- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-504-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29132-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- I. R., I. S., R. B., S. R.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
I. R. paskirti įpareigojimai – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris privalo būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio Probacijos tarnyboje gavimo dienos; per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu I. R. nustatyti draudimai – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas) bei nebendrauti su I. S., R. B. ir S. R..
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti I. S., R. B. ir S. R., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. R. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 06.05 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 36 eurus, iš kurių 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 06.00 val. miškelyje, (duomenys neskelbtini), 30 eurų jai davė R. B., o 6 eurus S. R., neteisėtai, turėdama tikslą išplatinti, iš I. S. įgijo 0,000025 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikydama prie savęs, atsinešė iki miške esančio apleisto pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kur tą pačią dieną apie 6.10 val. R. B. perdavė 0,000018 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, o S. R. – 0,000007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, tokiu būdu narkotinę medžiagą R. B. ir S. R. išplatino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė Ieva Rondomanskaitė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir I. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti 3 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti jai 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.
2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės nuteistajai paskyrimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Tik aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-348/2013, 2K-64-303/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.
2.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą argumentavo tuo, kad ji ankščiau dirbo, yra ištekėjusi, kaltinama dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo bei platinimo, kai jos veika vertinama kaip tęstinis tyčinis sunkus nusikaltimas, rodo, kad I. R. yra integravusi į socialinį gyvenimą ir nėra požymių, kurie rodytų jos polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, iš esmės nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistosios atžvilgiu.
2.3. Nuteistoji padarė nusikalstamą veiką būdama recidyviste, anksčiau teista, pastarąjį kartą 2019 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų disponavimą, neturint tikslo platinti ir šiuo įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo. Akivaizdu, jog tai, kad nuteistosios padarytų veikų rūšinis objektas tapatus, nėra atsitiktinumas, veikos sunkėja, pereinant nuo narkotinių medžiagų vartojimo, laikymo iki jų platinimo, tokiu būdu, darant žalą ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Taigi, nuteistoji nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio, jo nekeičia, priešingai, jos padarytos veikos sunkėja, o skiriamos bausmės nelemia jos elgesio pokyčių. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajai jau kartą buvo parodytas teismo pasitikėjimas, t. y. jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą, buvo atidėtas. Tačiau, jokios valstybės taikomos poveikio priemonės, taip pat ir bausmės švelninimo institutai, nuteistosios elgesio nepakoregavo. Taigi, nuteistoji savo netinkamo elgesio kritiškai nevertina ir nusikalstamų polinkių nekeičia, nesilaiko įstatymų, priešingai – juos pažeidinėja ir daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
2.4. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sumenkinamas šios kategorijos nusikalstamų veikų pavojingumas ir žala. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų ir gali daryti bei daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai. Įstatymų leidėjas priskiria nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingoms nusikalstamoms veikoms – sunkiems nusikaltimams ir numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę vien tik už neteisėtą disponavimą jomis (gaminimą, laikymą ir kt.), bei nesieja tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumo su konkrečių pasekmių atsiradimu. Vien narkotinių medžiagų buvimas apyvartoje sudaro didelės žalos visuomenei, žmogaus sveikatai kilimo galimybę ir yra griežtai baudžiamas. Šiuo atveju, I. R. ne tik neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – karfentaniliu, kuri pasižymi ypatingų stiprumu, ketindama ją išplatinti, bet ją ir išplatino dviem asmenims. Tai, kad policijos pareigūnai asmenų sulaikymo metu paėmė narkotines medžiagas, jiems nespėjus jų suvartoti, nelemia nusikaltimo pavojingumo sumažėjimo, tuo pačiu, nesudaro pagrindo nuteistajai skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje.
2.5. Būtina įvertinti ir tai, kad I. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra atsitiktinė, o ši aplinkybė rodo jos asmenybės didesnį pavojingumą. R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad narkotines medžiagas iš I. R. pirko apie savaitę laiko. S. R. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad narkotines medžiagas iš nuteistosios yra pirkęs dar vieną kartą. I. R. teisiamojo posėdžio ir viso proceso metu pripažino, kad šiems asmenims narkotines medžiagas yra išplatinusi ne vieną kartą. Šie įrodymai sietini su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kuriuose užfiksuota informacija sudaro pagrindą daryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.
2.6. Nuteistoji šiuo metu niekur nedirba, todėl atsižvelgiant į jos asmenybę, nurodytas aplinkybes dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, yra pagrindas manyti, kad ji būdama laisvėje, gali ir toliau daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, siekdama gauti pajamas arba narkotines medžiagas, kaip atlygį už jų išplatinimą. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, pagrįstai manytina, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta bausmės paskyrimas nepadarys teigiamo poveikio jos elgesiui ir, būdama laisvėje, ji ir toliau galės daryti nusikalstamas veikas.
2.7. Nors teismas išskyrė tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimą, tačiau, vertinant visas minėtas aplinkybes, nuteistosios asmenybė nėra išimtinai teigiama. Taip pat ir kitos teismo nurodytos aplinkybės yra iš esmės bendro pobūdžio, būdingos kiekvienam piliečiui ir nesudaro pagrindo nuteistajai skirti itin švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė yra aiškiai per švelni savo rūšimi, nes tokia bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio, be to, netinkamai įvertintas I. R. asmenybės pavojingumas. Tokia bausmė neatitiks bausmės paskirties, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kitų aplinkybių, nuosprendį skundžia dėl nuteistajai paskirtos per švelnios bausmės.
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistoji I. R. pripažinta kalta padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybes, leidžiančias nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė jai aiškiai per švelnią ir teisingumo principo neužtikrinančią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai I. R. laisvės apribojimo bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018 ir kt.).
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, tai motyvavo tuo, kad nuteistoji išplatino nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, padaryta veika nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams ar visuomenei, žala nebuvo padaryta. Taip pat tai, jog nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena ją sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nuteistoji padėjo operatyviam bylos išnagrinėjimui, be to ankščiau dirbo, yra ištekėjusi, integravusi į socialinį gyvenimą, ir nėra požymių, kurie rodytų jos polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl nuteistosios atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalis taikyta nepagrįstai.
9. Visų pirma, pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Aptariamos nusikalstamos veikos atveju, pavojingumą apibūdinančių požymių visumą sudaro – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, rūšis (jos poveikis žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybės, jų atlikimo vieta ir kitos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog išplatintos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis, tačiau, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, išplatinta narkotinė medžiaga pasižymi dideliu pavojingumu ir itin žalingu poveikiu žmogaus sveikatai, išplatintos medžiagos kiekis viso sudarė 6 dozes, be kita ko, įstatymų leidėjas nenumato minimalios išplatintos narkotinės medžiagos ribos, taigi bet kokio kiekio platinimas laikomas pavojinga ir sunkia nusikalstama veika. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, jog nuteistosios veiksmais nebuvo padaryta žala visuomenei ir ji nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams – narkotinė medžiaga buvo išplatinta asmenims ir neturi reikšmės, jog jie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos pavojingumo tai nė kiek nemažina. Be to, narkotinės medžiagos dažniausiai ir yra platinamos asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla narkotines medžiagas platinant ne tik jas parduodant bet ir kitais platinimo būdais, nustačius, jog nuteistoji narkotines medžiagas perdavė mainais už narkotinių medžiagų dozę, nemažina šios veikos pavojingumo, kaip veikos pavojingumo nemažina ir tai, kad R. B. ir S. R. jų nesuvartojo, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistosios padaryta nusikalstama veika, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pasižymi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir jokių išskirtinių aplinkybių ar aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra.
10. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistosios asmenybė nepasižymi išimtinai teigiamomis savybėmis. Nuteistoji šiuo metu niekur nedirba, yra išsiskyrusi, panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis) yra padariusi ir ankščiau, už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos baudos nėra sumokėjusi, todėl dėl padarytos naujos nusikalstamos veikos yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog kaip nurodo ir pati nuteistoji, pastaroji narkotines medžiagas vartoja jau ne vienerius metus, todėl nesant duomenų, jog priklausomybė narkotinėms medžiagoms būtų gydoma išlieka pagrįsta abejonė, jog nuteistoji, neturėdama pastovių legalių pajamų, gali vėl imtis daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas narkotinėms medžiagoms gauti. Nurodytas abejones pagrindžia ir tai, jog I. R. padaryta veika nebuvo atsitiktinė ar vienkartinė, nuteistoji pati prisipažino ne kartą byloje nustatytu būdu, perdavusi narkotines medžiagas kitiems nuteistiesiems, mainais už narkotinių medžiagų dozę. Taip pat, vertinant nuteistosios asmenybę atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistoji ankščiau yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu (informacijos apie baudų sumokėjimą už šiuos nusižengimus nėra) (1 t., b. l. 174-178). Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistoji turėtų stiprius socialinius ryšius, būtų integravusi į visuomenę, kadangi, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistosios socialinį ratą iš esmės sudaro taip pat nuo narkotinių medžiagų priklausomi asmenys, be to, kaip jau minėta, šiuo metu pastaroji nedirba.
11. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste, vien tai, jog nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, taip pat padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai nuteistosios atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jai inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas taip pat padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias bei nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, įvertinus tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog už nusikaltimo numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą I. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytai nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (2 paros).
12. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent tokia bausmė bus teisinga, atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, ir atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumą.
Dėl proceso išlaidų
13. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. spalio 3 d. pateikė pažymą dėl 170 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajai gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistosios valios, be to, nuteistoji bylos nagrinėjimo metu buvo suimta kitame ikiteisminiame tyrime, taip pat iš bylos duomenų matyti, jog finansiškai nėra pajėgi sumokėti minėtas išlaidas, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės I. R. paskyrimo.
I. R., pripažintai kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią I. R. skaičiuoti nuo jos sulaikymo vykdant nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti I. R. išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (2 paras).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.