Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-557/2016

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55496-2015-0

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2015-11-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su 2015-09-29 to paties teismo nuosprendžiu, taip pat subendrinta su 2015-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su 2015-11-12, 2015-11-13 bei 2015-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taip pat subendrinta su 2016-01-20 bei 2016-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir nuteistajam galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmių, atliktų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25, 2015-12-17, 2016-01-20, 2016-03-16 nuosprendžius laiką bei A. K. suėmimą nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino visiškai, ir ieškovo naudai iš nuteistojo priteisė 2224,30 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2015-09-22 apie 22 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės-salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė: 10 vnt. teptukų makiažui atlikti, kurių 1 vnt. vertė 17,83 Eur, bendros 178,3 Eur vertės, 15 vnt. akių šešėlių ,,Opal eyeshadows“, kurių 1 vnt. vertė 8,40 Eur, bendros 126 Eur vertės, 9 vnt. akių šešėlių ,,Diamont eyeshadows“, kurių 1 vnt. vertė 4,92 Eur, bendros 44,28 Eur vertės, 8 vnt. akių šešėlių ,,Retro/Dancing queen“, kurių 1 vnt. vertė 8,4 Eur, bendros 67,20 Eur vertės, 7 vnt. akių šešėlių ,,Neo“, kurių 1 vnt. vertė 6,08 Eur, bendros 42,56 Eur vertės, 9 vnt. akių šešėlių ,,Kashmir mono“, kurių 1 vnt. vertė 6,08 Eur, bendros 54,72 Eur vertės, 6 vnt. akių šešėlių ,,Kashmir triol“, kurių 1 vnt. vertė 7,53 Eur, bendros 45,18 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Matte expert“, kurių 1 vnt. vertė 20,85 Eur, bendros 83,4 Eur vertės, 5 vnt. kreminių pudrų ,,Long cover“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 79,65 Eur vertės, 1 vnt bazė šešėlį ,,Eye shadow base“, kurio vertė 12,46 Eur, 1 vnt. blakstienų tušą ,,3D“, kurio vertė 9,56 Eur, 3 vnt. blakstienų tušų ,,Curly“, kurių 1 vnt. vertė 9,56 Eur, bendros 28,68 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Lush Satin“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 79,92 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Lifting foundation“, kurių 1 vnt. vertė 19,5 Eur, bendros 78 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Sebum Control“, kurių 1 vnt. vertė 16 Eur, bendros 64 Eur vertės, 3 vnt. kreminių pudrų ,,Lush velvet“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 47,79 Eur vertės, 4 vnt. bazių makiažui ,,Make up base“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 63,72 Eur vertės, 3 vnt. kreminių pudrų ,,Moisturizing“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 59,94 Eur vertės, 6 vnt. paakių maskuoklių ,,Clair“, kurių 1 vnt. vertė 14,19 Eur, bendros 85,14 Eur vertės, 6 vnt. maskuoklių ,,Cover tester“, kurių 1 vnt. vertė 3,30 Eur, bendros 19,8 Eur vertės, 3 vnt. pieštukų paakiams ,,Browsetter tester“, kurių 1 vnt. vertė 2,75 Eur, bendros 8,25 Eur vertės, 13 vnt. kompaktinių pudrų, kurių 1 vnt. vertė 12,45 Eur, bendros 161,85 Eur vertės, 10 vnt. kompaktinių pudrų ,,Bronzer“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 159,3 Eur vertės, 3 vnt. kompaktinių pudrų ,,Semitransparent“, kurių 1 vnt. vertė 12,45 Eur, bendros 37,35 Eur vertės, 3 vnt. birių pudrų ,,Rise“, kurių 1 vnt. vertė 14,77 Eur, bendros 44,31 Eur vertės, 7 vnt. kompaktinių pudrų ,,Illuminating“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 111,51 Eur vertės, 6 vnt. birių pudrų ,,Highlither“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 119,88 Eur vertės, 10 vnt. kompaktinių pudrų ,,Hydrating“, kurių 1 vnt. vertė 14,78 Eur, bendros 147,8 Eur vertės, 13 vnt. akių pieštukų ,,Liquid/Deep/Pen-liner“, kurių 1 vnt. vertė 12,6 Eur, bendros 163,8 Eur vertės. Viso pagrobė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 2224,32 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Sistemiškai vertinant minėtus byloje surinktus įrodymus matyti, jog pardavėjų parodymais nustatyta, jog prekės netilptų į mokyklinę kuprinę, nebent į kelis maišus, visoms pavogtoms prekėms sutalpinti reikėtų apie 100 cm ilgio, 50 cm aukščio ir 30 cm pločio, t. y. 0,15 m³ arba 150 litrų talpos stalčiaus, tačiau vaizdo įraše užfiksuota kuprinė yra ženkliai mažesnė. Nors įmonės atstovas nurodė, kad stalčius būdavo pakraunamas tik 25 proc. savo tūrio, ir pavogtos prekės būtų tilpusios į A. K. turėtą kuprinę, tačiau apygardos teismas pažymi, jog prekės buvo pavogtos iš daugiau nei vieno pardavimo salelės stalčiaus, taip pat ir nuo pardavimo stendų, o nurodydamos prekių kiekį pardavėjos pažymėjo, kad prekės gal ir būtų tilpusios į vieną stalčių tik jas sugrūdus (t. y., užpildžius pilnai), ir vien kompaktinės pudros turėjo sudaryti vieną maišą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti su pavogtomis prekėmis kasdieną betarpiškai dirbusių prekybos salelės darbuotojų parodymais dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkstamų prekių užimamo tūrio, ir tuo pačiu pastebi, jog civilinio ieškovo atstovas yra suinteresuotas, jog vienintelis nustatytas iš prekybos vietos vogęs asmuo būtų pripažintas kaltu pavogęs visas trūkstamas prekes, ir jam kiltų pareiga atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Atsižvelgdama į civilinio ieškovo atstovo V. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymų neatitikimą kitoms įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog civilinio ieškovo atstovo parodymai negali būti lemiamu įrodymu A. K. pagrobto turto kiekiui pagrįsti ir konstatuoja, jog nuteistajam, net ir užtrunkant apylinkės teismo akcentuotą ilgą vagystės laiką (A. K. prekybos salelėje praleido daugiau nei 10 minučių), visos 179 prekės negalėjo būti pavogtos jas sudedant į standartinio dydžio kuprinę. Nustačius aplinkybę, kad visos kaltinime nurodytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtos prekės fiziškai negalėjo būti sutalpintos į vieną A. K. turėtą kuprinę, dar labiau padidėja abejonė, ar būtent A. K. pavogė visas kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes matyti, kad paskutinė inventorizacija parduotuvėje buvo atlikta prieš savaitę iki A. K. vagystės, kad visos pagrobtos prekės nebūtų tilpusios į A. K. turėtą kuprinę, kad pardavimo salelėje po A. K. lankėsi ir kiti asmenys, kurie turėjo didesnį sportinį krepšį bei galėjo pavogti nenustatytą dalį kaltinime nurodytų prekių. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdyje metu nebuvo nustatyti kiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai prekes vogę asmenys, taip pat ir asmenys, kuriems A. K. realizavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtas prekes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokį tikslų konkrečių prekių kiekį iš civilinio ieškovo nurodytos dingusių prekių specifikacijos pavogė A. K.. Kita vertus, pagrobto turto vertė yra esminis vagystės nusikaltimo sudėties požymis, kurį nustatyti, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 str. 1 d., yra būtina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrobto turto kiekis bei vertė gali būti įrodomi ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais BPK 20 str. apibrėžtais įrodymais, tačiau jie turi būti tinkamai patikrinti. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. BPK neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad galėtų būti daroma išvada, jog padaryta nusikalstama veika, asmuo kaltas padaręs tą veiką ir pan. Reikia vadovautis taisykle, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, jog neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai.

Nustatydama A. K. nusikalstamų veiksmų apimtį, t. y. pagrobto turto kiekį ir vertę, kolegija atsižvelgia į vaizdo medžiagoje užfiksuotą ir vaizdo įraše gerai matomą jo turėtos kuprinės dydį, kuri yra ne didesnė nei įprastinio dydžio vyresnio amžiaus vaikų mokyklinė kuprinė, kurių tūris, kaip matyti iš viešai skelbiamų tokių kuprinių pardavėjų internetinių tinklalapių duomenų, paprastai siekia 25-30 litrų. Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad iš prekybos vietos viso buvo pagrobta apie 150 litrų tūrį užimančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė – 2224,32 Eur. Akivaizdu, jog į minėtą mokyklinę kuprinę galėjo tilpti tik šeštadalis (25 litrų, imant palankesnį nuteistajam dydį, iš 150) viso pagrobto turto, todėl ir pagrobto turto vertė atitinkamai mažintina 6 kartus nuo 2224,32 Eur iki 370,72 Eur. Pažymėtina, jog tokius skaičiavimus iš esmės atitinka ir paties kaltinamojo nurodomos pagrobto turto apimtys – duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu A. K. nurodė, jog jo pavogtų prekių vertė buvo apie 300 Eur (t. 1, b. l. 160), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jau nurodė, kad prekių pavogė už 300-400 Eur (t. 2, b. l. 25). Taigi, pagrobto turto vertė mažintina, ir BPK 328 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių) skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis keičiama, laikant nustatytu, kad „A. K. 2015-09-22 apie 22.00 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės-salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė tiksliau nenustatytą kiekį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė 370,72 Eur“. A. K. kaltė dėl konkrečių prekių už likusią kaltinime nurodytą sumą pagrobimo pripažįstama neįrodyta ir ši kaltinimo dalis šalinama kaip nepasitvirtinusi. Sumažinus nustatytą A. K. pagrobto turto vertę, atitinkamai mažinamas ir apylinkės teismo priteistos turtinės žalos dydis.

Nors tokio prašymo neišreiškė apeliaciniame skunde, A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors A. K. nusikalstamos veikos apimtis ir sumažėjo, tačiau dėl to jo veikos kvalifikacija nesikeičia. Pirmos instancijos teismas, nenustatęs A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, neišnykus ankstesniam teistumui padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, anksčiau taip pat buvo teisiamas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi kaltinamasis išvadų nedaro, per neilgą laikotarpį nuo šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo atžvilgiu priimti net septyni nauji apkaltinamieji nuosprendžiai, kaltinamasis nedirba, įrašytas į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, skyrė jam už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi apylinkės teismas A. K. už vagystę paskyrė ir taip švelnią, ženkliai už sankcijos vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę, todėl net ir sumažinus pagrobto turto apimtį, ją dar labiau švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog A. K. yra eilę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už vagystes, plėšimus, svetimo turto sugadinimus – veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, be to, jis teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. A. K. nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, vartoja narkotines medžiagas, todėl galima spręsti, jog lėšų gyvenimui ir narkotinių medžiagų įsigijimui jis bando prasimanyti darydamas nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę. Nuolatinis nuteistojo A. K. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, būti doru piliečiu ir visuomenės nariu, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Pažymėtina, kad A. K. nusikalto, būdamas recidyvistas, todėl ši aplinkybė turėtų būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas priima dėmesin greta kitų jau paminėtų aplinkybių, nuspręsdamas nemažinti bausmės už vagystę. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam yra paskirta teisinga bausmė, atitinkanti padaryto nusikaltimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę, švelninti bausmę A. K. nėra pagrindo.

Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma (t. 2, b. l. 23), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. K. išlaidas sudaro 110,01 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. K. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Laikyti nustatytu, kad A. K. 2015-09-22 apie 22.00 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės - salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė tiksliau nenustatytą kiekį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė 370,72 Eur.

Patenkintą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 370,72 Eur. Likusioje dalyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.