Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Žvyruotas kelias, kuriuo ieškovė daug metų naudojosi, buvo ir yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į ieškovei priklausančią sodybą. Tačiau, 2021 m. kelio dalis, esanti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas kelias, esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užartas ir sunaikintas, nuo to laiko ieškovė nebegali privažiuoti iki savo sodybos ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Todėl ieškovei tai sukelia ne tik didelius nepatogumus, tačiau apsunkina galimybes rūpintis jai priklausančia sodyba, užtikrinti jos saugumą bei apskritai joje gyventi. Akcentuotina ir tai, kad sodyboje, ieškovė gyvena nuolatos, visais metų sezonais. Ieškovė yra neįgali, todėl jai būtinas geras susisiekimas nuo sodybos iki pagrindinio kelio ir miesto.

Ieškovė dėjo pastangas, siekiant susidariusią situaciją išspręsti taikiu būdu, siūlė atsakovui ir tretiesiems asmenims tartis ir nustatyti kelio servitutą jiems priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau susitarti pavyko tik su trečiaisiais asmenimis O. R. B., I. A., Z. V., o atsakovas nesutiko, kad būtų nustatytas kelio servitutas. Atsakovui nesutinkant nustatyti kelio servitutą žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškovė su Birštono savivaldybės kelių priežiūros tarnyba norėjo pagerinti žvyruoto kelio, esančio žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, buvo pradėti darbai, tačiau atsakovas neleido jų tęsti. Kelias, skirtas ieškovei patekti į jai priklausančius žemės sklypus jau prieš daugelį metų buvo numatytas atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir oficialiai įformintas žemės sklypų planavimo dokumentuose. Todėl ieškovė ilgą laiką naudojosi keliu patekti į jai priklausančius žemės sklypus ir tai buvo nusistovėjusi ir visiems įprasta praktika. NŽT rašte nurodė, Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07- 2359 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“ yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias, į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), per privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ženklinimas vietovėje 1993 m. balandžio 15 d.), ir Nr. (duomenys neskelbtini)“

Dokumentai patvirtinantys, kad pažymėtas kelias privažiavimas iki ieškovės sodybos: 1) 1999 m. spalio 19 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas, kuriame matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) punktyrine linija yra pažymėtas kelias iki sodybos - žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1999 m. spalio 21 d. žemės sklypo planas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame punktyrine linija pažymėtas kelias, esantis atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2004 m. balandžio mėn. žemės sklypo planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai pažymėtas kelias, kertantis atsakovui su bendraturčiais nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat aiškiai nurodytas kelias link ieškovės sodybos (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris driekiasi per jos kartu su bendrasavininkėmis, trečiaisiais asmenimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą 76237 kv.m ploto sklypą.

NŽT 2022 m. kovo 28 d. raštu išaiškino ieškovei galimybes kreiptis dėl servituto nustatymo, taip pat nurodė: „(...) Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio 0,12 ha ploto kelio plotas yra įskaitytas į šio žemės sklypo bendrą plotą, o paženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo šios aplinkybės įvertintos, t.y. 1999 m. ženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo užtikrinta, kad iki tuo metu laisvos valstybinės žemės ploto (šiuo metu žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galimybė privažiuoti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu keliu (...)“. Taigi, dar kartą patvirtina aplinkybę, kad kelias, kuriuo ieškovė patekdavo į jai priklausančius nuosavybės teisės objektus, t.y. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose esančią sodybą, visuomet egzistavo, nors oficialiai servitutas keliui nustatytas ir nebuvo.

Ieškovė stengėsi išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją visais įmanomais taikiais ginčo sprendimo būdais, ne kartą kreipėsi į atsakovą bei atsakingas valstybines įstaigas, tačiau realių rezultatų pasiekti nepavyko. Ieškovė neturi jokių kitų objektyvių galimybių patekti į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotis jai priklausančiu turtu, išskyrus kelią, esantį atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kito kelio nėra ir niekada nebuvo. Iki ieškovės sodybos visada buvo patenkama tik ginčo keliu.

Kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurį atsakovas nurodo, kaip „alternatyvų“ yra įrengtas patekimui į žemės sklypo savininkams priklausančią namų valdą ir veda pro pat gyvenamojo namo langus. Todėl savaime suprantama, kad už privačias lėšas įrengtu keliu (nuo (duomenys neskelbtini) g.) žemės sklypo savininkai neduoda leidimo naudotis.

Kad keliuko nuo (duomenys neskelbtini) gatvės būklė itin prasta patvirtina ir į civilinę bylą pateiktas Birštono savivaldybės administracijos 2022-11 raštas, kuriame nurodyta, kad dėl drėgmės kelias buvo nepravažiuojamas. Nurodyta, kad į Birštono savivaldybę netgi buvo kreipęsis sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas su prašymu sutvarkyti keliuką, kad galėtų patekti į sodybą, t.y. į sodybą, pro kurią ir nutiestas tas pats keliukas, kurį atsakovas vadina „alternatyviu“. Taigi, keliukas yra prastos būklės ir esant drėgmei nepravažiuojamas iki sodybos adresu (duomenys neskelbtini). Todėl dar toliau už jo (už supiltos žvyro krūvos) esančios supiltos statybinės nuolaužos (kuriomis pasak atsakovo ieškovė turėtų patekti iki savo sodybos) apskritai nelaikytinos keliuku, ir važinėti ten transporto priemonėmis vienareikšmiškai neįmanoma nei šaltuoju, nei šiltuoju metų sezonu.

Kiti žemės sklypo bendraturčiai, per kurių žemės sklypą prašoma nustatyti kelio servitutą į ieškovės sodybą nemato kliūčių, kad toks servitutas būtų nustatytas bei pritaria ieškovės patikslinto ieškinio argumentams, kad kito kelio patekti į sodybą nėra. Atsakovas nesutinka nustatyti prašomą kelio servitutą vien dėl asmeninių ambicijų, o ne dėl realaus jo interesų tariamo pažeidimo.

Atsakovas su bendraturčiais dėl nustatytino kelio servituto nepatirs jokių nuostolių ar žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertėjimo, kadangi: 1) kelias realiai egzistavo jau daugelį metų dar net iki atsakovui su bendraturčiais įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypų vertės jis niekaip neigiamai neįtakos. Žemės sklypų, priklausančių atsakovui su bendraturčiais, padėtis išliks tokia pati, kokia ir buvo nuosavybės teisių perėjimo atsakovui su bendraturčiais metu; 2) ieškovė prašo ne tik nustatyti kelio servitutą, tačiau ir priteisti iš jos atsakovui vienkartines kompensacijas už naudojimąsi servitutiniu keliu; 3) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuomojami ūkininkui, kelias naudojamas ir ten važinėjančiai technikai patekti į laukus, todėl jis reikalingas ne tik ieškovei, tačiau ir pačiam atsakovui su bendraturčiai.

Vienkartinė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtina atsakovui A. V.: 0,0377 ha (377 m2 ) (žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas, plotas) x 2061,58 Eur (vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis) x 1 (žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas laipsnis) = 77,72 Eur.

Vienkartinė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtina savininkams: atsakovui A. V., tretiesiems asmenims E. L., L. K., Z. V.: 0,1531 ha (1531 m2 ) (žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas, plotas) x 2049,85 Eur (vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis) x 1 (žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas laipsnis) = 313,83 Eur. Kadangi atsakovui priklauso ½ dalis nurodyto žemės sklypo, tai jam priteistina vienkartinė kompensacija yra 156,91 Eur (313,83/2).

Kelias, kuriam yra prašoma ir reikalinga nustatyti kelio servitutą dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų yra beveik visiškai sunaikintas. Atsakovas pripažįsta, kad neteisėtu būdu, savo veiksmų nesuderinęs su atitinkamomis institucijomis, sunaikino žvyruotą kelią, kuriuo ieškovė patekdavo į jai priklausančią sodybą, esančią žemės sklypuose. Naikinant minimą žvyruotą kelią atsakovas žinojo, kad jis yra teisėtas ir oficialiai nubraižytas žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo dokumentuose, kurie yra pateikti prie ieškinio ir yra skirtas ieškovei pateikti prie jai priklausančios nuosavybės. Tačiau atsakovas savo veiksmų naikinant ginčo kelią visiškai nederino nei su ieškove nei su kitomis atsakingomis valstybinėmis įstaigomis. Atsakovui užvertus ginčo žvyruotą kelią, ieškovė praktiškai nebeturi jokių objektyvių galimybių patekti į jai priklausančią sodybą, jos prižiūrėti, disponuoti jai priklausančiu turtu, kas akivaizdžiai pažeidžia jos esmines teises ir teisėtus interesus. Atsakovas savo lėšomis turėtų atstatyti kelio, kuriam prašomas nustatyti servitutas, vietą žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal prie šio patikslinto ieškinio pridedamą VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A. K. parengtą 2022 m. rugsėjo 1 d. kelio servituto nustatymo brėžinį.

Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui atstatyti ir atkurti sunaikintą kelią, Ieškovė prašo tenkinti alternatyvus reikalavimas (nenustačius pagrindų tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui savo lėšomis ir darbu atstatyti ir atkurti kelią, kuriam prašomas nustatyti servitutas) – leisti ieškovei savo lėšomis ir darbu įsirengti servitutinį kelią be atskiro atsakovo sutikimo.

Atsakovas neturi pareigos informuoti ieškovę apie fizinio ūkinio poveikio darymą jam priklausančiuose sklypuose, nes ieškovė neturi jokių teisių į atsakovui priklausančius žemės sklypus ir jų dalis. Kelio naudmenos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užarta žemės sklypų nuomininkų prašymu, nuomininkai nurodė, kad ten niekada nebuvo žvyruoto kelio, o tik provėžos dirbamuosiuose laukuose, dėl molingo dirvožemio ir gan stačios įkalnės iki ieškovės sodybos automobiliais buvo važinėjama vis naujose vietose taip išvažinėjant nuomininkų pasėlius. Todėl atsakovas 2021 m. rudenį sutvarkė išvažinėtą ir jau krūmais apaugusią dirbamos žemės dalį apie 80 arų, jiems šis kelias visiškai nereikalingas.

Per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ėjusi kelio naudmena niekada nebuvo žvyruota, niekada nebuvo skirta bendram naudojimui, o vien Ieškovės siekis, kad tokia kelio naudmena taptų patekimo keliu iki jos sodybos, nes taip jai yra patogiau ir arčiau nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, turinčia esminę reikšmę nustatant servitutinį kelią. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau tarp savininkų buvo susiklosčiusi neva visiems priimtina praktika nėra ir negali būti laikoma pagrįstu argumentu servitutiniam keliui nustatyti. Aplinkybė, kad kelio naudmena yra nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose (žemės sklypo plane ir t.t.) nėra esminė aplinkybė servitutiniam keliui nustatyti. Tuo tarpu nuolatiniam naudojimui skirto kelio suformavimas per Žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apsunkintų šių žemės sklypų naudojimą, kadangi minėti sklypai yra žemės ūkio paskirties, tad būtų apsunkinamas žemės apdirbimas, būtų prarandami papildomi dirbamos žemės plotai, t.y. būtų sukuriama neproporcingai didelė žala šiems žemės sklypams , juo labiau, kad šiuose žemės sklypuose esančia kelio naudmena nuomininkai nesinaudoja – ji jiems yra nereikalinga.

Ieškovė patvirtina, jog yra alternatyvus pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) g., bet dėl neva (duomenys neskelbtini) g. savininkų prieštaravimų, ji negali naudotis šiuo keliu. Tačiau nepateikė jokių, tokį (duomenys neskelbtini) g. savininkų prieštaravimą patvirtinančių aplinkybių. Be kita ko, iš byloje pateiktos antstolės filmuotos medžiagos nėra užfiksuota, kad alternatyvus patekimo kelias iš (duomenys neskelbtini) g. vestų pro pat kitiems savininkams priklausančių sodybų langus. Ieškovės alternatyviu keliu nenoras grindžiamas, kad yra labai toli ir norint juo patekti į jos sodybą, reikėtų daryti didžiulį lankstą aplink visą kaimą. Taip pat nurodo, kad alternatyvus kelias įrengtas privačių asmenų lėšomis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad tretieji asmenys prieštarauja, kad būtų važinėjama alternatyviu keliu iš (duomenys neskelbtini) g.

Paneigiama servitutinio kelio nustatymo būtinybė per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi egzistuoja šiai dienai netgi du galimi alternatyvūs patekimo keliai iki Ieškovės Žemės sklypų. Tuo tarpu, akivaizdu, kad Ieškovės siekis patekti iki jai priklausančių žemės sklypų būtent per Atsakovui priklausančius Žemės sklypus/ jų dali, yra susijęs išimtinai su Ieškovės ambicijomis ir asmeniniais interesais, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu nustatyti servitutinį kelią.

Duomenys apie žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę buvo tikslinti 2021 m. balandžio 27-28 d., kas reiškia, jog per daugiau nei vienus metus žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė gali būti ženkliai pakitusi. Dėl ko, Ieškovės siūlomi sumokėti vienkartinės kompensacijos sumos nėra tikslios ir aktualios pagal šiandienines rinkos kainas – neatitinka realios rinkos vertės.

Atsakovas kelio neardė, o vykdė žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymo darbus, t.y. Žemės sklypai 1-2 buvo apaugę žolėmis/krūmokšniais, dėl to, jog ne vienoje vietoje Ieškovė važiuodama iki savo sklypų darė skirtingas provėžas - buvo daroma žala žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomai ūkiniai veiklą. Kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nei kaip servitutinis kelias, nei kaip inžinerinis statinys, tad jokios pareigos derinti kelio naudmenos tvarkymo darbus neturėjo. Žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra buvę žvyruoto kelio, o tik provėžos dirbamuose laukuose, tokios pačios provėžos buvo ir iki (duomenys neskelbtini) g. ( šiuo metu būtent ten ir yra žvyruotas, su perlaidomis pagal reikalavimus įrengtas kelias). Nuomininkas kelias sukelia papildomus nuostolius ir nepatogumus apdirbant žemę.

Nacionalinė žemės tarnybos pateikta informacija patvirtina, kad formuojant atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų E. L., L. K., Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nebuvo atsižvelgta į esamą faktinę padėtį ir minimas kelias, kuriuo ieškovė per atsakovų sklypus patekdavo į sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo tinkamai pažymėtas kaip kelio servitutas.

Iki 2021 m. ieškovė ir kiti gyventojai naudojosi minėtu privažiavimo keliu, juo naudotis yra patogiau ir saugiau, nes (duomenys neskelbtini) g. yra asfaltuota ir prižiūrima. 2021 m. kelio dalis, esanti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas kelias, esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užartas ir sunaikintas. Šiuo metu sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) atsakovas A. V. ir bendrasavininkai draudžia nuolatiniams gyventojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), naudotis keliu, o kito patekimo į šias sodybas nėra įrengta.

Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad iki žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra numatytas 4 m pločio bendro naudojimo privažiavimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir pažymėtas Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07-2354 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šiuo keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į savo sodybas ieškovei (iki ieškovės sodybos tai būtų apie 850 m. tiesia linija) sudėtinga arba ir neįmanoma, nes nuo šio lauko kelio į šiaurę yra susiformavęs status šlaitas ir kai kuriose vietose jis yra per daug status, kad būtų įmanoma įveikti lengvuoju automobiliu, o drėgnuoju metų laikotarpiu šio kelio būklė yra itin prasta ir jis yra nepravažiuojamas. Pateiktoje foto matoma, kad pravažiavimas į ieškovės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo įmanomas tik esant įšalui.

Ieškovė A. K. (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje) patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog kito kelio patekti į sodybą nėra, ginčo kelias buvo nuo seno, iš (duomenys neskelbtini) g, reikėtų apvažiuoti 4 kilometrus, visi sutinka, tik vienas atsakovas nesutinka, kaimynas R.S. gyvena nuolatinai, reikėtų važiuoti pro jo langus, o atsakovas atvažiuoja tik savaitgaliais, navigacija pagal adresą rodo važiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. Nuo (duomenys neskelbtini) g. iki perlaidos kelias nesuartas, o nuo perlaidos iki jos sodybos apie 300 metrų. Dabar į sodybą patenka nuo (duomenys neskelbtini) g, eidami pėsčiomis per kaimyno laukius.

Atsakovo atstovė advokatė J. S. (2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje) prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad ieškovė turi galimybę privažiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu, kurio didžioji dalis yra suformuota iš žvyro nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, ieškovei reikėtų tik nedidelį kelio ruožą suformuoti nuo liudytojo R.S. sodybos. Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad kelias nuo (duomenys neskelbtini) g, yra bendro naudojimo 4 m pločio kelias, tinkamas naudotis, einantis per privačius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuose sklypuose pažymėti kelio plotas neįskaičiuotas į bendrus plotus ir priklauso valstybei. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ,,T“ formos žemės ruožas iki ieškovei su bendraturtėmis priklausančio žemės sklypo, priklauso valstybei ir paliktas kelio įrengimui.

Trečiojo asmens Birštono savivaldybės administracijos atstovė A. S. (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad ginčo keliukas buvo nuo seno, patvirtina ortofoto nuo 1995 metų. (duomenys neskelbtini) g. kelias yra prižiūrimas tvarkingas, (duomenys neskelbtini) g, kelias taip pat yra savivaldybės balanse ir yra prižiūrimas. Atsiliepime esanti foto nuotrauka daryta anksčiau nei R.S. įsirengė kelią, dabar situacija pasikeitusi. Apie kelią nuo (duomenys neskelbtini) g, iki R.S. sodybos nieko nežino. Paaiškino (2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje), kad 2023 m. spalio 19 d., jų pateikti kadastro duomenys yra 2017 metų, R.S. kelias padarytas 2021 m., kad jis įsirengė kelią dokumentų nėra, kelias neregistruotas. Kelio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje byloje nėra pažymėta kelio ar nuovažos į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Liudytojas J. B. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) g. į ieškovės tėvų M. sodybą, buvo vienintelis keliukas, šiek tiek žvyruotas, apie 4 metrų pločio. Dabar to keliuko nėra, jis suartas, auga javai. Kito kelio į šią sodybą nėra, Iš (duomenys neskelbtini) g, kelias yra, jį pasidarė žmogus iki savo kiemo. Nuo to žmogaus iki ieškovės yra apie pusę kilometro. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. gaunasi 5-8 kilometrų lankas. Ieškovė sodyboje negyvena, bet gyvena jos brolis.

Liudytojas J. K. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad jis Birštono seniūnas. Iš (duomenys neskelbtini) g. buvo gruntinis, suvažinėtas kelias, kuris apie du metai yra suartas. Ieškovė kreipėsi į jį dėl kelio. Atsakovas užtvėrė įvažiavimą. Jam NŽT paaiškino, kad panaikintas servitutas. Iš (duomenys neskelbtini) g. kelią pasidarė pats asmuo savo lėšomis. Jei iki ieškovės padaryti kelią iš (duomenys neskelbtini) g. reikia daryti ant privačios valdos, būtų užprogramuotas ginčas. Sąžininga būtų atstatyti seną kelią, kuris visada buvo.

Liudytoja A. Ž. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad jai žinoma, kad visada buvo keliukas, paprastas, nežvyruotas. Dabar keliukas užtvertas nuo pagrindinio kelio. Kito kelio patekti į sodybą nėra.

Liudytoja V. L. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad ji žino, kad keliukas buvo, neasfaltuotas, nežvyruotas, bet gerai pravažiuojamas. Dabar kelio nėra, užtvertas. Iš (duomenys neskelbtini) g. būtų dvigubas važiavimas apie 10 km, apie jį nieko nežino.

Liudytojas M. K. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad kelias buvo nuo (duomenys neskelbtini) g., nebuvo platus, važiavo maždaug prieš 20 metų. Apie kelią iš (duomenys neskelbtini) g. nežino.

Liudytojas V. K. (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) ieškovės sutuoktinis, paaiškino, kad buvo kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. Kelias buvo gruntinis, išvažinėtas apie 3-4 metrų pločio. Prieš du metus kelią suarė. Iš (duomenys neskelbtini) g. R.S. pasidarė kelią savo lėšomis. Jis nesutinka, kad būtų važinėjama šiuo keliu, nes kelias eina pro jo sodybą pro langus. Nuo R.S. sodybos reikėtų darytis kelią toliau iki sodybos.

Liudytojas A. K. (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje) VĮ ,,Žemės ūkio duomenų centras“ matininkas, patvirtino, kad jis ieškovės užsakymu parengė brėžinį pasiūlymą įrašyti kelio servitutą. Braižydamas rėmėsi tos vietovės Registrų centro duomenimis. Pro sodybą, brėžinyje nurodytą kadastro numeris (duomenys neskelbtini), eina kelias iš (duomenys neskelbtini) g. Kelią nubraižė buvusioje vietovėje, kur buvo senas kelias, kuris buvo įbraižytas žemėtvarkos projekte. Kitos galimybės nubraižyti kelią nesvarstė, nes jo prašė nubraižyti buvusioje vietovėje. Čia buvęs kelias, o per kitų savininkų žemės sklypus kelio nebuvo. Senas kelias pagal abrisą buvo sklype kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bet sklype kadastro numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo. Mažame sklype kelias nebuvo pažymėtas, kad neskelti mažo sklypo per pusę. Savo brėžinyje šį mažą sklypą jau skelią, nes braižė kaip buvusį kelią. Galima nubraižyti ir kitaip, seno kelio jau nėra, nėra skirtumo, reikia susitarti, kad visiems būtų patogu.

Liudytojas R. S. (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad yra ieškovės kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvena nuo 2018 metų, į ją patekdavo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir važiuodavo per atsakovui priklausančią žemę. Jam atsakovas uždraudė važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) g., todėl jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir jam nurodė, kad yra viešas kelias. Jis savo lėšomis įsirengė kelią nuo (duomenys neskelbtini) g., kuris eina šiek tiek už jo sodybos. Jo įrengtas kelias yra viešas ir jis yra ne jam priklausančioje žemėje, o ribojasi su jo žemės sklypo, todėl jis negali uždrausti juo naudotis. Nuo šio kelio iki jo terasos yra apie 10-12 metrų. Nuo (duomenys neskelbtini) g. iki jo apie 400 metrų. Kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. buvo neprižiūrėtas, vietomis buvo žvyruotas. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g., važiuojant (duomenys neskelbtini) g. iki jo apie 3,5 km, o iki ieškovės apie 4 km.

Ieškovei su bendraturte, trečiuoju asmeniu O. M., priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) yra viso 0,2 ha ploto ir patenka į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, kurio plotas yra 7,2 ha ir kuris ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su trečiaisiais asmenimis O. R. B., I. A.

Ieškovė nurodė, kad prašomo nustatyti kelio servituto vietoje daug metų buvo faktinis ir vienintelis kelias, kuriuo ieškovė galėjo patekti į jai priklausančią sodybą, tačiau, 2021 m. kelio dalis, esanti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas kelias, esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užartas ir sunaikintas, nuo to laiko ieškovė nebegali privažiuoti iki savo sodybos ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Ieškovė prašo nustatyti atlygintinį servitutą atsakovui išmokant vienkartinę kompensacija 234,63 Eur ( 77,72 Eur už naudojimąsi kelio servitutu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 156,91 Eur už naudojimąsi kelio servitutu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kad ji galėtų patekti į jai priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovė nurodo, kad į jai priklausantį sklypą ji gali patekti tik per atsakovui priklausančius žemės sklypus, tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, kad tai ką siūlo ieškovė yra vienintelis įmanomas būdas išspręsti privažiavimo prie jai priklausančių žemės sklypų.

Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys (2022 m. rugsėjo 12 d. DOK -33364) patvirtina, kad ieškovės A. K. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje 1999-10-19 paženklino, Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą užpildė (toliau – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas), 1999-10-21 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus projekto autorius N. A. (toliau – preliminarūs žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planai). Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir preliminariuose žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose nurodyta, kad į žemės sklypus galima privažiuoti žemės sklypo pietvakarinėje dalyje (kraštinėje) nurodytais 4 m pločio keliais. Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akto 9 punkte nurodyta, kad „ privažiavimas vietinės reikšmės keliu III-4 “.

Atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų E. L., L. K., Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje paženklino ir Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktą (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas) 1993-04-15 užpildė bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas) parengė (data nenurodyta), laikiną žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) (toliau – laikinas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas) 1997-10-13 parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto pirmo Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė A. J.

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise sutartiniu ženklu nurodyta, kad minėtame žemės sklype yra 4 m pločio kelias, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte nurodyta, kad ,, žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) III kat. kelias 4 m pločio “, Laikiname žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad 4 m pločio kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės sklype yra 0,12 ha kelio naudmenų, o įsiterpusių kelių, kurie nebūtų įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą, nėra.

VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto projekto autorius A. K. 2004-04-13 parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) (toliau – 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas), kurį Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderino 2004-04-26 jį pasirašydama. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytas ribas 2004-04-29 buvo pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane yra įrašas ,,su žemės sklypo ribomis paženklintomis vietovėje pagal 1993-06-05 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir nustatytu plotu sutinku“. Pažymėtina, kad duomenys apie kelią, nurodyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte ir laikiname žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neatitinka duomenų apie kelią, nurodytų 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, t. y. pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akto ir laikino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano duomenis, kelio, kurio plotis nurodytas 4 m, plotas nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, o pagal 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytus duomenis, kelio, kurio plotis 4 m, nurodytas kaip 5 m pločio kelias, jo plotas įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą bei yra nurodytas, kaip kelio naudmena.

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinyje (abrise) ir 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias buvo nurodytas, kaip naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias. 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo suderintas su tuomečiu Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriumi, nėra panaikintas, todėl yra galiojantis.

Atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje paženklino, Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas) 2004-10-18 užpildė, lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas) bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas) 2004-10-20 parengė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus projekto autorius A. K. Pažymėtina, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise bei Preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje ir pietinėje dalyse ribojasi su 5 m pločio bendro naudojimo keliu. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte nurodyta, kad žemės sklypas vietovėje paženklintas gretimybėje su žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 m keliu, privažiuojama prie žemės sklypo – 5 m keliu. Pagal pirminius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo dokumentus šiame žemės sklype nėra bendrojo naudojimo kelio.

Iš pirminių žemės sklypų dokumentų matyti, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelias yra nurodytas kaip naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias ir įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, o žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo kelio nėra. Atsakovui priklausančiuose sklypuose servitutas niekada nebuvo nustatytas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis), tačiau jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžiui nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų(CPK 185 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo kelias buvo žvyruotas, ji daug metų juo naudojosi, Birštono savivaldybės administracijos atstovė taip pat patvirtino, kad ginčo keliukas buvo nuo seno. Liudytojų parodymai patvirtina, kad nuo seno buvo ginčo keliukas, kuris buvo paprastas, nežvyruotas, neasfaltuotas, išvažinėtas. Nors ieškovė nurodė, kad ginčo keliukas buvo žvyruotas, liudytojai apklausti teismo posėdyje tokių aplinkybių nepatvirtino, o teigė, kad buvo išvažinėtas kaimo keliukas, bet juo buvo galima pravažiuoti. Iš šalių paaiškinimo, liudytojų paaiškinimų, ortofoto nuotraukų, matyti, kad ginčo keliukas buvo nuo seno ir juo ieškovė patekdavo į jai priklausančius namus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad be teisinio pagrindo negalima sureikšminti faktinio kelio naudojimo. Atsakovui priklausantys sklypai servitutais nebuvo apriboti taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad visą tą laiką ieškovai galėjo naudotis tuo keliu ir atsakovas tam kliūčių nedarė (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).Tačiau teismo vertinimu, bylos duomenimis, šie įrodymai bendrame kontekste su kitais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais) patvirtina, jog ginčo keliuku buvo naudojamasi daugelį metų ir būtent tokia tvarka buvo faktiškai nusistovėjusi.

Birštono savivaldybės administracijos pateiktas Kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.) kadastrinės bylos išrašas nepatvirtina, kad yra R.S. lėšomis įrengtas bendro naudojimo kelio, tačiau liudytojas R.S. teisme patvirtino, kad kelią įsirengė 2021 m., o kadastrinė byla parengta 2017 m. rugsėjo 4 d., todėl neatitinka realios situacijos ir nepaneigia kad nuo (duomenys neskelbtini) g. yra bendro naudojimo kelias. Birštono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje patikslino, kad jų atsiliepime pateiktos foto nuotraukos, kurioje užfiksuota pravažiavimas į ieškovės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) g., buvo daryta anksčiau, nei R.S. įsirengė kelią, todėl dabar situacija pasikeitusi.

Pažymėtina, kad kaip nurodo ieškovė, kelias vedantis pro R.S. sodyba pasibaigia už šios sodybos, tai patvirtina ir liudytojas R.S., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir kad ieškovei reikėtų nedidelį kelio ruožą įsirengti nuo R.S. sodybos (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) iki savo su bendraturtėmis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, kad kelio per atsakovui priklausančius žemės sklypus, kuriuo ieškovė naudojosi nuo seno t.y. ginčo kelio, nėra, kad jis 2021 metais suartas ir sunaikintas, atsakovas patvirtino, kad 2021 m. rudenį suarė išvažinėtą ginčo keliuką. Kad ginčo kelio nėra patvirtina ir ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimais nes prašo įpareigoti atsakovą savo darbu ir lėšomis atkurti kelią, o šio reikalavimo netenkinus nustatyti, kad ieškovė savo lėšomis ir darbu įsirengtų servitutinį kelią. Liudytoju apklaustas matininkas A.K. teismo posėdyje patvirtino, kad seno ginčo kelio nėra, kad jis kelio servitutą nubraižė buvusioje vietoje, nes jo taip prašė ieškovė, jis kitos galimybės nesvarstė, braižydamas rėmėsi tos vietovės Registrų centro duomenimis, ginčo kelias pagal abrisą buvo pažymėtas žemės sklype unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklype unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini, kelias nebuvo pažymėtas, kad mažo sklypo nedalinti per pusę.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ginčo kelio nuo 2021 metų rudens nėra, nes jis suartas. Ieškovė teigia, kad ginčo kelias sunaikintas dėl atsakovo kaltės, kad jis žinojo, kad ginčo kelias teisėtas ir oficialiai nubraižytas žemės sklypų planavimo dokumentuose. Atsakovas nesutinka ir teigia, kad jis kelio neardė, o atliko sutvarkymo darbus, kelias nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre nei kaip sevitutinis kelias, nei kaip inžinierinis statinys, todėl atsakovas neturėjo pareigos derinti kelio naudmenos tvarkymo darbų, ginčo kelias niekada nebuvo žvyruotas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad kelias nebuvo registruotas kaip servitutinis kelias Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas turi teisę laisva valia elgtis su savo turtu ir kad atsakovo veiksmuose nėra atsakovo kaltės, todėl net ir tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovas neturėtų pareigos savo lėšomis ir darbu įrengti servitutinį kelią ieškovės naudai.

Ieškovė pateikė į bylą su patikslintu ieškiniu (2023- 02-21, DOK-7861) VĮ Valstybinis žemės fondas Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A.K. brėžinį, 2022 m. rugsėjo 1 d., pasiūlymą įrašyti kelio servitutą žemės sklypams (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) iš kurio akivaizdu, kad atsakovui su kitais bendrasavininkais priklausantis žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ir vienam atsakovui priklausantis žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) dalijami į dvi dalis. Atsakovas tik vienas nesutinka nustatyti kelio servitutą žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), tačiau iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad jam vienam priklauso pusė žemės sklypo, kitiems bendrasavininkams priklauso daug mažesnės žemės dalys, o žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) priklauso tik atsakovui, šio žemės sklypo plotas 1,4940 ha, kuriame ir archyviniuose dokumentuose kelias nebuvo pažymėtas, kad nedalinti sklypo per pusę, kaip patvirtino teismo posėdyje liudytojas A.K.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad turėtų būti nustatytas prašomas kelio servitutas pagal jos pateiktą brėžinį, dėl to, kad ieškovės žemės sklypų su statiniais adresas yra (duomenys neskelbtini) g., ir todėl ji turi privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) g., ir navigacija nurodo, kad vykti maršrutu ne iš (duomenys neskelbtini) g., bei aplinkybė, kad ji nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingos, ir nepaneigia, kad ieškovė gali naudotis keliu nuo (duomenys neskelbtini) g, ir privažiuoti bendro naudojimo keliu. Be to, teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovė nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), nepasitvirtino.