- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 1-79-76/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03071-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Mindaugas Šatas
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti buhaltere UAB „E.“, UAB „J.“, UAB „Z.“, UAB „E.“, UAB „A.“, UAB „K.“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2010-11-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio (390 Lt) bauda, kuri sumokėta 2010-12-28, yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., būdama UAB „K. LT“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123830 Lt apskaitos dokumentais nepagristų veiklos sąnaudų, neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, taip aplaidžiai tvarkė UAB „K. LT“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K. LT“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus:
į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso 123830 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106 748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17 082 Lt sąnaudų,
2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams: L. D., A. R. ir D. K.:
- 2008 m. lapkričio mėnesį A. R. išmokėta darbo užmokesčio 952,80 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraštyje ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą,
- 2008 m. spalio mėnesį L. D. išmokėta darbo užmokesčio 342,78 Lt daugiau, 2008 lapkričio mėnesį išmokėta darbo užmokesčio 481,09 Lt daugiau, iš viso išmokėta darbo užmokesčio 823,87 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraščiuose ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą,
- 2008 m. lapkričio mėnesį D. K. išmokėta darbo užmokesčio 365 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraštyje ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą.
Kaltinamoji D. K. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir teismui parodė, kad UAB „K.“ pradėjo dirbti nuo 2008 m. pabaigos, į jos pareigas įėjo įmonės dokumentų registracija. Jos kabinetas buvo Pramonės gatvėje, iš ten pasiimdavo dokumentus ir juos tvarkė namuose, o paskui įmonė buvo Tilžės gatvėje bei prekybos centre „Akropolis“. Dokumentus sutraukdavo į pardavimų registrą, o paskui į didžiąją knygą, taip įtraukė123830 Lt ir jų nepagrindė, nes pasitikėjo direktoriumi, kuris sakė, kad dokumentai bus parvežti, jis nurodė sumas, kurios bus, nurodydavo, ką ir už kiek pirko. Pirmiausia sumos turi praeiti pro kasą, o paskui jau galima traukti į išlaidas, o to nepadarius – negali nieko daryti. Ji klausė direktoriaus, kada bus dokumentai, tačiau tai per darbus užsimiršo. Nuo 2008-07-18 iki 2009-12-31 ji įtraukė108000 Lt, kadangi pasimiršo pirmieji metai. Nuo 2009 m. sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio įtraukė 17000 Lt į apskaitą, 2008 metų spalio – lapkričio mėnesiais neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio L. D., A. R. ir sau, nes galvojo, kad bus mokami neišmokėti atlyginimai už darbą įmonėje „AGV t.“. Paskutinį mėnesį toje įmonėje buhaltere buvo ji. Už darbą įmonėje „AGV t.“ atlyginimai buvo išmokėti jau įmonėje „K. LT“, kadangi tarp šių įmonių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis. Pavedimus darė A. R. ir neužrašė, kad tie pinigai yra atlyginimai už darbą įmonėje „AGV t.“. Kaltinamajame akte nurodyta, kad lapkričio mėnesį A. R. išmokėta 952,80 Lt daugiau nei nurodyta žiniaraštyje, tačiau pinigus ji tik apskaičiavo, o kas juos išmokėjo – ji nežino, nes ne ji moka atlyginimus. Kiek ji apskaičiavo, tiek turėjo būti išmokėta atlyginimo, kodėl buvo išmokėta daugiau – nežino, kadangi to nekontroliavo. Ji apskaičiuodavo, o kitas asmuo darydavo pavedimus, o paskui ji viską įtraukdavo į apskaitą. Spalio mėnesį buvo daugiau išmokėta L. D. ne 342,78 Lt, o 481 Lt daugiau lapkričio mėnesį nei apskaičiuota žiniaraštyje ir tai neįtraukta į buhalterinę apskaitą, o lapkričio mėnesį daugiau išmokėta 365 Lt. D. K. buvo išmokėta išeitinė iš įmonės „AGV t.“. Ji perėjo dirbti iš vienos įmonės į kitą. Kai pradėjo dirbti įmonėje „K. LT“ prieš ją kita buhalterė nedirbo. Gali būti, kad pradėjo dirbti nuo 2008-09-01, o apskaitą suvedė nuo liepos mėnesio, gali būti dokumentus pateikė apskaitininkė L. D.. Tuo metu akcininkas buvo G. Č., neprisimena ar turėjo kokias nors pareigas, o direktorius buvo A. R.. Nurodymus vykdė G. Č., kas jis buvo neprisimena. 2008 ir 2009 metais sąnaudas įtraukė į pirkimo žurnalą, pateikė pelno nuostolių ataskaitą, į ją įtraukė sąnaudas be pirminių apskaitos dokumentų. Įmonėje „K. LT“ algos mokamos per banką ir grynaisiais pinigais, t. y. jei būdavo banke – tai per banką, o jei nebuvo banke – tai grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais algas mokėjo G. Č., jis mokėjo algas ir tada, kai dar nebuvo direktoriumi, tačiau pasirašinėjo A. R.. Pavedimus darė A. R., elektronine bankininkyste naudojosi G. Č.. Negali paaiškinti, kodėl viena suma buvo mokėta grynais pinigais ir pavedimu. Kasos duomenis, išlaidas, pajamas suvesdavo ji, o grynaisiais pinigais disponavo tas, kas vadovavo įmonei. Tarpinė sutartis susijusi su pinigais, tos sutarties nenurodė, nes buvo apie ją pamiršus. Įmonės dengė viena kitos skolas, sutarties turinio neprisimena. Pinigų pervedimo metu bendrovė nevykdė veiklos, buvo skolinga išeitinę išmoką ir algą, tačiau nežino, už kurį laikotarpį. Parodė išlaidas, kurios pervestos į sąskaitą, tačiau neprisimena kur parodė. 123000 Lt neapskaityti, kadangi buvo pasakyta, jog dokumentus gausianti, tuo tikėjo. Įmonei realiai vadovavo G. Č.. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo, pagal įstatus ir darbo sutartį nebuvo numatyta, kad dirbs su grynaisiais pinigais. Kad dokumentai bus pateikti tikėjo, nes jau ir anksčiau taip yra buvę. Rėmimo sutartį matė, 365 Lt gal buvo išeitinė kompensacija. Pasitikėjo G. Č., nes dokumentus pristatydavo, o be to, norėjo išsaugoti darbo vietą. Mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 parašas yra jos, ji pildė, tai įmonės „K. LT“ mokėjimo žiniaraštis, toje įmonėje ji dirbo
Kaltinamasis G. Č., kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-1088-409/2012, teismui parodė, kad jis nebuvo įmonės „K. LT“ akcininkas, akcininkė buvo jo žmona. Iki 2010 metų nieko nepasirašė, nes direktoriumi tapo tik 2010 metais, o iki tol įmonėje teisiškai buvo niekas, nors ją valdė. Kai buvo paimti dokumentai, direktoriumi nebuvo, nežino, kur jie yra. Jo įmonė buvo Rusijoje – gali pateikti apie tai sąskaitas. Per reviziją jų niekas neprašė. Tarpusavio rėmimo sutartis taip pat buvo paimta. Kur dabar yra saugomi dokumentai, jis nežino, ją ruošė advokatas E. M.. Ši sutartis buvo sudaryta 2008 metais, kai vieną įmonę ištiko krizė, tai buvo atidaryta kita įmonė, buvo išmokėtos algos ir išeitinės kompensacijos. Nežino, kodėl A. R. prie pavedimų neparašė, už ką mokami pinigai. Įmonės „K. LT“ ir „AGV t.“ dengė viena kitos skolas. Buvo sąskaitos dėl 123 000 litų. Kai FNTT buvo paimti įmonės dokumentai, jis buvo Rusijoje. Visi dokumentai buvo įmonėje. Iš pradžių tikrino įmonę „AGV t.“, o paskui perėjo prie kitos – „K. LT“. Direktoriumi buvo nuo 2010 metų arba nuo 2009 metų, gali būti, kad buvusios žmonos sprendimas buvo nuo 2009-08-09 paskirti ji direktoriumi. Direktoriumi buvo gal tris mėnesius, neprisimena, ar buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Turi būti išlikę CMR, jei nėra sąskaitų. Pagal sąskaitą matyti tik apmokėti pinigai. Įmonės „K. LT“ 123 000 Lt išlaidų buvo pervežimai. Nežino, kur yra įmonės dokumentai, nes tuo metu nebuvo direktoriumi. Įmonė „K. LT“ samdė jo rusišką įmonę, kad pervežtų krovinius. 123000 Lt buvo sumokėta įmonės „G.“ Rusijoje už pervežimus. Buvo tarpusavio rėmimo finansinė sutartis. Kai buvo pervedamos algos, bendrovė egzistavo, tačiau buvo areštuotos sąskaitos, nors pinigų jose buvo. Tarpusavio rėmimo sutartis būna tada, kai viena įmonė gali padėti kitai. Jei tuo metu įmonė „K. LT“ turėjo pinigų, o buvo įsiskolinimas darbuotojams, tai už įmonę „AGV t.“ su jais atsiskaitė įmonė „K. LT“. Įmonė pati nusprendžia, kada perimti įsipareigojimus. Pinigus algoms išmokėti gal perduodavo A. R., tačiau jų jis neišmokėdavo. Įmonė „K. LT“ dabar nevykdo veiklos, yra pradėta bankroto procedūra, nežino, kas yra administratorius, tačiau jis yra atsakingas už įmonės dokumentus ir nežino, kur jie dabar yra. Buhalterė nežino apie dokumentus, nes pateikdavo tik sąskaitas. Tarpusavio rėmimo sutartį ji buvo mačiusi, nes apie ją visi žinojo. Jei A. R. būtų nurodęs, pagal kokią sutartį moka pinigus – viskas būtų buvę gerai. A. R. visą laiką buvo direktoriumi, apie tai buvo pranešta Sodrai.
Liudytoja L. D. teismui parodė, kad įmonėje UAB „K. LT“ dirbo apskaitininke, buvo atsakinga už sąskaitų išrašymą klientams. Ji dirbo su kroviniais, su parduotuve ji nėra susijusi. Jei neklysta, darbuotojams algos buvo pervedamos į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Be sąskaitų pildymo į jos pareigas įeidavo bendravimas su klientais. Sąskaitos buvo suvedamos į knygą. Buhalterė tvarkė apskaitą, ji suvesdavo sąnaudas. Alga jai buvo pervedama į banko kortelę. Du kartus per mėnesį, atlyginimas nėra buvęs išmokėtas. Įmonėje „K. LT“ dirbo nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki lapkričio mėnesio. Į banko sąskaitą ji visada gaudavo algą vieną kartą per mėnesį, nebent lapkričio mėnesį išeinant iš darbo dar buvo pervesti pinigai už nepanaudotas atostogas, tačiau nežino, kiek atostoginių jai buvo pervesta. Pinigai jai buvo pervesti 2008-10-17, paskui lapkričio mėnesį. Lapkričio 26 d. jau nedirbo UAB „K. LT“. Nežino, ar gavo 1273,54 Lt, buhalterė paskaičiavo kiek jai priklauso pinigų pagal sutartį. Per mėnesį gaudavo apie 1200 Lt neatskaičius mokesčių. Atlyginimus skaičiuodavo buhalterė, nežino, kas darė pavedimus. Už darbą „AGV t.“ gal ir gavo algą, nes ten dirbo, ir galbūt su ja buvo atsiskaityta vėliau.
Liudytojas A. R. teismui parodė, kad jis dirbo UAB „K. LT“ direktoriumi nuo rudens apie aštuonis mėnesius. Prekių užsakymais rūpinosi G. Č., jis bendravo su tiekėjais, rūpinosi darbuotojais. G. Č. vykdavo į užsienį pas tiekėjus ir parveždavo prekes į parduotuvę su dokumentais. Sąskaitas duodavo, jei būdavo buhalterė. Kiek ko gaudavo, jis nerašydavo – nežino, kas užrašydavo, kad priėmė prekes. Alga buvo pervedama kartą per mėnesį, ją apskaičiuodavo buhalterė. Darbo apskaitos tabelį vesdavo ne jis. Atlyginimus skaičiavo buhalterė, pavedimus darydavo jis pagal jos paskaičiavimus. Gal žiniaraščiuose buvo įsivėlusi klaida, kad matosi, jog 2008 metais jam buvo sumokėta daugiau nei priklausė. Savininkas jam neliepė jokios sumos grąžinti. Negali pripažinti, kad jam buvo pervesta daugiau nei visada, negali pasakyti, kada taip galėjo būti. Pavedimai buvo daromi į darbuotojų sąskaitas iš įmonės „K. LT“ sąskaitos. Buvo daromi internetiniai pavedimai per banką. Neprisimena, ar yra gavęs atlyginimą grynaisiais pinigais. Pirmiausia jis dirbo įmonėje „AGV t.“, kuriai vadovavo G. Č., o paskui gal per mėnesį laiko buvo pervestas į įmonę „K. LT“. Nežino, ar įmonė „AGV t.“ ir įmonė UAB „K. LT“ turėjo tarpusavio rėmimo sutartį.
Specialistė Regina Černiuvienė teismui parodė, kad darė tikrinimą įmonėje „K. LT“ už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio, 2010-07-01 buvo pateikta išvada. Nuo 2008-07-18 – 106000 Lt ir nuo 2009 m. sausio 1 d. – 17000 Lt buvo nepagrįsti, nes jie buvo įrašyti kaip išlaidos. Laikotarpyje nuo 2008-07-18 iki 2008-12-31 į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso už 106748 Lt ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 – 17082 Lt, todėl nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiuo atveju, sąnaudų buvo įtraukta daugiau, nes žadėjo pristatyti dokumentus, patikrinimo metu nematė įmonės „AGV t.“ tarpusavio rėmimo sutarties, turėjo būti apie tai koks nors prierašas. Kokius dokumentus, kas pateikė buhalterei nėra nustatyta. Gavus dokumentus sąnaudos į apskaitą įtraukiamos iš karto. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies,12 straipsnio 1 dalies nuostatos, neapskaičiuoti mokesčiai. Įstatymų nesilaikė D. K., L. D., A. R., todėl negalima nustatyti įmonės turto už 2008 m. spalio – lapkričio mėnesius. Nustatant skirtumą yra lyginami žiniaraščiai su banko išrašais ir kasos dokumentais. Skirtumai rasti pavedimuose iš UAB „K. LT“ atsiskaitomosios sąskaitos su darbuotojais. Kitos bendrovės sąskaitų nematė – matė tik įmonės „K. LT“ dokumentus. Įmonėje „K. LT“ yra apmokama už darbą. Sumos buvo sutikrintos su žiniaraščiais. Nebuvo užmokestis įtrauktas į apskaitą, tačiau išmokėtas, nebuvo sumokėti mokesčiai. Revizijai daryti buvo pateikti mokėjimo žiniaraščiai, bankų sąskaitos, kasos pirminiai dokumentai. Buvo pateiktos sutartys: kasos apskaitos, ataskaitos, prekių įsigijimo, didžioji knyga. Valdymo dokumentų neturėjo, tarpusavio rėmimo sutarties pateikta nebuvo. Jei įmonė „K. LT“ sumokėtų mokesčius už įmonę „AGV t.“, tai algos turėtų būti mokamos iš įmonės „K. LT“ sąskaitos. Nesimato, kad būtų mokėta iš kitos įmonės. Tokiais atvejais vienos įmonės perveda į Sodrą, o kitos parašo, kad moka už kitą įmonę, kuri ir sumoka mokesčius. Buvo įtrauktos į apskaitą nepagrįstos sąnaudos. Žala padaryta 2008 metais 14525 Lt pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio už 704,11 litų, socialinio draudimo įmokų už 996,90 Lt, įmokų bei 2,93 Lt įmokų į garantinį fondą. Iš viso padaryta 16228,94 Lt žala. Buhalterė gavus dokumentus turi iš karto fiksuoti ūkinę operaciją. Be dokumentų to fiksuoti negali. Padaryta 16 000 Lt žala, to priežastis – duomenų neįtraukimas. D. K. iš dalies nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo.
D. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų ir specialistės paaiškinimų, grindžiama ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis:
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/68 su priedais, kur nurodyta, kad bendrovės „K. LT“ buhalterė D. K. įrašė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą veiklos sąnaudų iš viso už 106 748,00 Lt ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 17 082,00 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Dėl veiklos sąnaudų, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais, įtraukimo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „K. LT“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Pagal bendrovės mokėjimų žiniaraščius nustatyta, kad bendrovės „K. LT“ darbuotojai: L. D., A. R. ir D. K., kurie dirbo pagal darbo sutartis, išmokėtas didesnis darbo užmokestis, negu apskaičiuotas pagal darbo užmokesčio apskaitos-išmokėjimo žiniaraščius. Taip 2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais minėtiems darbuotojams buvo išmokėtas papildomas su darbo santykiais susijęs išmokėjimas iš viso 2 141,67 Lt (952,80 + 823,87 + 365,00), nuo kurio nebuvo apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir socialinio draudimo įmokos. Tyrimo metu apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso 2 933,79 Lt ((2 141,67 x 100/ (100 - 24 + 3)), nuo kurios papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis iš viso 704,11 Lt (2 933,79 x 24 %), socialinio draudimo įmokos 996,90 Lt (2 933,79 x 33,98 %) ir įmokos į Garantinį fondą 2,93 Lt (2 933,79 x 0,1 %). Bendrovė „K. LT“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Dėl darbuotojams: L. D., A. R. ir D. K. papildomų su darbo santykiais susijusio sumų išmokėjimo, kurio apskaičiavimas nebuvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „K. LT“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 m. spalio-lapkričio mėnesius (2 t., 33-117 b. l.);
dėl pažeidimo, kai bendrovės „K. LT“ buhalterė D. K. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įrašė į buhalterinę apskaitą veiklos sąnaudų iš viso už 106 748,00 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais, specialistė R. Černiuvienė paaiškino, kad atlikdama tyrimą rėmėsi bendrovės pirminiais apskaitos dokumentais ir 2008 metų pelno mokesčio deklaracija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo vedami pirkimų registrai. Pirkimų registrai iš dalies sutapo su pirminiais apskaitos dokumentų duomenimis. Tačiau įmonės 2008 metų ataskaitoje, iš kurios duomenys buvo įtraukti į 2008 metų pelno mokesčio deklaraciją, įrašyti neteisingi duomenys apie veiklos sąnaudas. Šie duomenys nesutampa su pirminiais apskaitos dokumentais ir vestais pirkimų registrais. Ji nežino, kuo remiantis 2008 metų ataskaitoje įrašyti neteisingi duomenys (2 t., 142,143 b. l.);
iš 2009-12-14 pažymos apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „K. LT“, įmonės kodas 301794787, įregistruota 2008-07-18, adresu Pramonės g.26, Šiaulių m. (1 t., 34-36 b. l.);
UAB „K. LT“ pelno nuostolių ataskaita už laikotarpį nuo 2008-07-18 iki 2008-12-31, iš kurios matyti, kad veiklos sąnaudos yra 332131 Lt (1 t., 40 b. l.);
UAB „K. LT“ pelno nuostolių ataskaita už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, iš kurios matyti, kad veiklos sąnaudos yra 282853 Lt (2 t., 121 b. l.);
UAB „K. LT“ metinės pelno mokesčio deklaracija už 2008 metus, iš kurios matyti, kad 2010-04-11 deklaracija pateikta elektroniniu būdu, joje nurodyta: pajamos – 341624 Lt, pelnas prieš apmokestinimą – 9493 Lt, į biudžetą mokėtina pelno mokesčio suma – 1424 Lt (2 t., 133-136 b. l.);
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas (pvz., bet koks neatsargus apskaitos dokumentų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo). Šios nusikalstamos veikos subjektais yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2002-01-01, 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 3) pats savininkas; 4) ūkininkas arba jo ūkio nariai, o pagal minėto įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamoji D. K., būdama UAB „K. LT“ buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt apskaitos dokumentais nepagristų veiklos sąnaudų, neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, taip aplaidžiai tvarkė UAB „K. LT“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K. LT“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus. Kaltinamoji jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, jos nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai, specialistės R. Černiuvienės duoti paaiškinimai bei teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, specialistės ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, pelno nuostolių ataskaitos ir metinė pelno mokesčių deklaracija.
Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžia gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia, kad ji teista (3 t., 92-94 b. l.), padarė nesunkią nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebausta, apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai (3 t., 103 b. l.), psichiatrinių gydymo įstaigų pacientų registruose įrašyta (3 t., 96-103 b. l.), yra dirbanti, esant šioms aplinkybėms jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Šiaulių skyrius pareiškė 996,90 Lt civilinį ieškinį (3 t., 115-117 b. l.). Savo ieškinį ieškovas motyvavo tuo, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų įmonės vadovas nedeklaravo, jų nepateikė, teikdamas ataskaitas VSDFV Šiaulių skyriui, ko pasekoje, šios įmokos liko neapskaičiuotos ir nesumokėtos, dėl to VSDFV Šiaulių skyrius patyrė 996,90 Lt žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV privalo mokėti visi juridiniai asmenys, o tiksliau jų vadovai, kaip tą pažymėjo ir civilinis ieškovas savo civiliniame ieškinyje, o kaltinamoji D. K. UAB „K. LT“ dirbo buhaltere, todėl darytina išvada, kad ji nebuvo ir nėra atsakinga už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, todėl VSDFV Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys yra atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 17 750,04 Lt civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo (3 t., 120-123 b. l.). Savo ieškinį ieškovas motyvavo tuo, kad pagal specialisto išvadą nustatyta, kad UAB „K. LT“ direktorius G. Č. ir šios įmonės buhalterė D. K., būdami atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas nesumokėjo į valstybės biudžetą 17 750,04 Lt mokesčio, iš jų: 14252 Lt pelno mokesčio, 704,11 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2,93 Lt įmokų į garantinį fondą. 2518 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Šiais veiksmais G. Č. ir D. K. padarė 17 750,04 Lt žalos valstybės biudžetui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji D. K., dirbdama UAB „K. LT“ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, už tai, kad į apskaitą privaloma būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, už tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, o bendrovės vadovas yra atsakingas iš mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, todėl darytina išvada, kad kaltinamoji nebuvo ir nėra atsakinga už mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą, todėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra atmestinas.
1) UAB „K. LT“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti pagal 2010-04-14, 2010-06-09, 2011-06-13 dokumentų pateikimo protokolus, sąsiuviniai Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, paimti 2010-03-08 kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1088-408/2012 kaltinamojo G. Č. atžvilgiu;
2) UAN „K. LT“ į buhalterinę apskaitą neįtraukti dokumentai: 25 sąskaitos faktūros, paimto 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu ir 2010-03-08 kratos metu, sąsiuviniai Nr. 2, Nr. 3 paimti 2010-03-08 kratos metu, sąsiuvinius, laikomi su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.
Atmesti civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo.
1) UAB „K. LT“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sąsiuvinius Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1088-408/2012 kaltinamojo G. Č. atžvilgiu;
2) UAN „K. LT“ į buhalterinę apskaitą neįtrauktus dokumentus: 25 sąskaitas faktūras, sąsiuvinius Nr. 2 ir Nr. 3, laikomus su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.