- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-128-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04727-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Ieškovas
- UAB „Logfina“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Logfina“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logfina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 26 750,09 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovė, nagrinėdama civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neįvykdė pagrindinės jai pavestos pareigas, tai yra teisingumo, buvo nerūpestinga bei nevertino įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Nei viena institucija neatliko jiems pavestų pareigų tinkamai ir argumentuotai, tai yra atlikti paprastus aritmetinius paskaičiavimus remiantis buhalteriniais dokumentais ir tuo pagrindu, paneigti įmonės UAB „Logfina“ pateiktus įrodymus bei paskaičiavimus, tokiu būdu pripažįstant įmonės buhalterinius dokumentus patvirtinančius, kad iš įmonės buvo paimta būtent 29 942,91 Eur (103 386,90 Lt), negaliojančiais. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovė net nebandė atlikti savo pareigos - vertinti įrodymus ir jų visetą, atlikti aritmetinius paskaičiavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškinio sumą, tokiu būdu atskleidžiant bylos esmę. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir rūpestingai atlikusi įrodymų vertinimą tiek atskirai, tiek jų visetą, padariusi paprastus aritmetinius paskaičiavimus arba paskyrusi pakartotinę ekspertizę, tai žalos ieškovei nebūtų padaryta. Žala susidarė dėl to, kad atsakovė neįgyvendino teisingumo, padarydama neteisėtus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1558-600/2024. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-948-640/2024, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie teismų padarytus neteisėtus veiksmus, todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Šioje civilinėje byloje ieškovė iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir kitaip įvertinti įrodymus, kurie ieškovės buvo pateikti tiek Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant ieškovės ieškinį, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovės nurodytos civilinės bylos yra išnagrinėtos ir sprendimai šiose bylose įsiteisėję. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti teismo revizuojamas reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog teismų sprendimai visose civilinėse bylose yra įsiteisėję bei tai, jog teismai vertina byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip tai numato įstatymas, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad teismai vertindami įrodymus padarė aiškias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas, ypač įvertinus tai, jog visi teismų sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai apie teismų netinkami įvertinus įrodymus bei neatliktus aritmetinius skaičiavimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikė deklaratyviais ir niekaip nepagrindžiančiais byloje įrodinėtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad civilinę bylą nagrinėję teismų teisėjai elgėsi neteisingai ar padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, ar kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, ypač įvertinus tai, kad ieškovė aktyviai naudojosi jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą tiek dėl pažeistų teisių gynimo, tiek ir su siekiu peržiūrėti teismų procesinius sprendimus apeliacine tvarka. Aplinkybė, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo rezultatai yra nepalankūs ieškovei ir iš buvusio įmonės vadovo nebuvo priteista ieškovės nurodoma žala, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų buvimo.
7. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams, nagrinėjusiems civilines bylas e2-1558-600/2024 Vilniaus miesto apylinkės teisme, e2A-948-640/2024 Vilniaus apygardos teisme, e2-304-357/2022 Šiaulių apygardos teisme, e2A-329-156/2023 Lietuvos apeliaciniame teisme, e2-1416-265/2016 Klaipėdos apygardos teisme, e2A-29-196/2018 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas civilines bylas, būtų taikyta drausminė atsakomybė. Ieškovė nepateikė duomenų, jog teisėjų atžvilgiu, kurie nagrinėjo minėtas bylas, būtų priimti sprendimai, jog teisėjai padarė tyčinius procesinius pažeidimus, tyčia veikė prieš ieškovę.
8. Teismas nenustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, būtų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, ko pasėkoje bylos galėjo būtų išspręstos neteisingai. Teismas darė išvadą, jog ieškovė pasinaudojo įstatymo teise ginti pažeistas teises, o teismai įvykdė pareigą bylas nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, vadovavosi teisės normomis, teismų formuojama praktika. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė teismų/teisėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo), su kuriais turi būti siejama prašoma priteisti žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Logfina“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.
10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė konkrečių teismo ar teisėjo padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų teismų neteisėtų veiksmų, tai yra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nustatyti padarytų klaidų (ne)buvimą turėjusių įtakos žalai atsirasti. Pažymi, kad atsakovė nei savo atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu teisme nepateikė nė vieno įrodymo, kad buvo atliktas nors vienas veiksmas nustatant ar buvo padarytos klaidos, todėl pagrįstai teigiama, jog atsakovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos.
11. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo patikrinti pateikti rašytiniai įrodymai ir buhalteriniai dokumentai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad yra visiškai įrodytas neteisėtas neveikimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, neatskleidė bylos esmės – realiai neįvertino bei neištyrė, esminę reikšmę, šiam ginčui teisingai išspręsti, turinčių įrodymų ir aplinkybių. Teismas turėjo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus bei sprendimą atmesti ieškinį priimti tik tuo atveju jeigu atsakovė būtų pateikusi, prie savo atsiliepimo ir/arba bylos nagrinėjimo metu posėdyje, įrodymus, kad buvo atlikti papildomi paskaičiavimai, kuriais patvirtintų, kad atsakovė nepadarė aritmetinių klaidų ir/arba įrodymų, jog pateikti buhalteriniai dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais.
13. Teismas neišnagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl neteisėtų valstybės veiksmų ir tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, kad atsakovė įvertino ir išanalizavo pateiktus įrodymus dėl padarytų klaidų, nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, bei neatliko neteisėtų veiksmų. Neteisėtas veiksmas – neveikimas yra pilnai įrodytas byloje, nes nėra nei vieno įrodymo paneigiančio šį faktą.
14. Teismas, remdamasis vien vidiniu įsitikinimu, priėmė sprendimą, kuris neatspindi realios finansinės padėties, ypač turint omenyje, kad buvo pateikti skaičiavimai iš trijų skirtingų šaltinių, ir nebuvo atlikta papildoma ekspertizė. Teismas privalo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant aritmetinius skaičiavimus, ypač jei jie gauti iš skirtingų patikimų šaltinių. Jei teismas šių skaičiavimų neanalizavo ir nepateikė priežasčių, kodėl juos atmetė, tai laikoma kaip neteisėti veiksmai/neveikimas, teismo sprendimai turi būtų pagrįsti objektyviais įrodymais, o ne vien teismo vidiniu įsitikinimu, kuris gali būti subjektyvus. Tai yra vienas iš teisingumo vykdymo principų.
Atsiliepimas
15. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovė kvestionuoja aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos ankstesnių teismų priimtuose sprendimuose. Pažymi, kad nei atsakovė savo atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu, taipogi nei teismas savo skundžiamame sprendime nenurodė kokiame bylos tome ir lape galima pamatyti būtent kuo ieškovė kvestionuoja. Ieškinys paduotas dėl atsakovės neveikimo nustatant bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir neatskleidė visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas neišsamiai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, kurie įrodo, jog aritmetiniai skaičiavimai buvo atlikti klaidingai, ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos skaičiavimus, teismas neatskleidė, kodėl atmeta konkrečius įrodymus ir kaip priėmė atitinkamus skaičiavimus. Visa tai neleidžia suprasti teismo motyvų, bet leidžia daryti labai tikėtina išvadą, kad skundžiamo sprendimo pagrindinis motyvas - negalima pripažinti, kad teismas gali padaryti klaidą. Teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl valstybės institucijos padarytos teisės pažeidimo, nepaisant pateiktų įrodymų, yra aiškus piktnaudžiavimas valdžia.
17. Jei teismas konstatuoja, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, jis privalo pagrįsti šią išvadą konkrečiais argumentais. Teismas negali tiesiog konstatuoti, kad ieškovės teiginiai neįrodyti, o atsakovės neįrodinėjimas yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį.
18. Visiškai nesuprantama kaip galėjo būti suformuotas teismo vidinis įsitikinimas, priimant skundžiamą sprendimą, kai atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų tai yra neveikimą, jeigu atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad tinkamai atliko savo pareigas ir išanalizavo pateiktus įrodymus, tai yra specialistų išvadas, buhalterinę pažymą ir suvestinę kur būtų nustačiusi, kad nors vienas aritmetinis veiksmas atliktas neteisingai ir nors vienas pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas yra pripažintas negaliojančiu.
19. Ieškovė pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių atsakoves klaidas ir neteisėtus veiksmus, teismas nepagrįstai jų neįvertino, pateiktų įrodymų yra pakankamai, kad būtų konstatuota valstybės atsakomybė.
20. Nurodo, kad teismas, pasirinkdamas tik res judicata argumentą, neatsižvelgė į CK normas dėl valstybės atsakomybės, taip pat į objektyvią atsakomybės už teisėjų ir teismų veiksmus koncepciją. Tokiu būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, o tai tiesiogiai pažeidžia proceso šalių lygybės principą. Tai, kad teismas nesivadovavo CK 6.272 straipsnio norma, parodo, jog iš esmės ignoravo įstatymo nuostatą dėl žalos atlyginimo, kuri numato būtinąjį valstybės atsakomybės tyrimą, jei yra pagrindas manyti, kad padarytos teismo klaidos. Atmesdamas ieškinį dėl galimos žalos atlyginimo remiantis vien res judicata, teismas ignoravo teisėtą interesą įrodyti neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurie galėjo sukelti neigiamas pasekmes, todėl ši aplinkybė turi būti iš naujo objektyviai įvertinta.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas netinkamai, neprofesionaliai bei tik formaliai atliko savo pareigas, o skundžiamas sprendimus surašytas visiškai nesigilinant į svarbias faktines aplinkybes, neatliekant įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė civilinio proceso rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl valstybės civilinės atsakomybės nebuvimo. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Nesutikimas su teismo galutiniu procesiniu sprendimu gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka, tačiau ne iniciuojant naują civilinę bylą ir įrodinėjant valstybės civilinę atsakomybę, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime.
23. Pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Taigi ne atsakovei, o apeliantei tenka įrodinėjimo pareiga.
24. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateikti apeliantės įrodymai, susiję su žalos dydžiu, jau buvo įvertinti ankščiau nagrinėtose bylose, todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu atliktas įrodymų vertinimas negali būti ignoruojamas šioje byloje (CPK 18 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ankščiau išnagrinėtose bylose konstatuotais faktais, tačiau išsamiai ir detaliai pasisakė dėl ieškinio reikalavimo ir dalyko, t. y. dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtų civilinių bylų teisėtumo. Teismas priimdamas sprendimą nekonstatavo, kad teismai, nagrinėdami civilines bylas, būtų atlikę neteisėtus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
29. Ieškovas 2025 m. sausio 27 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui savo nesutikimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašė įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus pareiškimas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
30. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, nagrinėdama civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neįvykdė pagrindinės jai pavestos pareigos, tai yra teisingumo, buvo nerūpestinga bei nevertino įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir rūpestingai atlikusi įrodymų vertinimą tiek atskirai, tiek jų visetą, padariusi paprastus aritmetinius paskaičiavimus arba paskyrusi pakartotinę ekspertizę, tai žalos ieškovei nebūtų padaryta. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino šių klaidų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
31. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
33. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nenustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, būtų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, ko pasėkoje bylos galėjo būtų išspręstos neteisingai. Tačiau, ieškovės teigimu, ji įrodė konkrečius teismų neteisėtus veiksmus, t. y. neveikimą nustatant klaidas, nagrinėjant ieškovės civilines bylas, teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų teismų neteisėtų veiksmų, tai yra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nustatyti padarytų klaidų (ne)buvimą turėjusių įtakos žalai atsirasti. Ieškovė pažymi, kad teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo galėjo atmesti tik tuo atveju jeigu atsakovė būtų pateikusi, prie savo atsiliepimo ir/arba bylos nagrinėjimo metu posėdyje, įrodymus, kad buvo atlikti papildomi paskaičiavimai, kuriais patvirtintų, kad atsakovė nepadarė aritmetinių klaidų ir/arba įrodymų, jog pateikti buhalteriniai dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės argumentus ir aplinkybes, reikšmingas civilinei atsakomybei ieškovės nurodomu pagrindu taikyti. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes, kurios, ieškovės įsitikinimu, lėmė jos teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą, bei, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
35. Šioje byloje ieškovė iš esmės siekia tų pačių faktinių aplinkybių, kurios jau įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, pakartotinio nagrinėjimo ir įvertinimo. Taigi, ieškovė faktiškai siekia revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuri yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, niekaip nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo.
36. Pažymėtina, jog ieškovės argumentai apie teismų padarytas šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo bei aritmetines skaičiavimo klaidas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytini deklaratyviais ir niekaip nepagrindžiančiais byloje įrodinėtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad civilinę bylą nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės teismo ar Vilniaus apygardos teismo teisėjai elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovės teisių pažeidimui. Aplinkybė, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo rezultatai yra nepalankūs ieškovei, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų buvimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
37. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, bei kad atsakovė neteikė įrodymų (aritmetinių paskaičiavimų dėl žalos dydžio), bei atsakovė neįrodė, kad bylas nagrinėję teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taigi ne atsakovei, o apeliantei tenka įrodinėjimo pareiga. Be to, atsakovė nedisponuoja įrodymais (apeliantės įmonėje esančiomis buhalterinėmis pažymomis), todėl pateikti jų teismui negalėjo.
38. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys pateiktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtų civilinių bylų, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo išsamiai ir motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, objektyviai ir išsamiai vertino įrodymus, bylos šalių argumentus bei paaiškinimus. Tai, kad apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės būtų vertinamos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą.
39. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta, jog ieškovės nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas, priėmė savavališkus, ignoruojant svarbiausius teisės principus, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, procesinius sprendimus. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Priešingai nei nurodo ieškovė, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje atmetė ieškovės ieškinį, savaime nesuponuoja išvados, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, prieštaringas, neteisingas ir nepagrįstas, prieštarauja CPK normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams. Ieškovei neįrodžius valstybės (teisėjų) neteisėtų veiksmų, atsakomybė valstybei pagal ieškinio reikalavimus kilti negali.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo iš valstybės, tinkamai pritaikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra.
41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjusi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, dėl to šis klausimas nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.