Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-564-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-04Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-06Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-11-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2S-564-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00476-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Atsakovas
UAB „Šimista“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-564-585/2014Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00476-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Šimista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Širvintų sporto mokykla (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Šimista“ 11 880,67 Lt skolos už 2012 m. sausio - gruodžio mėn. nesumokėtus mokesčius už atsakovo nuomojamų patalpų šildymą bei šiluminių mazgų ir šildymo sistemų aptarnavimą, 43 750,62 Lt skolą už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 29 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. nesumokėtų mokesčių už nuomojamų patalpų šildymą bei šiluminių mazgų ir šildymo sistemų aptarnavimą, iš viso - 55 631,29 Lt ir 5 proc. metines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimų sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio reikalavimų sumos 55 631,29 Lt, areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma 11 880,67 Lt, kurią prašoma priteisti tik iš atsakovo ir 43 750,62 Lt, kurią prašoma priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šimista“ ir V. A., esant nežinomai atsakovo turtinei padėčiai, yra didelė, todėl pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, išdėstė su ieškinio nepagrįstumu susijusius motyvus, t.y., jog atsakovas UAB „Šimista“, atjungus jo valdomose patalpose šildymo prietaisus, negavo centralizuota tvarka UAB „Širvintų šiluma“, VšĮ „Laisvalaikio centras“ tiekiamos šilumos, todėl neprivalo už ją atsiskaityti. Ieškinio reikalavimo suma nėra didelė, be to, reikalaujama priteisti iš dviejų atsakovų. UAB „Šimista“ ir akcininkas Z. M. 2013 m. liepos 9 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią akcininkas Z. M. įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti savo turtu ir lėšomis už UAB „Šimista“ teismo sprendimu šioje byloje ieškovo naudai priteistų sumų sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad teismas šalių ginčą spręstų taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio argumentai ir prie ieškinio pridėti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškovo reikalavimai galėtų būti tenkinami. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir negarantuoja teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovo turimas ilgalaikis turtas 2013-10-31 sudaro tik 28 246,00 Lt, o trumpalaikis turtas, nors ir sudaro 443 581,00 Lt, dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas ir negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pagal 2013-10-31 balansą atsakovas turi net 698 263,00 Lt įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl jo turimos piniginės lėšos turės būti panaudotos ir kitų kreditorių interesų užtikrinimui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo laiduotojas disponuoja 39 444,00 Lt vertės turtu, šis turtas yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl jo neužtektų ieškiniui užtikrinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas vertina,ar pirmosios instancijos teismo išvados atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir ginčijamos nutarties priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Jei prima facie įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė argumentus, susijusius su ieškovo ieškinio reikalavimų nepagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, pats ieškinys, ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, - pastaruoju atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Todėl atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo šioje stadijoje negali būti nagrinėjami, dėl to dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos stadijoje - klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, nesant aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdu, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas, siekdamas jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – finansinės atskaitomybės dokumentus – pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą. Vertindamas šiuos pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovo turto vertė nėra ženkli vertinant su ieškinio suma. Antai iš 2013-06-30 balanso duomenų matyti, kad atsakovo įmonė turto turėjo už 284 881,00 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 204 617,00 Lt ir viršijo pusę balansinės turto vertės. Atsakovo turto masę didžiąją dalimi sudarė trumpalaikis turtas – 263 033,00 Lt, iš kurio – 109 762,00 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Ilgalaikis materialus atsakovo turtas tesudarė 21 847,00 Lt. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog atsakovas disponuoja kokiu nors nekilnojamuoju turtu. Taigi, apelianto turimo turto santykis su turimais įsipareigojimais ir su ieškinio suma neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jeigu apeliantui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia veiklos sunkumų, jis gali prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą bet kuriuo metu net po to, kai laikinosios apsaugos priemonės jau pritaikytos, taip pat pateikti laidavimą, garantiją arba, atsižvelgiant į apelianto deklaruojamą aplinkybę, kad ieškinio suma jam yra nereikšminga, sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 146, 148 straipsniai). Apeliantas skunde nurodė, kad su akcininku Z. M. sudarė laidavimo sutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra ne tik minėtos sutarties, bet ir pakankamų, objektyvių įrodymų apie laiduotojo turimą turtą, kurio vertė būtų lygi arba artima pareikštojo ieškinio kainai (byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai neaktualiu laikotarpiu – 2002 m., 2006 m., 2011 m.), todėl atsakovo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos CPK 148 straipsnio 2 dalies pagrindu, atmestini kaip neįrodyti (CPK178 straipsnis).

Kaip žinoma, teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, nesilaikė ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principų, kurie suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau efektyviai vykdyti veiklą, atsiskaityti su valstybe, mokėti komunalinius mokesčius bei iš taikant laikinąsias apsaugos priemones galimai areštuotų lėšų mokėti darbuotojams protingo dydžio darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, nes kitu atveju būtų pažeista darbuotojų konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą, t. y. nukentėtų su pareiškėjo prašymo pareiškimu nesusijusios silpnesniosios šalies – įmonės darbuotojų bei su jais susijusių asmenų teisėti interesai. Todėl skundžiama nutartis keistina, iš areštuotų lėšų atsakovui leidžiant mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams, atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį dalyje, kurioje leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, ir leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams, atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė