Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. birželio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, vidaus tarnybos stažo įskaitymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2019-12-06 įsakymo Nr. 30-TE-1031 „Dėl A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos” (minėta, toliau – ir ginčijamas įsakymas) teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kelia išvestinius reikalavimus, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas (statutinis valstybės tarnautojas).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-09 nutarties pagrindu 2019-10-10 buvo atlikta krata pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (name ir šalia esančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir I. Ž.). Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus 2019-10-10 pranešimu apie įtarimą pareiškėjui pranešta apie tai, kad yra įtariama, jog jis padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamą veiką. Nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinei I. Ž. 2019-11-20 surašytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, 2019-12-05 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-57 „Dėl pareigūno A. Ž. veiksmų” (minėta, toliau - ir Išvada), kurioje atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 vnt. šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėto žymėto kuro laikymui), pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, todėl pažemino pareigūno vardą bei sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Išvadoje pasiūlyta tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad pareiškėjas, eidamas pareigas, savo veika akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką, ir atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą.

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia (be kita ko) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (žr., pvz., LVAT 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš esmės sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų.

Dėl tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo santykio

Vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, teismas daro išvadą, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nepadarė nusikaltimo, buvo išteisinti, ar pan., savaime nelemia, kad negali būti nagrinėjamos ir vertinamos atsakovo tarnybinių patikrinimo išvadose nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nustatė, jog pareiškėjas pažeidė pareigūno vardą, ir atleido iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (žr., pvz., LVAT 2005-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020; kt.).

Teismas pažymi, kad padarius teisės pažeidimus, kurie gali būti kvalifikuoti ir kaip tarnybinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, tarnybinis patikrinimas dėl jų atliktų veikų nestabdomas, o tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užbaigiama, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, iš esmės turi būti nustatyta, jog buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementų – objektą, nes tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo įsakymo ir Išvados matyti, kad pareiškėjo atleidimo iš pareigų faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės, o buvo išspręstas tik jo padaryto pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įvertinimo klausimas. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog skiriasi baudžiamojo nusikaltimo ir tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė ir pažeidimo objektas, nebuvo reikalo stabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl galimo ikiteisminio tyrimo atlikimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) baigtis neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą vertina ne tik įsakymo, bet ir jo sudedamosios dalies – Išvados – turinį. Pažymėtina, jog vadovaujantis LVAT praktika, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., LVAT 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjas atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Minėta, kad spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi patikrinti Išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje.

Vadovaudamasis LVAT formuojama praktika, aiškindamas šiai bylai reikšmingas Statuto nuostatas, teismas pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Veiksmai, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantys žmogaus orumą yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą savivaldybės įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Taigi ir ginčo atveju, pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal Statutą buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Anksčiau minėta, jog Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjas tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 vnt. šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėto žymėto kuro laikymui), todėl pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, todėl pažemino pareigūno vardą bei sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pareiškėjas argumentuoja, jog ginčijamas įsakymas yra visiškai nepagrįstas, priimtas tinkamai nemotyvuotos, šališkos ir neobjektyvios Išvados pagrindu.

Iš Klaipėdos AVPK viršininko 2019-04-19 įsakymu Nr. 30-V-200 patvirtinto Klaipėdos AVPK Skuodo rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.3 punkto, matyti, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo vieną iš funkcijų - vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykio vietas.

Iš ginčo šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, kad 2019-10-10 pareiškėjo gyvenamojoje vietoje - name ir šalia esančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir I.Ž., buvo atlikta krata. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus 2019-10-10 pranešimas apie įtarimą patvirtina, jog pareiškėjui pranešta apie tai, kad yra įtariama, jog jis sąmoningai įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą (savaeigė mašina, elektrinės žoliapjovės, kiti brangūs elektriniai įrankiai ir pan.), aiškiai žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu bei tokiais veiksmais pažeisdamas teisėtų savininkų nuosavybės teises ir teisėtus interesus, ir taip padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamą veiką. Minėta, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir su kaltinamuoju aktu bus perduotas teismui.

Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019-10-15 specialisto išvada Nr. 30-(763)-IS 1-786 nurodyta, kad 2019-10-14 gauta Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus 2019-10-14 užduotis atlikti objektų tyrimą. Tirti pateikti 27 vnt. šovinių. 2019-10-15 specialisto išvadoje, atlikus tyrimą, padarytos tokios išvados:

1) pateikti tirti 2 šoviniai, aptikti 2019-10-10 kratos metu, yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) kariniai šoviniai, skirti įvairiems šio kalibro ginklams: automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami. Šių šovinių kulkų kinetinė energija yra apie 2200J (gamintojo duomenys);

2) pateikti tirti 4 šoviniai yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) kariniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 5,45 mm kalibro ginklams: automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šie šoviniai yra šaudmenys skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami. Šovinių kulkų kinetinė energija yra apie 1300J (gamintojo duomenys);

3) pateikti tirti 6 šoviniai yra 9 mm kalibro (9x19, 9 mm LUGER) šoviniai. Jie skirti įvairiems 9 mm kalibro pistoletams, pistoletams kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams. 5 šoviniai yra pramoninės gamybos, 1 šovinys užtaisytas namudiniu būdu. 5 šoviniai šaudyti buvo tinkami, 1 šovinys šaudyti netinkamas. 4 šovinių kulkų kinetinė energija yra apie 450J (gamintojo duomenys). 1 šovinio kulkos kinetinė energija - 514,8 J. Nustatyti 1 šovinio kulkos kinetinė energija dėl kapsulės gedimo nėra galimybės.

4) pateikti tirti 15 šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x18 Makarov) šoviniai, kurie skirti 9 mm kalibro pistoletams „Makarov (PM)”, Stečkino konstrukcijos ir kitiems ginklams. Pateikti šoviniai yra šaudmenys skirti A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, Šoviniai šaudyti buvo tinkami. Šovinių kulkų kinetinė energija yra apie 293J (gamintojo duomenys).

Vertinant liudytojos I. Ž. bei pareiškėjo parodymus teismo posėdžio metu nuoseklumo, logiškumo, pakankamumo, patikimumo aspektais, teismas konstatuoja, jog byloje nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad šaudmenis pirko ir namuose, kaip statybinius šaudmenis, padėjo bei apie tai pareiškėjui nepasakė liudytoja I. Ž. Tokius liudytojos I. Ž. ir pareiškėjo argumentus iš esmės paneigia prie administracinės bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota 2019-10-10 pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykusi krata. Įvertinus vaizdo medžiagą darytina išvada, kad teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių apie šaudmenų įsigijimą liudytoja I.Ž. kratos metu kratą atlikusiems pareigūnams neteikė. Įvertinus kompaktinių diskų turinį, sutiktina su atsakovu, kad kratos metu radus šovinis, pareiškėjas pripažino, kad jie yra jo, gauti anksčiau iš armijos ar tarnybos. Taigi, pareiškėjo ir liudytojos I. Ž. teismo posėdžio metu nurodytus teiginius apie šovinių atsiradimą jų gyvenamojoje vietoje teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems ir teismo paminėtiems įrodymams.

Teismas taip pat sutinka su Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, turėdamas pareigą gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), matė daromą teisės pažeidimą bei norėdamas jį užmaskuoti, neužkirto jam kelio, nepranešė apie tai policijos komisariato vadovams, nors tokią pareigą turėjo, todėl prisidėjo prie teisės pažeidimo padarymo, kuris pasireiškė teisės pažeidimo slėpimu, nesudraudimu, t. y. nekliudymu padaryti teisės pažeidimą, kai buvo galima tai padaryti.

Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė I. Ž. 2019-10-10 paaiškinime patvirtina, kad 2019-10-10 vykusios kratos metu buvo rastos dvi talpos dyzelinio kuro su 1250 litrų dyzelio, kuris priklauso jai, ir yra įsigytas iš degalinės, tik neturi dokumentų šiuo adresu, kad gali laikyti kurą, talpyklos nėra registruotos mokesčių inspekcijoje. I. Ž. 2019-10-10 paaiškinime nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

Iš Muitinės laboratorijos 2019-11-09 tyrimo protokolo Nr. 19MLT1423 matyti, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba pateikė užsakymą ištirti mėginį. Tyrimo rezultatų papildomoje informacijoje nurodyta, jog tyrimui pateiktas mėginys yra naftos produktas, atitinkantis „gazolių” apibūdinimą - dyzelinas su biodyzelinu; produkto KN kodas yra 27102011; produktas žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms Įmonėms, ir laivų degalai. Analogiški duomenys nurodyti Muitinės laboratorijos 2019-11-09 tyrimo protokole Nr. 19MLT1424.

Apibendrinus darytina išvada, kad iš liudytojos I. Ž. paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų, galima daryti išvadą, jog ji nesilaikydama teisės aktų reikalavimų laikė jai priklausančiame statinyje esančiose talpose žymėtą dyzelinį kurą. Šią aplinkybę patvirtina 2019-11-20 Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo sutuoktinė I. Ž. buvo nubausta administracine nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020-06-22 nutartimi (nutartis nėra įsiteisėjusi) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-1054/2020 iš dalies tenkintas I. Ž. skundas ir pakeistas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019-12-18 nutarimas Nr. 30-ANR_N-14743-2019 dalyje dėl naftos produktų konfiskavimo, tačiau ne dėl nuobaudos skyrimo. Teismo vertinimu, pačios pareiškėjo sutuoktinės I.Ž. 2019-10-10 ir 2019-11-20 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad I. Ž. protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad I. Ž. yra sumokėjus paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Darytina išvada, kad iš esmės liudytoja I. Ž. neginčija, kad jos namuose ūkiniame pastate buvo laikoma 1250 litrų žymėto dyzelinio kuro. Iš pareiškėjo bei liudytojos I. Ž. paaiškinimų spręstina, kad jie nesutinka su tuo, jog kuras buvo įgytas neteisėtai, tačiau pripažįsta aplinkybę, kad kilnojamos talpyklos, kuriose buvo laikomas žymėtas dyzelinis kuras, nebuvo įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Taip pat pažymėtina, kad tai, jog administracinė nuobauda buvo skirta ne pareiškėjui, o kitam asmeniui – pareiškėjo sutuoktinei, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos elgtis pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo 2019-11-20 paaiškinimai patvirtina, kad jis žinojo aplinkybę, kad rastas dyzelinis kuras buvo atgabentas pirmą kartą apie 2017 metus (tikslios datos nepamena). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad yra teisės aktų reikalavimas kilnojamas talpyklas, kuriose laikomas žymėtas dyzelinis kuras, įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukšti reikalavimai, jis būdamas policijos pareigūnu, privalo gerai išmanyti teisės aktus ir juos taikyti savo tarnyboje, todėl teismas vertina, kad teisės aktų reikalavimų nežinojimas nėra ta priežastis, dėl kurios galėtų būti laikoma, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas nesant pareiškėjo kaltės ar dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

Teismas įvertinęs anksčiau nurodytus faktinius bylos duomenis sprendžia, jog jie patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (gyvenamojoje vietoje) 2019-10-10 atliktos kratos metu rasti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo laikomi 27 šaudmenys, skirti pistoletams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams; o gyvenamosios patalpos ūkiniame pastate dvejose 1000 l kilnojamose talpyklose, kurios nebuvo įregistruotos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 1250 l dyzelinio kuro, kuris žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi „gazoliai”, skirti naudoti žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir veislinei žvejybai vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms ir laivų degalai, už ką pareiškėjo sutuoktinei skirta nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pritartina Išvadoje padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėto žymėto kuro laikymui), pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Išvadoje tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai.

Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio - akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo ja griovimo arba jos kompromitavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2008-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012 ir kt.). Statutiniam valstybės tarnautojui (pareigūnui) keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Statutinio valstybės tarnautojo elgesys pažeminus pareigūno vardą neigiamai veikia visą visuomenę, pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teises, moralės normų laikymąsi. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Teismas pabrėžia, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2008-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2018-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Taigi akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, kaip policijos pareigūno vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisės aktams elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Išvadoje. Dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiksmų, nustatytų kratos metu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena. Įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos duomenis, teismas visiškai sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nagrinėjamu atveju nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Vertinant Išvadoje, taip pat teismo nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Be to, pareiškėjas, pradėdamas tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2019-12-06 įsakymas Nr. 30-TE-1031 „Dėl A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos”, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl konstatavus, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jie yra atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, vidaus tarnybos stažo įskaitymo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.