- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-901-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00963-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S. ir antstolė V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-20-4-3330.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Skolininkas su neįgaliu nepilnamečiu sūnumi gyvena 1/3 dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią siekiama realizuoti priverstine tvarka, t. y. priverstine tvarka siekiama išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Teigia, jog dabartinėje situacijoje jis neturi galimybės sumokėti reikalaujamos sumos.
2.2. Skolininkas vienas rūpinasi išieškotojos ir jo bendru neįgaliu paaugliu sūnumi, kuriam dėl motinos elgesio su juo ir tėvų skyrybų yra reikalinga pagalba. Skolininkas adaptuojasi Lietuvoje ir ieškosi darbo (planuoja kurti savo verslą). Pareiškėjas teigia, kad ateityje turės galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir tai galės padaryti greičiau nei per 18 mėnesių.
2.3. Išieškotoja R. S. turi 2 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą su skolininku augančiam vaikui, o pareiškėjas buvo kreipęsis į antstolę dėl jo ir išieškotojos skolos tarpusavio įskaitymo, tuomet pareiškėjo skola vykdomojoje byloje būtų 5 800 Eur, o ne 8 700 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad pareiškėjas yra savo nepilnamečių dukterų E. S. ir E. M. S., kurioms priteistas išlaikymas, skolininkas ir ne R. S., o šie nepilnamečiai vaikai yra pareiškėjo kreditoriai. Tas pats pasakytina ir apie išieškotojos R. S. galimą išlaikymo įsiskolinimą su pareiškėju augančiam kitam vaikui L. S.. Darė išvadą, kad pareiškėjo ir R. S. nesieja priešpriešiniai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti, todėl nėra būtinų įskaitymo sąlygų, kad prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, priešpriešinių reikalavimų. Akcentavo, kad išlaikymo įskaitymas yra nesuderinamas su CPK 687 straipsnyje įtvirtintu išlaikymo įskaitymo draudimu vykdymo procese ir, pirmosios instancijos teismo nuomone, prieštarautų vaikų interesams gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.
4.2. Nurodė, kad skolininkas šiuo metu nedirba, gauna tik valstybės skiriamą išmoką už vaiką. Pažymėjo, kad skundo teiginiai, jog skolininkas ateityje turės galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą net greičiau nei per 18 mėnesių ar kad skolininkas žada įsidarbinti ar įkurti verslą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymas, todėl, teismo įsitikinimu, tokie pareiškėjo argumentai nesudaro prielaidų minėtam įsiskolinimui padengti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir iš šioje nuostatoje nurodytų pajamų šaltinių. Akcentavo ir tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie įsidarbinimą ar kitas pajamas, kurios leistų daryti išvadą, kad įsiskolinimas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį gali būti grąžintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir panaikinti antstolės V. D. 2020 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-20-4-3330.
6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas apelianto skundą, priėmė formaliai teisėtą, bet neteisingą sprendimą, nes pažeidė visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus, neįvertino, kad teismo sprendimas tiesiogiai palies socialiai labiausiai pažeidžiamą asmenį – skolininko ir išieškotojos nepilnametį neįgalų sūnų, kuris buvo atstumtas motinos, tačiau vargu ar galės likti gyventi su tėvu, kuris neteks savo vienintelio gyvenamojo būsto, o, negalėdamas mokėti išlaikymo dukroms, vargu ar išgalės išsinuomoti būstą, kaip pasiūlė pirmosios instancijos teismas.
6.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad išieškant išlaikymo įsiskolinimą iš nekilnojamojo turto dalies, kurioje apeliantas gyvena su neįgaliu sūnumi L. S., bus patenkintas kitų dviejų sveikų vaikų interesas kito tų pačių šalių bendro neįgalaus vaiko sąskaita. Teigia, jog sūnus L., kuris, be kita ko, taip pat negauna išlaikymo iš savo motinos, liks be gyvenamojo būsto. Išlaikymo išieškojimą sūnui L. iš esmės apsunkina tai, kad R. S. to paties namo dalį, kuri priklausė jai, dovanojimo sutartimi perleido savo motinai.
6.3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantas neneigia savo pareigos išlaikyti dukras ir nekvestionuoja išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas siekia bendrauti su savo dukromis, tačiau R. S. manipuliuoja vaikais ir principingai trukdo tėvui pamatyti dukras, prisidėti prie jų išlaikymo ne pinigais, o moraline ir fizine pagalba.
Šalies argumentai
6.4. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad netikėtai prasidėjus pasaulinei pandemijai ir karantinui jo planas pradėti nuosavą verslą ir gauti pajamų privalėjo būti nukeltas iki karantino pabaigos, ir prašo suteikti jam laiko grąžinti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. D. prašo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
8.1. Nurodė, kad skolininkas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja vien emocinio pobūdžio pasisakymais, nesiremdamas jokiomis teisės normomis. Akcentavo, kad pats apeliantas savo atskirajame skunde ne kartą pripažino, kad skundžiama nutartis teisėta, tačiau, vertinant nutarties turinį, ši jam nepalanki, todėl jis laiko ją neteisinga, todėl ir teikia nemotyvuotą ir nepagrįstą atskirąjį skundą.
8.2. Teigia, jog sunku suprasti šio skundo ir jo motyvų esmę, turinys prieštarauja pats sau, todėl mano, jog yra akivaizdu, kad šis atskirasis skundas teikiamas tik siekiant vilkinti vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
12. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžiamą nutartį laiko teisėta, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, kadangi nagrinėjama situacija gali pažeisti neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus.
14. Pareiškėjas nurodo, kad išieškant išlaikymo įsiskolinimą iš nekilnojamojo turto dalies, kurioje apeliantas gyvena su neįgaliu sūnumi L. S., bus patenkintas kitų dviejų sveikų vaikų interesas kito tų pačių šalių bendro neįgalaus vaiko sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Įstatymas numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog pareiškėjas privalo teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą, kad jis būtų pakankamas tiek nepilnamečių dukrų, tiek kartu su juo gyvenančio nepilnamečio sūnaus visapusiškam augimui, mokymuisi, tobulėjimui ir kt. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neteikia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad gauna pajamas, iš kurių galėtų teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Taip pat pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad stengiasi sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, kiek įmanoma visokeriopai gerina savo turtinę padėtį, t. y. aktyviai dalyvauja darbo rinkos programose ir stengiasi įsidarbinti, sudarė skolų mokėjimo grafiką ir bent minimaliai tam tikra dalimi sumokėjo susidariusį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjas ketina kurti verslą ir iš jo gautomis pajamomis padengti išlaikymo įsiskolinimą, negali būti pakankamu pagrindu naikinti antstolio patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo, kadangi tokiu būdu būtų neabejotinai pažeistos pareiškėjo nepilnamečių dukrų teisės į tinkamą išlaikymo gavimą.
15. Taip pat nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, kad, išieškant įsiskolinimą iš turto, sūnus L. liks be gyvenamojo būsto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra susidaręs 6 940 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Antstolė 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-19-4-40334 dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse nustatė areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 28 671 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog net ir pardavus pareiškėjui priklausantį turtą iš varžytynių ir padengus išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjas turės pakankamai lėšų būsto nuomai ar net mažesnio būsto įsigijimui. Be to, akcentuotina, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į savivaldybę bei pretenduoti į socialinį būstą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog, išieškojus įsiskolinimą iš turto, pareiškėjo sūnus liks be gyvenamosios vietos.
16. Nors pareiškėjas teigia, jog netikėtai prasidėjus pasaulinei pandemijai ir karantinui jo planas pradėti nuosavą verslą ir gauti pajamų privalėjo būti nukeltas iki karantino pabaigos, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo antstolio patvarkymo. Akcentuotina, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos, todėl galėtų dirbti pagal specialybę ar imdamasis visų būdų pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams, gali dirbti kitokį nekvalifikuotą darbą. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turi stengtis užtikrinti tinkamas sąlygas savo vaikų visapusiškam augimui, mokymuisi, tobulėjimui ir kt., tačiau, kaip nustatyta šios nutarties 14 punkte, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad stengiasi sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, kiek įmanoma visokeriopai gerina savo turtinę padėtį, t. y. aktyviai dalyvauja darbo rinkos programose ir stengiasi įsidarbinti. Pareiškėjas suprasdamas, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir yra reikalingas kiekvieną dieną, turėjo imtis visų priemonių dėl tokios savo pareigos tinkamo įvykdymo, o šios savo pareigos nevykdymo negali pateisinti savo nepilnamečio sūnaus galbūt pažeidžiamomis teisėmis į gyvenamąjį būstą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.