- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1279-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00618-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Domus Estate“, uždaroji akcinė bendrovė ,,100 ratu“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3165-467/2020 pagal ieškovės D. Z. netiesioginį ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Domus Estate“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,100 ratu“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Z. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. trečiojo asmens UAB ,,Domus Estate“ naudai 278 330,36 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant ieškovei.
2. Nurodė, kad ji su atsakovu D. K. yra trečiojo asmens UAB ,,Domus Estate“ akcininkai, ieškovė valdo 49 proc., o atsakovas – 51 proc. bendrovės akcijų, atsakovas nuo pat bendrovės įsteigimo 2011 m. kovo 24 d. yra ir jos vadovas. Ieškovei 2020 m. balandžio mėn. tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2019 m. vykdo veiksmus, kurie kenkia ieškovės, bendrovės ir jos kreditorių interesams. Atsakovas iš bendrovės į savo asmeninę sąskaitą pervedė 129 065,54 Eur, šių lėšų pervedimo pagrindas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Be to, atsakovas 2016 m. lapkričio 19 d. su advokatu M. K. sudarė sutartį dėl bendrovės 150 000 Eur lėšų deponavimo advokato depozitinėje sąskaitoje. Ši sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, tačiau bendrovei grąžinta tik 99 735,18 Eur, o likusią sumos dalį, t. y. 50 264,82 Eur, advokatas pasiliko kaip atlyginimą už suteiktą paslaugą. Nors ieškovė reikalavo atsakovo nedisponuoti grąžintomis lėšomis, t. y. 99 735,18 Eur, tačiau ir tokį ieškovės prašymą atsakovas ignoravo, bei, pažeisdamas bendrovės įstatus ir negavęs akcininkų sutikimo, dalį sumos – 99 000 Eur, pervedė į jam priklausančios UAB ,,100 ratu“ sąskaitą.
3. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė vadovo fiduciarines pareigas, apsunkino bendrovės turtinę padėtį, neužtikrino kreditorinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, o tai lėmė ir tokią situaciją, kad visi administracijos darbuotojai nutraukė darbo santykius. Ieškovė mano, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl prašo iš jo UAB ,,Domus Estate“ naudai priteisti 278 330,36 Eur (129 065,54 Eur + 50 264,82 Eur + 99 000 Eur) žalos atlyginimą.
4. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ar kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bendrovės lėšų, t. y. 99 000 Eur, buvo pervesti į atsakovo valdomą UAB ,,100 ratu“, areštuoti ir atitinkamą UAB ,,100 ratu“ priklausančių piniginių lėšų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė D. Z. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė antrą prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui be 55 proc. UAB „Domus Estate“ akcininkų pritarimo sudaryti UAB „Domus Estate“ vardu bet kokius sandorius, prisiimti įsipareigojimus, atlikti finansines operacijas, įsigyti turtą, jei tokių sutarčių / turto / operacijų / įsipareigojimų suma viršija 2 000 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi ir šio ieškovės prašymo netenkino.
Šalies argumentai
8. Ieškovė D. Z. 2020 m. birželio 9 d. pateikė dar vieną, jau trečią prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar kitus asmenis, ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo iniciatyva 99 000 Eur buvo pervesta į jo valdomos UAB ,,100 ratu” sąskaitą, taip pat areštuoti ir šios bendrovės pinigines lėšas.
9. Ieškovės teigimu, jai paaiškėjo naujos aplinkybės, įrodančios atsakovo nesąžiningumą. Nauji dokumentai ir informacija, t. y. UAB „Domus Estate“ dukterinės įmonės UAB „Pilaitės terasos II“ kreditoriaus „Novus Secured Debt Fund“ 2020 m. gegužės 8 d. raštas dėl paskolos sutarties nevykdymo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštas dėl priminimo Nr. (23.1-08) RNA-20866 ir atsakovo valdomų bendrovių UAB ,,Pilaitės terasos“ klientų pranešimai dėl netinkamo sutarčių vykdymo, vekselių turėtojo pranešimai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vadovauja ir kitoms bendrovėms, kurios nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės ir įrodymai yra pakankamas pagrindas pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nurodytų kreditorių reikalavimų išieškojimas gali būti nukreiptas į atsakovo turtą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės D. Z. pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
11. Teismas, viena vertus, pažymėjo, kad ieškovės ieškinio tikėtinas pagrįstumas jau buvo konstatuotas ankstesnėse nutartyse, dėl ko ginčo nėra, kita vertus, pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. kad objektyviai egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalėjimas jo įvykdyti.
12. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės – UAB „Domus Estate“ dukterinių įmonių UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Pilaitės terasos II“ vadovo (atsakovo D. K.) veikla, susijusi su jo vadovaujamų UAB „Pilaitės terasos“ ir UAB „Pilaitės terasos II“ įsipareigojimų vykdymu pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo ar kito pobūdžio sutartis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jos nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ir jo siekio paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati ieškovė, teigdama, kad atsakovas vengia vykdyti jo vadovaujamų bendrovių prievoles, daugiau nei pusę metų, gavęs praktiškai visą sumą už parduotiną turtą, nesudaro pagrindinių (notarinių pirkimo–pardavimo) sutarčių su turto pirkėjais, daro tik niekuo nepagrįstą prielaidą, jog iki galimo teismo sprendimo vykdymo jo turtas bus perleistas, padovanotas ar apsunkintas, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo veiklos (veikia pažeisdamas fiduciarines pareigas, painioja bendrovės lėšas su savo nuosavomis, nevykdo prisiimtų prievolių laiku, elgiasi nesąžiningai, priima nenaudingus ir net nuostolingus sprendimus UAB „Domus Estate“ veikloje) jau buvo išanalizuoti ir įvertinti kitose nutartyse, kuriose pripažinta, kad jie savaime nepakankami taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tokių argumentų pagrįstumas bus nustatytas tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie pagrindžia atsakovo nesąžiningumą.
14. Tai, kad tarp atsakovo ir byloje nedalyvaujančio asmens A. Z. vyksta ginčas dėl UAB „Domus Estate“ dokumentų ir kitų aplinkybių, teismo vertinimu, taip pat negali būti vertinama kaip nesąžiningumas, juo labiau kad A. Z. nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujančiu asmeniu.
15. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir į ankstesnėse, t. y. 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartyse padarytas išvadas, teismas sprendė, kad nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ir naują ieškovės prašymą tenkinti atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė D. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Egzistuoja didelė ir pagrįsta tikimybė, kad UAB „Pilaitės terasos“ bei UAB „Pilaitės terasos II“ kreditoriai dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų nukreips savo pretenzijas asmeniškai į šios bendrovės vadovą D. K., o tai žymiai pablogins jo asmeninę turtinę padėtį, kas ženkliai sumažins teismo sprendimo įvykdymo galimybes šioje byloje, nes atsakovo turto paprasčiausiai nepakaks visiems reikalavimams patenkinti.
16.2. Pagal su galutiniais pirkėjais sudarytas preliminariąsias sutartis, UAB „Pilaitės terasos“ ir UAB „Pilaitės terasos II“ iki šiol nesudaro notarinių sutarčių su pirkėjais, nors šių įsipareigojimų terminai jau seniai suėję. Ieškovės žiniomis, šiuo metu vėluojama sudaryti net 14 notarinių sutarčių, kuriomis pirkėjai įgytų nuosavybės teises į jų rezervuotus butus. Pirkėjai pagal preliminariąsias sutartis yra sumokėję 15-100 proc. avansinius mokėjimus, kuriais atsakovas disponavo savo nuožiūra, su niekuo nederindamas, šias lėšas išleido nenustatytoms reikmėms, nors turėjo visų pirma atsiskaityti su projektą finansavusiu kreditoriumi „Novus Secured Debt Fund“. Bendri pirkėjų nuostoliai dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų galimai sudarys 378 623,90 Eur.
16.3. Teismas nevertino galimų neigiamų padarinių, kurie atsiras, jeigu nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Atmetus prašymą, atsakovas įgijo pranašumą, kadangi gali atlikti bet kokius veiksmus su savo turtu. Todėl tikėtina, kad jis gali perleisti ar kitaip nuslėpti savo turtą, siekdamas išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
16.4. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina jo ankstesnis elgesys ir jo, kaip juridinio asmens vadovo, atlikti veiksmai, nuolat pažeidžiant fiduciarines pareigas bendrovei.
Atsiliepimas
17. Atsakovas D. K. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą . Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
17.1. Vertinant ieškovės pareikštą pakartotinį prašymą, pakartotinį atskirąjį skundą, pareikštą nušalinimą teisėjai, pripažintina, kad ieškovė tokiomis teisėmis piktnaudžiauja ir siekia bet kokia kaina kaip įmanoma labiau apsunkinti savo procesinio priešininko teisinę bei finansinę padėtį, t. y. sukelti kaip įmanoma daugiau nepatogumų. Iš šalių procesinių dokumentų akivaizdu, kad tarp bendrovės akcininkų yra konfliktinė situacija, tad toks primygtinis ieškovės siekis, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat procesiniuose dokumentuose bandomas formuoti atsakovo, kaip itin nesąžiningo asmens, įvaizdis yra savitikslis veiksmas, nukreiptas į procesinio spaudimo atsakovui darymą, o ne į būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.
17.2. Su advokatu M. K. buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria šis įsipareigojo grąžinti 99,42 proc. viso jam sumokėto atlyginimo už pinigų deponavimą. Be to, deponavimo sutartis buvo sudaryta būtent ieškovės sūnaus iniciatyva. Taip pat nepasitvirtino ir ieškovės kaltinimas, kad atsakovas be teisinio pagrindo pervedė UAB ,,100 ratu“ 99 000 Eur, nes tokio mokėjimo teisinis pagrindas – pasirašyta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o jos sudarymui, priešingai nei teigia ieškovė, tuometinė bendrovės įstatų redakcija nenumatė papildomo akcininkų pritarimo.
17.3. Be abstrakčių teiginių apie atsakovo nesąžiningumą jokių duomenų, kad atsakovas būtų nemokus ir negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat kad atsakovas bandytų slėpti turimą turtą, jį apsunkinti ir pan., ieškovė nepateikė.
17.4. Laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ne atsakovo, o trečiojo asmens – UAB ,,100 ratu“ atžvilgiu ir areštuoti šios įmonės 99 000 Eur vertės turtą, nors jokie reikalavimai šiam juridiniam asmeniui nėra pareikšti, jis neatsako už atsakovo prievoles ir netgi ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju ši bendrovė neturėtų jokių prievolių UAB ,,Domus Estate“, kurios naudai pareikštas ieškinys.
17.5. Neabejotina, kad prašymą ir atskirąjį skundą surašiusiam ir pasirašiusiam advokatui yra suprantama, jog toks prašymas negali būti tenkinamas ir yra aiškiai nepagrįstas, todėl tai bei ieškovės procesinis elgesys (pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimas, nušalinimo teisėjai reiškimas) verčia pakartotinai grįžti prie klausimo, ar ieškovė nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir ar nėra pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu jai skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria jau trečią kartą atmestas kaip nepagrįstas apeliantės D. Z. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui D. K. priklausantį turtą, kurio vertė lygi pareikštam 278 330,36 Eur reikalavimui, taip pat trečiojo asmens UAB ,,100 ratu“ 99 000 Eur vertės turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
20. CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, todėl net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Kita vertus, pakartotinis prašymas turi būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kurią apeliantė iš šį kartą grindė iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurias teismas jau yra įvertinęs ir pasiakęs, kad jos nesuponuoja tokių atsakovo interesus itin varžančių priemonių taikymo, kurių ir vėl siekia apeliantė. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia apeliantės ir teismo priimtų procesinių dokumentų turinys.
22. Pirmą kartą tokį prašymą atmesdamas Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodė, kad apeliantės įrodinėjami faktai, kad atsakovas, būdamas UAB „Domus Estate“ direktoriumi, sąmoningai savinasi bendrovės lėšas, pažeidžia fiduciarines pareigas, nevykdo prisiimtų prievolių laiku ir savo veiksmais daro bendrovei ieškinyje nurodytą žalą, nėra pakankami konstatuoti jo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu. Teismas anksčiau jau atkreipė apeliantės dėmesį ir į tai, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas byloje pareikštas ieškinys, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir šioje proceso stadijoje, nesant ištirtiems ir įvertintiems visiems byloje esantiems įrodymams, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios apeliantės spėjimą, kad atsakovas nevykdys jam nepalankaus sprendimo dėl žalos atlyginimo bendrovei.
23. Apeliantė pozicijos didžia dalimi nepakeitė, iš esmės naujų aplinkybių, kad atsakovas ėmėsi ar tikrai gali imtis veiksmų, siekdamas sumažinti turimo turto masę ar jo vertę, nenurodė ir neįrodinėjo, grįsdama atsakovo nesąžiningumą vien savo nepritarimu tam, kaip atsakovas valdo abiems šalims priklausančią bendrovę, kurios naudai ji prašo priteisti žalos atlyginimą. Tačiau nagrinėjamoje bylos proceso stadijoje šie identiški ankstesniems apeliantės argumentams motyvai neturi teisinės svarbos, tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas tokių aplinkybių būsimą vertinimą tik bylą nagrinėjant iš esmės.
24. Vieninteliai anksčiau neįvardyti apeliantės motyvai, kuriais yra grindžiamas naujas jos prašymas dėl arešto atsakovui ir byloje atsakovo pozicijoje net nedalyvaujančiam juridiniam asmeniui taikymo poreikio, yra susiję su kitų juridinių asmenų, t. y. UAB ,,Domus Estate“ dukterinių bendrovių UAB ,,Pilaitės terasos II“ bei UAB ,,Pilaitės terasos“ veikla, kurių vadovu taip pat yra atsakovas, su tų bendrovių turtine padėtimi, jų prisiimtų įsipareigojimų nekilnojamojo turto pirkėjams nevykdymu ir galinčiais atsirasti sutarčių kontrahentų reikalavimais, be kita ko, ir atsakovui D. K.. Tai, apeliantės vertinimu, patvirtina grėsmės jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nes atsakovo turtinė padėtis gali pablogėti – tikėtina, kad kreditoriams nepavykus savo reikalavimų patenkinti iš tų bendrovių turto, jie bus nukreipti į asmeninį atsakovo, kaip netinkamai valdžiusio bendroves, turtą.
25. Tačiau ir tokie apeliantės samprotavimai nėra nei aktualūs, nei paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė grėsmės šioje konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui neįrodė.
26. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Tačiau tik nustačius visų šių aplinkybių visumą gali būti konstatuojama grėsmė kaip sąlyga laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.
27. Įrodinėjant grėsmę sprendimo įvykdymui, būtina įvardinti tokius atsakovo atliktus ar tikėtinai atliktinus nesąžiningus veiksmus, kurie kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus šias priemones prašančiam taikyti asmeniui (ieškovui). Vadinasi, būtent atitinkamą prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
28. Pati apeliantė tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde nurodo, kad tik įvykus tam tikroms sąlygoms ateityje atsakovo turtinė padėtis gali pablogėti, bet ne dėl kurių nors paties atsakovo atliktų veiksmų savo mokumui sumažinti, o dėl kitų asmenų nukreiptų subsidiarių reikalavimų, negaunat jų patenkinimo iš tokią prievolę turinčių juridinių asmenų. Tokie apeliantės argumentai vertintini kaip hipotetiniai, deklaratyvūs pasvarstymai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė ir toliau neteikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas ėmėsi, imasi ar imsis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti ir siekdamas apsunkinti apeliantės pareikšto reikalavimo įvykdymą, tuo atveju, jei jis būtų patenkintas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad turto areštas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo jau esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl tik esant įrodymams, kad priešinga šalis turtą slepia, perleidžia ar atlieka kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, gali atsirasti prielaidos nustatyti disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis ribojimus.
30. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Šiuo atveju, apeliantė, pareiškusi turtinį 278 330,36 Eur reikalavimą, pašo areštuoti tokios pačios sumos atsakovo turtą, ir taip pat siekia trečiojo asmens UAB ,,100 ratu“ 99 000 Eur vertės turto arešto, o iš viso prašo areštuoti net 377 330,66 Eur vertės turtą, gerokai viršijantį ieškinio sumą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes jos neatitinka ekonomiškumo ir sąsajumo reikalavimų, atsižvelgiant ir į tai, kad jokie turtiniai reikalavimai trečiajam asmeniui UAB ,,100 ratu“ nagrinėjamoje byloje nėra keliami.
31. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad turėtų būti sprendžiamas baudos apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimas. Visgi atitinkamas reikalavimas, t. y. prašymas skirti jai baudą, nėra suformuluotas, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apeliantės procesinį prašymą ir pagrįstai jo nepatenkino, o atskirojo skundo argumentai kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.