Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-245-365/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
AN2-245-365/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00470-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
D. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-245-365/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00470-2025-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 1.5.3; 21.11.8; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, Institucija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-137-2025 (toliau – ir nutarimas) D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad D. L., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L.“ vadovu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, t. y. 1) 2024 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rašytinę neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiu U. B., tačiau neužtikrino, kad apie jo darbą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbo pradžios. Tokiais veiksmais D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalis ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.) numatytą pažeidimą; 2) 2024 m. birželio 4 d. sudarydamas rašytinę neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. S. nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 1 d. įdarbino V. S. darbininku, nors ši profesija nėra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir neturėdamas Užimtumo tarnybos leidimo dirbti leido jam iki 2024 m. liepos 1 d. atlikti darbines funkcijas UAB „L.“. Tokiais veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 62 straipsnio 2 dalies nuostatas (straipsnio aktuali redakcija iki 2024 m. liepos 1 d.) ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) numatytą pažeidimą; 3) nesudarydamas naujų darbo sutarčių, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. įdarbino darbininku trečiosios šalies piliečius U. B. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., bei nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. V. S., kai jie neturėjo Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti ir nebuvo atleisti nuo pareigos tokius leidimus turėti, ir leido jiems dirbti UAB „L.“. Tokiais veiksmais pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.) ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.). Už padarytus administracinius nusižengimus pareiškėjui paskirta galutinė 1 500 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą kaip neproporcingą ir, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, veiką pripažinti mažai pavojinga bei skirti žodinę pastabą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi D. L. skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-137-2025 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darė išvadą, kad D. L. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti nėra pagrindo.

Įvertinęs pareiškėjo D. L. skundo argumentus ir teisme pateiktą paaiškinimą dėl nuobaudos individualizavimo, apylinkės teismas darė išvadą, kad ginčijamas nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikymo D. L. taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia. Konstatavo, jog naikinti Institucijos nutarimo dalį ir ANK 12 straipsnio pagrindu netraukti D. L. administracinėn atsakomybėn ar ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sumažinti D. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą ar visiškai jos neskirti, nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2025-02-27 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo bei 2025-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Apeliantas, mano, kad dėl Institucijos konstatuoto pažeidimo – neužtikrinto pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) apie trečiosios šalies piliečio U. B. įdarbinimą viena diena iki darbo pradžios, kaip tai numato Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis, remiantis teise, teismų praktika ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, akivaizdu, kad nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę dėl sekančių motyvų:

4.1.1. D. L. vertinimu, šis pažeidimas yra formalus, o ne turtinio lygmens. Pareiškėjas D. L. darbo santykių nei su U. B., nei su V. S. neslėpė. Pranešimo nepateikimas VSDFV yra susijęs su procedūrine klaida, o ne tyčine apgaule siekiant ką nors suklaidinti. Abu darbuotojai tiek U. B., tiek V. S. gavo darbo užmokestį, dirbo reglamentuotomis darbo valandomis, už juos buvo mokami mokesčiai, dokumentai buvo pateikti Darbo inspekcijai. Apelianto vertinimu, remiantis proporcingumo ir kaltės principais, neturėtų būti konstatuojamas pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę.

4.1.2. Apeliantas D. L. neveikė tyčia ar dėl didelio neatsargumo, pažeidimas susidarė dėl techninio ir administracinio nesusipratimo, kai pranešimas apie apdraustąjį nebuvo įmonės finansininkės perduotas per Sodros elektroninę sistemą laiku. Darbo santykiai buvo užfiksuoti raštu, darbuotojai įtraukti į darbo grafiką, apskaitytas darbo užmokestis ir sumokėti mokesčiai - t. y. nebuvo siekiama išvengti pareigų valstybei.

4.1.3. Taikant apeliantui administracinę atsakomybę buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Darbo inspekcija, tiek Teismas turėjo atsižvelgti į padaryto pažeidimo pavojingumą, jo padarinius, pažeidimo priežastis, bei D. L. elgesį po pažeidimo nustatymo. Pažymima, jog UAB „L.“ direktorius D. L. elgėsi bendradarbiaujančiai, pateikė dokumentus, nebandė nuslėpti informacijos. Informacija apie asmenų įdarbinimą, nors pavėluotai, buvo pateikta savanoriškai, be institucijų spaudimo. Darbuotojų socialinės garantijos nebuvo paneigtos – buvo mokamos įmokos, vedama apskaita. Vertina, kad toks pažeidimas yra formalus ir neesminis, todėl pagal proporcingumo principą jam neturėtų būti taikoma griežta atsakomybė.

Atsiliepimas

4.2. Dėl antro konstatuoto pažeidimo, kad D. L. įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį U. B. į darbą bendrovėje nuo 2024-08-01 iki 2024-11-21, jam neturint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, kai toks leidimas buvo privalomas dėl neįgyto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (turėjo leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje) ir už Baltarusijos Respublikos piliečio V. S. įdarbinimą neturtint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti bendrovėje nuo 2024-08-12 iki 2024-08-19 ir nuo 2024-09-19 iki 2024-11-21, kai toks leidimas buvo privalomas dėl neįgyto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (turėjo Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą), atkreipiamas dėmesys į sekančias aplinkybes:

4.2.1. Apelianto vertinimu, jeigu užsienietis ir dirbo be leidimo, vien formalus leidimo nebuvimo faktas savaime nepatvirtina tyčinio ar didelio neatsargumo, būtinų administracinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas D. L. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

4.2.2. Užfiksuotas pažeidimas nėra piktybinis, skirtas nuslėpti darbo santykius ir nemokėti mokesčių valstybei. Darbuotojai buvo įdarbinti, apie tai pranešta Sodrai, sumokėti visi mokesčiai valstybei, todėl žalos ir nuostolių niekas nepatyrė. Pažeidimas padarytas ne turint tikslą gauti kokią nors naudą iš savanaudiškų paskatų, o dėl didelio darbo krūvio, įdarbinimo situacija nebuvo išsamiai analizuota dėl žmogiškosios klaidos. Lietuvoje nuolat reikia statybininkų, teisės aktai nuolat keičiasi, todėl kreipimasis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti buvo tik formalumas. Šios aplinkybės, pasak apelianto, suteikia pagrindo teigti, kad D. L. ateityje nepadarys administracinių nusižengimų.

4.3. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT- 39-648/2023,2AT-2-387/2024, kt.).

4.4. Šiuo atveju nusižengimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. Apeliantas D. L. neturėjo tikslo nemokėti mokesčių valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Pareiškėjo administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad jis neįsitikino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai U. B. ir V. S. turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti, t. y. pažeidė UTPĮ nuostatas.

4.5. Pareiškėjas D. L. nuo pat pradžių neneigė padaręs administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai VDI pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl akivaizdu, kad būtina atsižvelgti, ar padaryto nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas iš tiesų proporcingas asmeniui kilsiančioms pasekmėms. Atkreipimas dėmesys, jog apeliantui paskyrus administracinę nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtų sukeliamos griežtos pasekmės tiek jam, tiek UAB „L.“.

4.6. Apeliantas apibendrindamas skundo argumentus, vertindamas savo padarytų nusižengimų nedidelį pavojingumą, mano, jog ne tik minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 500 Eur) paskyrimas, bet ir sankcijoje nenumatyto įspėjimo paskyrimas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei D. L. asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, apeliantas mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl netikslinga jam skirti administracinę nuobaudą.

5. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti galioti ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucija mano, kad apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai priėmė nutartį, kuria netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. skundo.

5.1. Institucijos manymu, apylinkės teismas, įvertinęs skunde nurodytus argumentus administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos kontekste, neturėjo pagrindo sutikti, kad apelianto nubaudimas už nelegalų darbą reikš ir bendrovės ribojimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, bei turės atleisti jau dirbančius užsieniečius. Institucijos teigimu, apeliantas sąmoningai klaidina teismą, nes jam skundžiamu nutarimu nebuvo skirtos jokios papildomos sankcijos. Nurodo, jog dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 35 ir 50 straipsnių nuostatų Institucija jau buvo pasisakiusi atsiliepime į D. L. skundą, pateiktą pirmos instancijos teismui, Institucija patvirtina, kad laikosi savo išsakytos pozicijos.

Atsiliepimas

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją, jog nėra pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis sumažinti D. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą ar visiškai jos neskirti. Tai, kad anot apelianto, pats pažeidimas epizodinis ir pasekmės (jeigu yra) minimalios, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo, savaime nereiškia, kad Bendrovei neturėjo būti skiriama finansinė sankcija už padarytą pažeidimą, turint omenyje, jog teismų praktikoje pažymėta, kad net jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradinomo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį.

5.3. Atsiliepime teigiama, jog Institucija priimdama nutarimą ir skirdama apeliantui administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Mano, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

5.4. Institucija yra įsitikinusi, kad sankcijų už nelegalų darbą netaikymas ne tik prieštarautų įstatymo dvasiai, bet ir iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padaręs juridinis asmuo be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už vieno sunkiausių pažeidimų padarymą, bet ir formuotų ypač ydingą ir pavojingą praktiką. Apelianto teiginiai dėl veikos mažareikšmiškumo vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, jog D. L. nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu, teigdamas, kad yra pagrindas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti apeliantui administracinės nuobaudos, tuo tarpu formuluodamas apeliacinio skundo prašymą apygardos teismui, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

7. Institucijos nutarimu UAB „L.“ direktoriui D. L. taikyta administracinė nuobauda už dviejų Baltarusijos Respublikos piliečių U. B. ir V. S. nelegalų darbą UAB „L.“. D. L. pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2024-07-01, dėl V. S. įdarbinimo nuo 2024-06-11 iki 2024-07-01 atveju) ir pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2024-07-01, dėl U. B. ir V. S. įdarbinimo atvejais), ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 500 Eur bauda.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą iki 2024 m. liepos 1 d., darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims buvo numatyta bauda nuo 1 000 iki 5 000 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.) taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Padarius aptariamą nusižengimą po 2024 m. liepos 1 d., darbdaviui – fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 2 000 iki 5 000 Eur, o darbdaviui – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 iki 5 000 Eur.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti. Tai patvirtina 2024 m. gruodžio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotos aplinkybės (b.l. 53-56), U. B. leidimo laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje ir V. S. Lenkijos Respublikos nacionalinės vizos, darbo sutarčių ir darbo laiko bei darbo užmokesčio priskaitymo dokumentai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenys (b.l. 8-52), administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. bei Institucijos atstovo paaiškinimai apylinkės teisme. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame neneigiama D. L. kaltė, sutinkama su nustatytomis administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad D. L. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nurodant, jog D. L. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus, įstatyminį reglamentavimą įtvirtintą DK, Užimtumo įstatyme ir UTPĮ bei jų pakeitimuose (kurie detaliai aptarti skundžiamojoje nutartyje, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), atsižvelgus į tai, kad nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, nereikalaujanti įrodyti padarinių požymio, ir jo baigtumas yra siejamas su jo padarymo momentu, į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su tuo, kad nusižengimas atsitiktinis, nulemtas žmogiškosios klaidos, D. L. dėl to gailėjosi, jokia finansinė žala nebuvo padaryta ir kiti, apeliacinės instancijos teismui taip pat nesuteikia pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pažymėtina, kad šie apeliaciniame skunde pateikiami argumentai buvo įvertinti Institucijoje sprendžiant dėl minimalios nuobaudos paskyrimo D. L. už atskirus administracinius nusižengimus, kurių sprendimui pritarė ir apylinkės teismas. Be to, apylinkės teisme apeliantui keliant reikalavimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą tapačiais argumentais ir šiam vertinant, jog D. L. veikos turi būti pripažintinos mažai pavojingomis, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad pagrindo svarstyti klausimą dėl D. L. atleidimo nuo administracinės atsakomybės dėl mažai pavojingos veikos padarymo nėra, nes ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas veikų, kurių požymių turinčias veikas atlikęs fizinis asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybės arba atleidžiamas nuo jos, o aptariamu atveju padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paminėtame sąraše nėra.

10. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nusižengimų padarymo aplinkybes, tačiau tvirtinama, kad D. L. pritaikyta sankcija už ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą (tiek už atskirus nusižengimus, tiek subendrinus paskirtas nuobaudas) prieštarauja proporcingumo principui, o nagrinėjamu atveju, pasak apelianto, yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai iš viso netaikyti jam (D. L.) sankcijoje numatytos nuobaudos.

11. Apeliantas teisus, jog galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Tačiau pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. L. nusižengimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, D. L. neturėjo tikslo nemokėti mokesčių valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, darbuotojai buvo įdarbinti, apie tai pranešta Sodrai, administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad jis neįsitikino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai U. B. ir V. S. turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti, t. y. pažeidė UTPĮ nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad pranešimo nepateikimas VSDFV yra susijęs su procedūrine klaida, o ne tyčine apgaule siekiant ką nors suklaidinti, pažymint, jog abu darbuotojai tiek U. B., tiek V. S. gavo darbo užmokestį, dirbo reglamentuotomis darbo valandomis, už juos buvo mokami mokesčiai, dokumentai buvo pateikti Darbo inspekcijai. Apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai aptartos ir teisiškai įvertintos individualizuojant nuobaudą, jos, kaip pažymėjo apylinkės teismas, nėra išskirtinės ir savo esme nulėmė tai, kad D. L. buvo paskirtos minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos ir taikant ANK 38 straipsnio taisykles subendrintos, o tai leidžia tvirtinti, jog D. L. paskirta sankcija nėra per griežta ir yra proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei nuobaudos tikslus. Su tuo sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

14. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas įvertino ir D. L. prisipažinimą padarius administracinius nusižengimus bei nuoširdų gailėjimąsi, dėl ko skundžiamu Institucijos nutarimu yra pripažinta D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgė, kad D. L. anksčiau nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Įvertino ir apelianto argumentus, tvirtinant, kad įdarbinimo tvarkos pažeidimai buvo padaryti dėl didelio darbo krūvio, ir pagrįstai pažymėjo, jog šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nes būdamas juridinio asmens atsakingu asmeniu – direktoriumi ir planuodamas bendrovės veiklą (sutartinius ar kreditorinius įsipareigojimus) pareiškėjas turi pasirinkti tiek atsakomybių, kiek jis sugebėtų įvykdyti nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų normų.

15. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju imperatyvūs įstatymų pažeidimai D. L. veiksmais buvo padaryti neveikimu. Apeliantas nagrinėjamu atveju padarė ne vieną pažeidimą susijusį su trečiųjų šalių piliečių neteisėtu įdarbinimu, t.y. D. L. nubaustas už dviejų Baltarusijos Respublikos piliečių U. B. ir V. S. nelegalų darbą UAB „L.“: 1) už Baltarusijos Respublikos piliečio U. B. įdarbinimą ir darbą bendrovėje nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d., sudarius darbo sutartį, tačiau nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šio užsieniečio priėmimą į darbą ir užsieniečiui neturint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, kai toks leidimas buvo privalomas dėl neįgyto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (turėjo leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje); 2) už Baltarusijos Respublikos piliečio V. S. įdarbinimą ir darbą bendrovėje nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 1 d., sudarius darbo sutartį pagal profesiją, kuri neįtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir neturtint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, taip pat įdarbinimą ir darbą bendrovėje nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. be darbo sutarties ir neturint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, kai toks leidimas buvo privalomas dėl neįgyto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (turėjo Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą). Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „L.“ nustatytų dviejų darbuotojų nelegalaus darbo trukmė pakankamai ilga (nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. ), be to, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai vieno užsieniečio atžvilgiu kartojosi kelis kartus. Todėl esant padarytam sunkiam darbo teisės pažeidimui, minėtos aplinkybės tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo įvertintos tinkamai ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei švelninti apeliantui administracinę nuobaudą ar jos neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (žodinio įspėjimo) ar jos neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

16. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad paskyrus nuobaudą bus pažeisti didesni gėriai, nes bendrovė negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių ir negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų, bendrovė bankrutuos, nėra nauji, jie buvo įvertinti apylinkės teismo, ir pagrįstai atmesti. Su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas, todėl visų motyvų dėl to nekartoja, ir tik pažymi, kad tokie argumentai neturi jokios įtakos padarytos veikos kvalifikavimui bei negali būti pagrindu netraukti apelianto atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie su esama situacija ir skiriama nuobauda nesusiję. Čia gi pažymėtina ir tai, kad apeliantui skundžiamu nutarimu nebuvo skirtos jokios papildomos sankcijos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo.

17. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios apylinkės teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai ir leistų administracinio nusižengimo bylą nutraukti, administracinę nuobaudą švelninti ar jos visai neskirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. L. Institucijos paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1500 Eur bauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

D. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis