- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-331-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00476-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Nordea Finance Lithuania“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Bioservice“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (toliau – atsakovas), prašydamas pripažinti 2010-04-15 Finansinės nuomos sutartį Nr. 20104615 (toliau – Sutartis) galiojančia ir vykdytina. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su krovininio mikroautobuso IVECO daily 35C, 2010 (toliau - mikroautobusas) perdavimu atsakovui bei jo realizavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: uždraudė atsakovui atlikti veiksmus susijusius su krovininio mikroautobuso, perduoto ieškovui Sutarties pagrindu, perėmimu ir perleidimu. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl Sutarties pripažinimo galiojančia ir vykdytina, todėl jeigu teismas patenkintų ieškinio reikalavimą bet kokiu iš ieškinyje nurodytų pagrindų, Sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Teismo vertinimu, draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal ginčo sutartį - naudoti ir valdyti Sutartimi išsinuomotą turtą, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti sandorį teisėtu ir galiojančiu.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 2013 m. gegužės pradėjo nebevykdyti Sutartinių įsipareigojimų: turtu naudojosi, tačiau mokėjimų pagal Sutartį neatliko. 2013-09-04 pranešimu atsakovas nutraukė Sutartį nuo 2013-09-17. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2013-08-22, todėl Sutarties nutraukimo metu galiojo du savarankiški jos nutraukimo pagrindai: įmokų nemokėjimas ir bakroto bylos iškėlimas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų dėl ieškinio pagrįstumo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtektų turtą areštuoti, perduodant jį saugoti atsakovui. Ieškovas gali neatlygintinai naudotis turtu, už jį nemokėdamas, tokios laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia protingumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismo nenurodymas apie tai, kad teismaspreliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palanakaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su pareikštu reikalavimu ir užtikrina jo vykdymą. Teismas šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia užtikrinti teismo sprendimo dėl tolesnio Sutarties vykdymo įvykdymą, turto palikimas ieškovui, t.y. pas lizingo gavėją, kaip ir turėtų būti vykdant Sutartį, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Jei prima facie įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti 2010-04-15 Sutartį galiojančia ir vykdytina. Iš ieškinio pagrindo ir dalyko spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo skunde išdėstytų motyvų, susijusių su ieškinio nepagrįstumu, konstatauoja, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atsakovo skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo šioje stadijoje negali būti nagrinėjami, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdu, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui nebuvimo. Kaip aukščiau nurodyta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjo numatyta viena iš esminių šių priemonių taikymo sąlygų yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nurodo, kad perdavus mikroautobusą atsakovui ir jį realizavus, teismo sprendimas dėl tolesnio Sutarties vykdymo bus neįmanomas. Tačiau nors ieškovas ieškiniu siekia, kad Sutartis ir toliau būtų vykdoma, tačiau neįrodo turįs galimybių tęsti Sutarties vykdymą ir ginčo turto naudojimą savo veikloje. Ieškovas nepateikė duomenų, kad tebevykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas. Dėl to negalima pripažinti, kad dėl ginčo turto perdavimo atsakovui būtų ribojama ieškovo ūkinė komercinė veikla, kad ieškovas dėl to negalėtų gauti pajamų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, padidėtų ieškovo nuostoliai ir pan. Apskritai ieškovas nenurodė jokių faktų ir aplinkybių bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Kaip žinoma, finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (ieškovas), o daikto nuomotojas (atsakovas) (CK 6.567 straipsnis). Daikto nuomininkui (ieškovui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių jau vien dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, be to, nuomojamas daiktas dėvisi, daikto vertė mažėja. Tai itin aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali būti sugadintas ar sunaikintas, o daikto savininkas vienašališkai nutraukė sutartį dėl kitos sutarties kontrahento kaltės ir pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš buvusio nuomininko. Bylos duomenimis, atsakovas, vienašališkai nutraukęs su ieškovu sudarytą finansinio lizingo Sutartį, pareikalavo iš atsakovo grąžinti Sutarties objektą, nes tokią teisę jis įgijo pagal įstatymą ir Sutarties nuostatas (CK6.574 straipsnis). Byloje susiklosčius faktinei situacijai, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą taikomas įstatyme numatytas draudimas vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, o atsakovas negali realizuoti savo teisių pagal Sutartį, pripažintina, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Sutarties objekto valdymo perdavimo atsakovui uždraudimu, taikymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo, teisingumo principus. Dėl iš dėstyto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, ieškovas privalo atlyginti atsakovui 103,70 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą pagal 2013-11-06 Mokėjimo pavedimą Nr. 25689 (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo BUAB „Bioservice“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Bioservice“ atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai 103,70 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.