- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-270-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55496-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. K.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-557/2016
Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55496-2015-0
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2015-11-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su 2015-09-29 to paties teismo nuosprendžiu, taip pat subendrinta su 2015-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su 2015-11-12, 2015-11-13 bei 2015-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taip pat subendrinta su 2016-01-20 bei 2016-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir nuteistajam galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmių, atliktų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25, 2015-12-17, 2016-01-20, 2016-03-16 nuosprendžius laiką bei A. K. suėmimą nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino visiškai, ir ieškovo naudai iš nuteistojo priteisė 2224,30 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2015-09-22 apie 22 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės-salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė: 10 vnt. teptukų makiažui atlikti, kurių 1 vnt. vertė 17,83 Eur, bendros 178,3 Eur vertės, 15 vnt. akių šešėlių ,,Opal eyeshadows“, kurių 1 vnt. vertė 8,40 Eur, bendros 126 Eur vertės, 9 vnt. akių šešėlių ,,Diamont eyeshadows“, kurių 1 vnt. vertė 4,92 Eur, bendros 44,28 Eur vertės, 8 vnt. akių šešėlių ,,Retro/Dancing queen“, kurių 1 vnt. vertė 8,4 Eur, bendros 67,20 Eur vertės, 7 vnt. akių šešėlių ,,Neo“, kurių 1 vnt. vertė 6,08 Eur, bendros 42,56 Eur vertės, 9 vnt. akių šešėlių ,,Kashmir mono“, kurių 1 vnt. vertė 6,08 Eur, bendros 54,72 Eur vertės, 6 vnt. akių šešėlių ,,Kashmir triol“, kurių 1 vnt. vertė 7,53 Eur, bendros 45,18 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Matte expert“, kurių 1 vnt. vertė 20,85 Eur, bendros 83,4 Eur vertės, 5 vnt. kreminių pudrų ,,Long cover“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 79,65 Eur vertės, 1 vnt bazė šešėlį ,,Eye shadow base“, kurio vertė 12,46 Eur, 1 vnt. blakstienų tušą ,,3D“, kurio vertė 9,56 Eur, 3 vnt. blakstienų tušų ,,Curly“, kurių 1 vnt. vertė 9,56 Eur, bendros 28,68 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Lush Satin“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 79,92 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Lifting foundation“, kurių 1 vnt. vertė 19,5 Eur, bendros 78 Eur vertės, 4 vnt. kreminių pudrų ,,Sebum Control“, kurių 1 vnt. vertė 16 Eur, bendros 64 Eur vertės, 3 vnt. kreminių pudrų ,,Lush velvet“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 47,79 Eur vertės, 4 vnt. bazių makiažui ,,Make up base“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 63,72 Eur vertės, 3 vnt. kreminių pudrų ,,Moisturizing“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 59,94 Eur vertės, 6 vnt. paakių maskuoklių ,,Clair“, kurių 1 vnt. vertė 14,19 Eur, bendros 85,14 Eur vertės, 6 vnt. maskuoklių ,,Cover tester“, kurių 1 vnt. vertė 3,30 Eur, bendros 19,8 Eur vertės, 3 vnt. pieštukų paakiams ,,Browsetter tester“, kurių 1 vnt. vertė 2,75 Eur, bendros 8,25 Eur vertės, 13 vnt. kompaktinių pudrų, kurių 1 vnt. vertė 12,45 Eur, bendros 161,85 Eur vertės, 10 vnt. kompaktinių pudrų ,,Bronzer“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 159,3 Eur vertės, 3 vnt. kompaktinių pudrų ,,Semitransparent“, kurių 1 vnt. vertė 12,45 Eur, bendros 37,35 Eur vertės, 3 vnt. birių pudrų ,,Rise“, kurių 1 vnt. vertė 14,77 Eur, bendros 44,31 Eur vertės, 7 vnt. kompaktinių pudrų ,,Illuminating“, kurių 1 vnt. vertė 15,93 Eur, bendros 111,51 Eur vertės, 6 vnt. birių pudrų ,,Highlither“, kurių 1 vnt. vertė 19,98 Eur, bendros 119,88 Eur vertės, 10 vnt. kompaktinių pudrų ,,Hydrating“, kurių 1 vnt. vertė 14,78 Eur, bendros 147,8 Eur vertės, 13 vnt. akių pieštukų ,,Liquid/Deep/Pen-liner“, kurių 1 vnt. vertė 12,6 Eur, bendros 163,8 Eur vertės. Viso pagrobė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 2224,32 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti ieškovo naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismas be pagrindo patikėjo prekybos centro apskaitininku, kuris vizualiai nusprendė, kad į mokyklinę kuprinę galėjo tilpti 2 tūkstančius eurų kainuojanti parfumerija, kuri susideda iš lako nagams, veido pudros ir šepetukų, kurių kainos iki 3 eurų. Mano, kad ieškinio dydis buvo nustatytas neteisingai. Pabrėžia, jog visiškai prisipažino dėl nusikaltimo, nors įrodymų nėra, tačiau teismas priteisiant ieškinį patikėjo apskaitininku, kuris, apelianto manymu, visus parduotuvės trūkumus užrašė jam.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. K. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija pagrobto turto vertę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė nukentėjusiai įmonei 2224,30 Eur žalos, kad įmonės atstovas nurodė per didelį kiekį pagrobtų daiktų, toks kiekis nebūtų tilpęs į jo kuprinę, be to, pagrobtų prekių vieneto vertė nesiekė 3 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis A. K. pagrobė visas kaltinime ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodytas prekes. Pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. dėl visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų daiktų vagystės, pirmosios instancijos teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. K. duodamas parodymus buvo nenuoseklus, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis vienodai tiek jam pareiškus pirminį įtarimą, tiek ir papildomos įtariamojo apklausos metu tvirtino, kad visas jam pareikštame įtarime nurodytas prekes jis pavogė 2015-09-22, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo parodymų vertinimu. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. K. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog iš parduotuvės paėmė daug įvairios kosmetikos: akių šešėlių, pudrų, tiksliai visų priemonių, kurias paėmė, neatsimena. Ėmė kosmetiką nesirinkdamas, ir viską dėjo į kuprinę. Tik pridėjęs pilną kuprinę, pasišalino. Visas pavogtas prekes kitą dieną pardavė turguje (t. 1, b. l. 116, 118-119). Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo duoti parodymai, skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, neleidžia daryti išvados, jog A. K. pripažino, kad visas kaltinime nurodytas prekes pavogė būtent jis: A. K. nurodė, kad paėmė daug įvairios kosmetikos, vogė viską iš eilės ir visas savo pavogtas prekes realizavo turguje, tačiau nenurodė, kad pagrobė visas kaltinime nurodytas prekes. Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad prekės buvo stalčiuje ir lentynoje. Neprisimena, kokius daiktus pasiėmė. Prekės buvo tūtelėse ir dėžutėse. Kuprinė, į kurią susidėjo prekes, buvo nedidelė. Mano, kad pagal nurodytą sąrašą tiek prekių į jo kuprinę netilptų. Be to, jis žino, kad ir kiti narkomanai iš tos vietos vogė apie mėnesį laiko. Mano, kad jam prirašė kitų asmenų pavogtas prekes. Jis paėmė tik apie 20 vnt. įvairių prekių. Ilgai užtruko, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Prekes pardavė kitą dieną turguje per 2 val., prašė pusės prekės kainos. Už parduotas prekes gavo apie 150 Eur. Pinigus išleido narkotikams, dėl savo elgesio gailisi. Sutinka, jog pavogė prekių tik už 300 Eur, todėl sutinka atlyginti tokio dydžio ieškinį (t. 1, b. l. 160). Taigi nuteistojo parodymai, duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog jis nurodė paėmęs prekių tik už 300 Eur atskleidžia, jog nuteistasis nepripažino pavogęs visą jam inkriminuotą prekių kiekį. Savo versiją, kad nepavogė kaltinime nurodyto kiekio prekių, pirmos instancijos teismo posėdyje nuteistasis pagrindė tuo, kad kaltinime nurodytas prekių kiekis fiziškai netilptų į jo turėtą kuprinę, bei tuo, kad iš minėtos prekybos vietos buvo vagiama kurį laiką. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat nurodė, kad pavogė prekių tik už 300-400 eurų (t. 2, b. l. 25).
Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. R. parodė, jog ieškinyje nurodytos visos prekės, kurios dingo 2015-09-22 vagystės metu. Dingusių prekių kiekis buvo didelis, buvo ištuštinti stalčiai, iš vitrinų dingo testuojamos prekės. Iki vagystės buvo atlikta inventorizacija, nes prieš savaitę turėjo taip pat vagystę, tada buvo dingę mažiau prekių, buvo suskaičiuota ir prekės papildytos (t. 1, b. l. 195). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja dirbusi liudytoja E. M. parodė, parduotuvę buvo apvogę du kartus ir dar vieną kartą bandė, bet sulaikė asmenį ir prekes grąžino. Prekes suskaičiuodavo kiekvieną savaitę, bet tik tas prekes, kurių reikėdavo užsakyti, visas prekes skaičiuodavo vieną kartą per mėnesį (t. 1, b. l. 181). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja liudytoja L. K. parodė, jog 3-4 dienos prieš 2016-09-22 vagystę buvo įvykdyta dar viena vagystė. Tuo atveju iš stalčių nebuvo dingusios prekės, tik iš stendų (t. 1, b. l. 181-182). Iš šių liudytojų parodymų matyti, jog parduotuvė savaitę prieš 2016-09-22 vagystę taip pat buvo apvogta, tuomet buvo atlikta paskutinė inventorizacija, taigi po A. K. vagystės atliktos inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas galėjo atsirasti visos savaitės metu. Iš nuteistojo parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog šią vietą, kaip tinkamą vagystėms, jam nurodė kiti asmenys, jam buvo žinoma, kad ir kiti narkomanai iš tos vietos vogdavo apie mėnesį laiko (b. l. 160). Iš byloje esančio vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo matyti, kad pirmiausia 2015-09-22 22.02 val. prie prekybos salelės prieina ir ant suoliuko atsisėda G. M. ir V. M., jiems iš paskos ateina A. K., kuris taip pat atsisėda šalia. Visiems trims asmenims sėdint, G. M. du kartus pakyla nuo suoliuko ir prieina prie salelės, vis sugrįždama prie suoliuko. Atsistojus V. M., G. M. su juo nueina, o kartu atsistojęs A. K. iš karto užeina į prekybinę salelę (t. 1, b. l. 52-53). Vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės iš dalies patvirtina nuteistojo parodymus, kad šią vietą, kaip tinkamą vagystėms, jam parodė kiti asmenys, žinoję, jog iš jos lengva pavogti prekes. Abejonę, jog laikotarpiu tarp inventorizacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę galėjo apvogti ir daugiau asmenų, padidina ir byloje esantis ta pačia vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. K. 2015-09-22 22.13 val. išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinės salelės, į ją po 5 minučių – 22.18.50 val. įeina vyras raudona striuke ir moteris, nešina per petį permesta sportine rankine, iš salelės abu asmenys išeina po 25 sekundžių (kamera ESKL.I RUS, 22.19.15 sek.). Sistemiškai vertinant išvardytus liudytojų parodymus bei byloje esančią vaizdo medžiagą, nustačius, kad savaitę prieš A. K. vagystę parduotuvė jau buvo apvogta, ir tuomet buvo atlikta paskutinė prekių inventorizacija, kad po A. K. į apvogtą pardavimų salelę užėjo dar du asmenys, turintys sportinį krepšį, negalima iki galo paneigti nuteistojo versiją, jog po paskutinės inventorizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salelė buvo apvogta ne vieną kartą, ir jis visų kaltinime inkriminuotų daiktų nepavogė.
Abejonę, jog visas kaltinime nurodytas prekes pavogė A. K., sustiprina ir dingusių prekių skaičius bei nuteistojo turėtos kuprinės dydis. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja liudytoja L. K. parodė, jog prekių dingo labai daug, jų vertė buvo tikrai didesnė nei 1000 eurų. Šešėliai paprastai atsukami, kompaktinės ir birios pudros yra dėžutėse, teptukai, akių pieštukai ir tušai nėra dėžutėse, išskyrus vienos rūšies. Stenduose buvo sudėtos tik bandomosios prekės, jos buvo taip pat dingusios. Mano, kad dingusias prekes, dedant vieną ant kitos, būtų galima sutalpinti į didelį maišą. Vien kompaktinės pudros turėjo sudaryti vieną maišą. Prekės būtų tilpusios į kelis maišus. Prekės buvo sudėtos į didelį stalčių, daugiau nei pusė prekių iš stalčiaus buvo dingusios. Stalčius buvo apie 50 cm aukščio, apie 1 m ilgio ir apie 30 cm pločio (t. 1, b. l. 181-182). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja dirbusi liudytoja E. M. parodė, jog didelis kiekis dingusių prekių buvo, viso apie 200 vienetų, išorinės vitrinos buvo likusios praktiškai tuščios ir stalčiai pustuščiai, gal tas kiekis sugrūdus tilptų į vieną stalčių. Stalčius turėtų būti didelis, apie 1 m ilgio ir iki 50 cm aukščio, kad sutilptų visos dingusios prekės. Abejoja, ar į mokyklinę kuprinę būtų galima sutalpinti 180 prekių (t. 1, b. l. 181). Tuo tarpu pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas įmonės atstovas V. R. nurodė, kad jo manymu, visos prekės būtų tilpusios į tą kuprinę, nes jis matė vaizdo įrašą, asmuo gan ilgai užtruko, matė vizualiai kurpinę, į kurią buvo sudėtos prekės, be to, prekės yra išdėstomos stalčiuje, dėl svorio užpildoma tik apie 25 proc. stalčiaus (t. 1, b. l. 195). Iš byloje esančio vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo matyti, kaip A. K. 2015-09-22 22.03 val. užeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybinę salą, o 22.13 val. išeina ir pakyla eskalatoriaus laiptais (t. 1, b. l. 52-53). Nors apžiūros protokole nurodyta, kad A. K. ant pečių nešėsi didelę pilkos spalvos kuprinę, iš vaizdo įrašo (kamera ESKL.I RUS, 22.02.01 sek.) akivaizdu, jog ji ne didesnė, nei įprasta mokyklinė kuprinė.
Sistemiškai vertinant minėtus byloje surinktus įrodymus matyti, jog pardavėjų parodymais nustatyta, jog prekės netilptų į mokyklinę kuprinę, nebent į kelis maišus, visoms pavogtoms prekėms sutalpinti reikėtų apie 100 cm ilgio, 50 cm aukščio ir 30 cm pločio, t. y. 0,15 m³ arba 150 litrų talpos stalčiaus, tačiau vaizdo įraše užfiksuota kuprinė yra ženkliai mažesnė. Nors įmonės atstovas nurodė, kad stalčius būdavo pakraunamas tik 25 proc. savo tūrio, ir pavogtos prekės būtų tilpusios į A. K. turėtą kuprinę, tačiau apygardos teismas pažymi, jog prekės buvo pavogtos iš daugiau nei vieno pardavimo salelės stalčiaus, taip pat ir nuo pardavimo stendų, o nurodydamos prekių kiekį pardavėjos pažymėjo, kad prekės gal ir būtų tilpusios į vieną stalčių tik jas sugrūdus (t. y., užpildžius pilnai), ir vien kompaktinės pudros turėjo sudaryti vieną maišą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti su pavogtomis prekėmis kasdieną betarpiškai dirbusių prekybos salelės darbuotojų parodymais dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkstamų prekių užimamo tūrio, ir tuo pačiu pastebi, jog civilinio ieškovo atstovas yra suinteresuotas, jog vienintelis nustatytas iš prekybos vietos vogęs asmuo būtų pripažintas kaltu pavogęs visas trūkstamas prekes, ir jam kiltų pareiga atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Atsižvelgdama į civilinio ieškovo atstovo V. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymų neatitikimą kitoms įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog civilinio ieškovo atstovo parodymai negali būti lemiamu įrodymu A. K. pagrobto turto kiekiui pagrįsti ir konstatuoja, jog nuteistajam, net ir užtrunkant apylinkės teismo akcentuotą ilgą vagystės laiką (A. K. prekybos salelėje praleido daugiau nei 10 minučių), visos 179 prekės negalėjo būti pavogtos jas sudedant į standartinio dydžio kuprinę. Nustačius aplinkybę, kad visos kaltinime nurodytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtos prekės fiziškai negalėjo būti sutalpintos į vieną A. K. turėtą kuprinę, dar labiau padidėja abejonė, ar būtent A. K. pavogė visas kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes matyti, kad paskutinė inventorizacija parduotuvėje buvo atlikta prieš savaitę iki A. K. vagystės, kad visos pagrobtos prekės nebūtų tilpusios į A. K. turėtą kuprinę, kad pardavimo salelėje po A. K. lankėsi ir kiti asmenys, kurie turėjo didesnį sportinį krepšį bei galėjo pavogti nenustatytą dalį kaltinime nurodytų prekių. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdyje metu nebuvo nustatyti kiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai prekes vogę asmenys, taip pat ir asmenys, kuriems A. K. realizavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtas prekes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokį tikslų konkrečių prekių kiekį iš civilinio ieškovo nurodytos dingusių prekių specifikacijos pavogė A. K.. Kita vertus, pagrobto turto vertė yra esminis vagystės nusikaltimo sudėties požymis, kurį nustatyti, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 str. 1 d., yra būtina.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrobto turto kiekis bei vertė gali būti įrodomi ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais BPK 20 str. apibrėžtais įrodymais, tačiau jie turi būti tinkamai patikrinti. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. BPK neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad galėtų būti daroma išvada, jog padaryta nusikalstama veika, asmuo kaltas padaręs tą veiką ir pan. Reikia vadovautis taisykle, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, jog neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai.
Nustatydama A. K. nusikalstamų veiksmų apimtį, t. y. pagrobto turto kiekį ir vertę, kolegija atsižvelgia į vaizdo medžiagoje užfiksuotą ir vaizdo įraše gerai matomą jo turėtos kuprinės dydį, kuri yra ne didesnė nei įprastinio dydžio vyresnio amžiaus vaikų mokyklinė kuprinė, kurių tūris, kaip matyti iš viešai skelbiamų tokių kuprinių pardavėjų internetinių tinklalapių duomenų, paprastai siekia 25-30 litrų. Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad iš prekybos vietos viso buvo pagrobta apie 150 litrų tūrį užimančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė – 2224,32 Eur. Akivaizdu, jog į minėtą mokyklinę kuprinę galėjo tilpti tik šeštadalis (25 litrų, imant palankesnį nuteistajam dydį, iš 150) viso pagrobto turto, todėl ir pagrobto turto vertė atitinkamai mažintina 6 kartus nuo 2224,32 Eur iki 370,72 Eur. Pažymėtina, jog tokius skaičiavimus iš esmės atitinka ir paties kaltinamojo nurodomos pagrobto turto apimtys – duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu A. K. nurodė, jog jo pavogtų prekių vertė buvo apie 300 Eur (t. 1, b. l. 160), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jau nurodė, kad prekių pavogė už 300-400 Eur (t. 2, b. l. 25). Taigi, pagrobto turto vertė mažintina, ir BPK 328 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių) skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis keičiama, laikant nustatytu, kad „A. K. 2015-09-22 apie 22.00 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės-salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė tiksliau nenustatytą kiekį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė 370,72 Eur“. A. K. kaltė dėl konkrečių prekių už likusią kaltinime nurodytą sumą pagrobimo pripažįstama neįrodyta ir ši kaltinimo dalis šalinama kaip nepasitvirtinusi. Sumažinus nustatytą A. K. pagrobto turto vertę, atitinkamai mažinamas ir apylinkės teismo priteistos turtinės žalos dydis.
Nors tokio prašymo neišreiškė apeliaciniame skunde, A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors A. K. nusikalstamos veikos apimtis ir sumažėjo, tačiau dėl to jo veikos kvalifikacija nesikeičia. Pirmos instancijos teismas, nenustatęs A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, neišnykus ankstesniam teistumui padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, anksčiau taip pat buvo teisiamas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi kaltinamasis išvadų nedaro, per neilgą laikotarpį nuo šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo atžvilgiu priimti net septyni nauji apkaltinamieji nuosprendžiai, kaltinamasis nedirba, įrašytas į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, skyrė jam už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi apylinkės teismas A. K. už vagystę paskyrė ir taip švelnią, ženkliai už sankcijos vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę, todėl net ir sumažinus pagrobto turto apimtį, ją dar labiau švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog A. K. yra eilę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už vagystes, plėšimus, svetimo turto sugadinimus – veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, be to, jis teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. A. K. nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, vartoja narkotines medžiagas, todėl galima spręsti, jog lėšų gyvenimui ir narkotinių medžiagų įsigijimui jis bando prasimanyti darydamas nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę. Nuolatinis nuteistojo A. K. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, būti doru piliečiu ir visuomenės nariu, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Pažymėtina, kad A. K. nusikalto, būdamas recidyvistas, todėl ši aplinkybė turėtų būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas priima dėmesin greta kitų jau paminėtų aplinkybių, nuspręsdamas nemažinti bausmės už vagystę. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam yra paskirta teisinga bausmė, atitinkanti padaryto nusikaltimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę, švelninti bausmę A. K. nėra pagrindo.
Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma (t. 2, b. l. 23), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. K. išlaidas sudaro 110,01 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. K. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.
Laikyti nustatytu, kad A. K. 2015-09-22 apie 22.00 val. iš prekybos centre ,,A.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės - salos prekystalių laisvai patenkant pagrobė tiksliau nenustatytą kiekį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parfumerijos gaminių, kurių bendra vertė 370,72 Eur.
Patenkintą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 370,72 Eur. Likusioje dalyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.