais reikalavimais, taip pat atsakovės likvidavimo (išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) padariniais.
21. Apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos, kurioje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje spręstas kreditorių reikalavimų patikslinimo (sumažinimo, taikant senaties terminą) klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas po to, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, priteisimo klausimas. Kitoje civilinėje byloje kreditorės reikalavimas turėjo būti patenkintas iš bankrutavusios įmonės lėšų. Nagrinėjamoje byloje, jeigu bus priimtas apeliantei palankus teismo sprendimas, reikalavimas būtų tenkintinas iš administravimui skirtų lėšų. Esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti tokio pateis pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyką ir faktines aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų suteiktas prioritetas išskirtinai ieškovės interesams, pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas, nebūtų užtikrinti bankroto proceso tikslai.
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.